Pakistano vyriausybė paskelbė penktadienį nacionaline švente - specialia meilės diena pranašui Mahometui.
Šioje šalyje vyko itin dideli protestai. Jų dalyviai smerkė JAV sukurtą islamą įžeidžiantį filmą. Per konfliktus nušautas policininkas ir privačios televizijos vairuotojas, pranešė pareigūnai.
Penktadienį Pakistane per protesto akcijas prieš filmą „Musulmonų nekaltumas”, vykusias daugelyje didelių šalies miestų, ne mažiau kaip 16 žmonių žuvo, o dar apie 200 buvo sužeista, praneša AP, remdamasi šaltiniais valdžios institucijose.
Penktadienį įvairios partijos ir judėjimai, nuo islamistinių iki provyriausybinių, surengė Pakistano miestuose manifestacijas prieš filmą.
Jos vyko valdžios paskelbtos šventės - Meilės pranašui dienos - proga. Žiniasklaidos duomenimis, protesto akcijas lydėjo pogromai ir susirėmimai su policija. Incidentų užfiksuota Islamabade, Karačyje, Multane, Ravalpindyje, Lahore ir kituose miestuose. Pavyzdžiui, Pešavare demonstrantų minia nusiaubė ir sudegino du kino teatrus, kino salių apsaugos darbuotojai susirėmė su riaušininkais, vienas žmogus žuvo.
Masinės protesto akcijos daugelyje musulmonų šalių prasidėjo praėjusią savaitę, kai internete pasirodė pranašą Mahometą išjuokiantis filmas „Musulmonų nekaltumas”.
Susirėmimai prasidėjo, demonstrantams ėmus žygiuoti prie JAV konsulato - į policiją pasipylė akmenys, mėginta nustumti kelią blokavusius laivų konteinerius, nurodė policija.
Pareigūnai ašarinėmis dujomis ir šūviais į orą vaikė minią, bet trys policininkai buvo sužeisti šūvių, pakeistų iš nežinomos vietos, sakė M. Shakeelas.
„Jie buvo nuvežti į ligoninę, kur vienas mūsų konsteblių mirė“, - pridūrė jis.
Anksčiau penktadienį Pešavaro mieste šalies šiaurės vakaruose buvo pašautas privačios televizijos vairuotojas, kai protestuotojai padegė ir nuniokojo kino teatrą.
„Jam šauta į krūtinę. Po operacijos jam buvo prijungtas dirbtinių plaučių aparatas, tačiau vyras neišgyveno“, - sakė Ledi Reading ligoninės vadovas Mukhtaras Khanas.
Tuo tarpu Paryžiaus Luvro muziejuje iškilmingai atidarytas naujas Islamo meno departamentas, kuris buvo statomas vienuolika metų. Jame eksponuojami keli darbai gali musulmonams irgi sukelti šoką. Tad tarp musulmonų ir Vakarų pasaulio tvyrant įtampai, daugelis klausia: ar pasirinktas departamento atidarymo laikas tinkamas?
Dauguma Luvro kuratorių į šį klausimą atsako teigiamai. Esą beveik 100 milijonų eurų kainavęs projektas padės sumažinti kultūrinius skirtumus. Islamo departamente bus eksponuojami darbai, sukurti nuo septinto iki devyniolikto amžiaus.
„Man patinka mintis, kad reikia parodyti kitą monetos pusę. Mes kenčiame nuo supaprastinto Islamo pasaulio vaizdo“, - ekspozicijos vertę pabrėžė Luvro Islamo meno departamento vadovė Sophie Makariou.
Tačiau paroda kelia ir abejonių.
Mat šioje bus demonstruojami trys pranašo Mahometo atvaizdai, kuriuose matyti jo veidas. Dauguma musulmonų įsitikinę, kad pranašas apskritai neturėtų būti vaizduojamas, nes tai gali skatinti stabmeldystę.
Luvro konsultantė istorijos klausimais Charlotte Maury pabrėžia, kad pranašo Mahometo veidas Islamo mene buvo uždengtas nuo XV amžiaus, kai musulmonų mokslininkai nusprendė, kad užmaskuota figūra – pagarbesnis atvaizdas.
Tačiau vis tiek skamba nuomonės, kad eksponuojami minėti atvaizdai gali dalį musulmonų papiktinti ir šokiruoti.
Juo labiau, kad priešiškumą Vakarams sustiprino ir Prancūzijos satyriniame žurnale „Charlie Hebdo“ trečiadienį išspausdintos pranašo Mahometo karikatūros, kuriose jis vaizduojamas nuogas.
Dėl to Prancūzija, kaip ir JAV bei kitos Vakarų šalys, penktadienį ruošėsi protestams prie šalies ambasadų visame musulmonų pasaulyje.
Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių agentūra penktadienį pasmerkė tai, kad prancūzų satyrinis žurnalas „Charlie Hebdo“ paskelbė pranašo Mahometo karikatūras musulmoniškajame pasaulyje tvyrant įtampai dėl antiislamiško filmo.
„Ir šis filmas, ir karikatūros yra piktavališki ir tyčia provokuojami“, - sakė JT žmogaus teisių komisarės atstovas Rupertas Colville'is.
„Charlie Hebdo“ atveju, atsižvelgiant į tai, kad jie labai gerai žinojo, kas praėjusią savaitę įvyko dėl filmo, tai atrodo dvigubai neatsakinga iš jų pusės“, - sakė jis žurnalistams Ženevoje.
R. Colville'is pabrėžė, kad žmogaus teisių komisarė Navi Pillay supranta, kodėl žmonės nori protestuoti prieš minimą filmą ir karikatūras - dėl „gėdingai iškreipto musulmonų įvaizdžio“, bet tvirtina, kad jie tai turėtų daryti taikiai.
R. Colville'is griežtai pasmerkė jau 10 dienų trunkančią, į mažiausiai 20 šalių išplitusią ir daugiau kaip 30 gyvybių pareikalavusią reakciją dėl JAV sukurto mažo biudžeto filmo „Musulmonų nekaltybė“ (Innocence of Muslims).
Bandydami užkirsti kelią galimiems islamistų išpuoliams, Pakistano pareigūnai penktadienį didžiuosiuose šalies miestuose užblokavo mobilųjį ryšį, kad naudojantis mobiliaisiais telefonais nebūtų įmanoma detonuoti sprogmenų.
JAV finansavo Pakistane rodomą reklamą, kurioje gyventojai raginami laikytis ramybės, o JAV prezidentas Barackas Obama pasmerkia filmą.
Per praėjusią savaitę prasidėjusius protestus keliose šalyse iš viso žuvo jau 30 žmonių.
Plačiau apie religinių simbolių vaizdavimą skaitykite šeštadienį dienraščio "Lietuvos rytas" priede "Rytai-Vakarai".
