Parlamento rinkimų Baltarusijoje negalima pavadinti skaidriais ir demokratiniais, nes vykdomoji valdžia kišosi į rinkimų procesą, o opozicijos ir jos šalininkų kandidatams buvo daromas spaudimas. Tai pareiškė penkių Baltarusijos opozicinių partijų ir judėjimų atstovai.
„Tai mums suteikia teisę (jau) dabar, nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų, kuriuos paskelbs komisijos (be) ... opozicinių politinių struktūrų atstovų, ir (dar) iki šių rezultatų paskelbimo, nepripažinti 2012 metų rinkimų į Atstovų Rūmus lygiais, skaidriais ir demokratiniais“, - sakoma sekmadienį paskelbtame pareiškime, kurį pasirašė Baltarusijos liaudies fronto, Baltarusijos kairiųjų partijos „Teisingas pasaulis“, Baltarusijos socialdemokratų partijos (Hramada), judėjimo „Už laisvę“ ir pilietinės kampanijos „Kalbėk tiesą“ atstovai.
Pareiškime pažymima, jog dabartinė rinkimų kampanija buvo „itin svarbus šansas Baltarusijos valdžiai įrodyti, kad jie padarė išvadas dėl krizės, kurią sukėlė 2010 metų veiksmai, kai ekonomiką paaukojo politiniams išskaičiavimams, o demokratijos likučiai buvo sutrypti iš baimės pasirodyti silpniems ir prarasti visuomenės kontrolę“.
„Tačiau tas šansas nebuvo išnaudotas“, - nurodo opozicijos atstovai.
Jų nuomone, „vykdomoji valdžia faktiškai kontroliavo rinkimų procesą visais jo etapais, kišosi į jį, darydama spaudimą kitaip mąstantiems kandidatams ir jų šalininkams“.
Opozicijos atstovai mano, kad sudarant visų lygių rinkimų komisijas, leidžiant vidaus stebėtojus į rinkimų apylinkes, kuriant sąlygas agitacijai, aiškią pirmenybę turėjo tie „kandidatai, kurie atstovavo valdžiai lojalioms struktūroms“.
„Buvo naudojamas cenzūros mechanizmas, įskaitant jau įrašytų registruotų kandidatų kalbų pašalinimą iš eterio, buvo vykdomi piketų, kurie vyko įstatymo nustatytose vietose, dalyvių areštai“, - teigia opozicija.
Minimą pareiškimą pasirašę asmenys paragino tarptautines organizacijas „stiprinti poveikio Baltarusijos vyriausybei politiką su tikslu nutraukti politines represijas, išvaduoti visus politinius kalinius ir grąžinti visiems per politiškai motyvuotus teismo procesus nuteistiems asmenims politines teises ir laisves“.
A. Lukašenka į rinkimų apylinkę atvyko su jauniausiuoju sūnumi Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka drauge su jauniausiuoju sūnumi Nikolajumi atvyko į vieną Minsko rinkimų apylinkę, kur atiduos savo balsą parlamento rinkimuose. Kaip praneša „Interfax“ korespondentas, valstybės vadovas tradiciškai atvyko į rinkimų apylinkę Baltarusijos fizinės kultūros universitete. Toje rinkimų apygardoje yra balotiravęsi trys kandidatai: dabartinis parlamento deputatas, Liberalų demokratų partijos atstovas ir vienos Minsko privačios kompanijos darbuotojas. Anksčiau šioje apygardoje taip pat balotiravosi Jungtinės piliečių partijos pirmininkas Anatolijus Lebedka ir Baltarusijos liaudies fronto narys Jevgenijus Rybakovas, bet savaitė prieš rinkimus per šių abiejų partijų suvažiavimus buvo priimtas sprendimas atšaukti jų kandidatus. Šiuo metu rinkimų kampanijos plakate, kuriame skelbiamos kandidatų nuotraukos ir duomenys apie juos, iš rinkimų kovos iškritusių kandidatų vietos yra užklijuotos baltu popieriumi, ant kurio užrašyta: „Iškrito“. Kaip rinkimų išvakarėse sakė valstybės vadovas, jis dėl savo kandidato galutinai apsispręs sekmadienį, balsavimo metu. „Vienareikšmiškai balsuosiu už žmogų, kuris turi gyvenimiškos patirties ir ką nors savo rankomis sukūrė“, - pažymėjo A. Lukašenka. Jis taip pat pabrėžė, kad „parlamentarai turi būti patyrę, parlamentarai privalo ne keldami erzelį šūkauti aikštėse, o rašyti įstatymus“. „Šiandien parlamente yra 110 žmonių, jie turi būti raštingi, jie turi rašyti įstatymus. O tai - labai sunkus darbas“, - pareiškė Baltarusijos prezidentas. Autoritariškas Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad norėtų matyti geras ateities perspektyvas savo ir visiems planetos vaikams. „Aš taip pat norėčiau, kad mano sūnus (Nikolajus. - Red.), visi mano sūnūs turėtų geras perspektyvas. Jos priklausys nuo to, kaip vystysis mūsų šalis“, - sekmadienį sakė A. Lukašenka, atsakydamas į suomių žurnalistės klausimą apie tai, kokią jis mato savo jauniausio sūnaus Nikolajaus ateitį. „Visame pasaulyje vaikai turi matyti geras perspektyvas“, - pridūrė prezidentas.
Antrojo rinkimų rato nesitikima
Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkė Lidija Jermošina mano, kad parlamento rinkimams šalyje tikriausiai užteks vieno balsavimo rato.
„Pastaraisiais metais Baltarusijoje tradiciškai (jau. - Red.) pirmajame rate išrenkamas turintis įgaliojimus parlamentas. Aš manau, kad ir šį kartą netikėtumų nebus“, - sakė ji sekmadienio spaudos konferencijoje Minske.
Anksčiau sekmadienį CRK sekretorius Nikolajus Lozovikas išreiškė apgailestavimą dėl to, kad iš ryto lyja.
„Štai, lietutis prasidėjo - tai ne visai gerai. Geriau jau būtų liję naktį, o iš ryto šviestų saulė. Reikia, kad žmonių nuotaika būtų gera“, - sakė N. Lozovikas.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad CRK nesitiki kokių nors incidentų balsavimo metu ir iš karto po jo. „Informacijos apie pasirengimą kokiems nors incidentams mes negavome, internetas taip pat tyli“, - pažymėjo N. Lozovikas.
Tuo tarpu baltarusių televizija siužetuose apie rinkimų eigą pabrėžia, kad bufetai, esantys praktiškai visose rinkimų apylinkėse, prekiauja be antkainio, tad maisto produktai juose maždaug ketvirtadaliu pigesni. Balsavimas 9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje prasidėjo 8 val. (ir Lietuvos laiku), o baigsis 20 valandą. Visoje sostinėje valstybė rinkimų dieną suorganizavo ir sovietinio stiliaus muges bei koncertus.
„Rinkimų apylinkės buvo atidarytos visoje Baltarusijoje“, - paskelbė valstybinės televizijos „Belarus 1“ pranešėjas.
A. Lukašenka, kurio 18 metų trunkantis valdymas pernai, regis, buvo susvyravęs, kai ekonominė krizė nuvertino žmonių santaupas ir ištuštino parduotuvių lentynas, sugebėjo atgauti pasitikėjimą - dėl gautų paskolų ir prekybinių nuolaidų iš Rusijos.
Praėjus beveik dvejiems metams po to, kai buvo nuslopintos demonstracijos, kurių dalyviai drįso abejoti jo išrinkimu ketvirtai kadencijai, šio buvusio kolūkio pirmininko dideli iššūkiai nelaukia, nes jo politiniai priešininkai yra išsibarstę ir susilpnėję.
Tačiau valdžia, regis, vis tiek apsidraudė, kiek tik galėdama. Labiausiai izoliuota Europos valstybe laikomoje Baltarusijoje pastarąją savaitę buvo areštuota maždaug tuzinas protestuotojų, pareigūnai konfiskavo tūkstančius skrajučių, kuriose buvo raginama boikotuoti rinkimus.
Praėjusius parlamento rinkimus 2008 metais laimėjo vien A. Lukašenką remiančios jėgos ir manoma, kad šis scenarijus vėl pasikartos, nebent rinkėjų aktyvumas būtų mažesnis nei 50 proc. ir tektų kartoti balsavimą.
Tik saujelė opozicijos kandidatų dalyvauja rinkimuose, nes dvi pagrindinės opozicinės partijos pasitraukė savaitė prieš balsavimą, o net ir tie, kurie planuoja balsuoti, prisipažįsta nė nenumanantys, kas yra kandidatai.
„Nepažįstu nė vieno deputato savo apygardoje“, - sakė anksčiau universitete dirbęs pensininkas Nikolajus, kuris sakė, kad balsuos iš įpročio. „Žinoma, eisiu balsuoti, tai - mūsų pareiga“, - sakė jis AFP.
Apklausos rodo, kad A. Lukašenkos, kurį tvirtai remia pensininkai ir valstybinio sektoriaus darbuotojai, dėkingi už stabilius darbus ir pensijas, populiarumas po 2011 metų krizės sumažėjo.
2012 metų vasarą jo populiarumas buvo smukęs iki mažiau nei 30 proc. - nuo 53 proc. prieš praėjusius prezidento rinkimus, kurie įvyko 2010 metų gruodį.
A. Lukašenkos režimas, susiduriantis su Vakarų ekonominėmis sankcijomis ir kelionių draudimu dėl teisių pažeidimų Baltarusijoje, pasidarė dar labiau priklausomas nuo savo istorinės, bet ne visada lengvai sukalbamos sąjungininkės Rusijos.
Tarp 16 žmonių, kurie nuo 2010 metų laikomi kalėjime ir kuriuos vietos grupės pripažįsta politiniais kaliniais, yra vienas iš pagrindinių „Batka“ („Tėveliu“) vadinamo prezidento varžovų.
Liūdnas opozicijos nuotaikas atspindi ir tai, kad ji šį kartą nekviečia žmonių protestuoti gatvėse, nes negali tikėtis ką nors pakeisti per A. Lukašenkos komandos įvestą sistemą.
Tačiau rinkėjų aktyvumą sekmadienio balsavime opozicija paskelbė „referendumu“ dėl A. Lukašenkos valdymo ir ragina žmones arba likti namie, arba važiuoti į kaimą žvejoti ir grybauti.
Rinkimus turi stebėti daugiau kaip 270 stebėtojų iš Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos, nors dviem Europos įstatymų leidėjams, tarp jų Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkui Emanueliui Zingeriui, kurie ketino dalyvauti šioje misijoje, netikėtai buvo neišduotos vizos.
ESBO savaitė prieš balsavimą sakė matanti tik „labai nedaug ženklų, kad vyksta rinkimai“, ir nurodė, kad atidžiai stebės ženklus dėl pasikartoti galinčių slopinimo priemonių po balsavimo.
„Tikimės, kad šio savaitgalio rinkimai bus vykdomi pagal tarptautinius standartus ir kad nepasikartos smurtas prieš taikius protestuotojus“, - atskirai trečiadienį sakė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.
Per išankstinį balsavimą, kuris nėra atidžiai stebimas ir kuriuo, kaip teigia opozicija, siekiama manipuliuoti rezultatais, savo balsus jau atidavė beveik 26 proc. rinkėjų.
Į Atstovų Rūmus pretenduoja daugiau kaip 290 kandidatų.
Visi 110 dabartinių parlamentarų yra prezidento A. Lukašenkos šalininkai. Dauguma opozicijos partijų boikotuoja rinkimus protestuodamos prieš tai, kas, jų teigimu, yra negarbingas procesas su iš anksto nulemtais rezultatais.
Per praėjusius parlamento rinkimus 2008 metais nė vienas iš A. Lukašenkos kritikų nebuvo išrinktas įstatymų leidėju.
A. Lukašenka pataria kitoms šalims mokytis iš Baltarusijos rinkimų organizavimo
A. Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad jo šalyje sudarytos visos sąlygos laisviems ir demokratiniams parlamento rinkimams ir kad jis tikisi geresnio rinkimų įvertinimo Vakaruose.
„Visuomet turiu tikėtis to, kas būtų geriau. Mes tikimės to, kas būtų geriau, o kaip bus - pamatysime“, - sakė jis apie rinkimus, kurių kampanija, anot Baltarusijos opozicijos lyderių, buvo iki šiol labiausiai suvaržyta represijomis per visą šios izoliuotos šalies istoriją.
A. Lukašenka, kuris vadovauja šaliai geležiniu kumščiu nuo 1994 metų, pabrėžė, kad „rinkimai vyksta ne Vakarams, rinkimai - Baltarusijoje ir pagrindinis jų autorius - baltarusių liaudis“.
„Kaip jie pribraukys balsavimo kabinose, taip, reiškia, ir bus“, - pridūrė jis žurnalistams, atiduodamas savo balsą vienoje Minsko rinkimų apylinkėje.
Valstybės vadovas taip pat sakė, kad dėl savo užimtumo nebuvo įtrauktas į rinkimų kampaniją. „Bet jeigu ir šį kartą kas nors suabejos mūsų rinkimais, tai aš jau nebežinau, kaip juos reikia rengti, - sakė jis. - „Galvoju, jog kol kas iš esmės nėra prie ko prisikabinti mūsų priešrinkiminiame procese“.
Pasak Baltarusijos prezidento, kitose valstybėse „tegu pavydi“ tam, kaip vyksta rinkimai jo šalyje. „Valstybėse, kur rinkimai vyksta ramiai, tai yra laimė. Mums nereikia revoliucijų, sprogimų, snukių daužymo, susirėmimų“, - sakė jis.
Komentuodamas kai kurių tarptautinių stebėtojų, pirmiausia - lenkų, pareiškimus, kad rinkimai Baltarusijoje vyksta nedemokratiškai, prezidentas pažymėjo: „Perduokite savo lenkų stebėtojams: tegu jie pasimoko iš mūsų, kaip rengti rinkimus, ir tegu su savo tvarka į mūsų daržą nelenda. Mes be lenkų politikų išsiaiškinsime, kaip mums kurti savo gyvenimą“.
Kalbėdamas apie kai kurių opozicinių partijų kandidatų atšaukimą, prezidentas sakė, kad tie žmonės yra „bailiai, neturintys ką pasakyti liaudžiai“, ir pridūrė: „Aš darau išvadą apie jų visišką nepajėgumą“.
A. Lukašenka palankiai įvertino faktą, kad Baltarusijoje į rinkimus vaikšto daug daugiau žmonių, nei, pavyzdžiui, tose pačiose Vakarų valstybėse.
„Pas mus balsuoja dvigubai daugiau žmonių nei, pavyzdžiui, Suomijoje. Jeigu mažai balsuoja, vadinasi, netiki valdžia. O mūsų visuomenė - sąmoningesnė, ji tiki savo perspektyvomis, ateitimi“, - sakė jis.
Tuo tarpu Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka anksčiau šią savaitę per spaudos konferenciją Minske sakė, kad cenzūra, išpuoliai prieš aktyvistus ir daugybė politinių kalinių aptemdė „blogiausią kampaniją parlamento rinkimų istorijoje“.
Dėl gausių rinkimų tvarkos pažeidimų dauguma opozicijos judėjimų praeitą savaitę atšaukė savo atstovus iš rinkimų kampanijos ir paragino boikotuoti balsavimą - tačiau valdžia atsakė tik aktyvistų areštais.
„Pirmą kartą daugeliui politinių organizacijų nebuvo leista vykdyti jokios veiklos net šešis mėnesius iki rinkimų“, - sakė neįregistruotos Baltarusijos krikščionių demokratų partijos bendrapirmininkis Vitalijus Rymaševskis.
Kaltina opoziciją bandymais diskredituoti balsavimą Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos sekretorius N. Lozovikas mano, kad opozicijos pareiškimai apie sekmadienį vykstančių parlamento rinkimų nepripažinimą yra opozicinių partijų strategijos dalis ir yra iš esmės skirti užsienio politikams. „Dalis opozicijos politikų pareiškė apie rinkimų rezultatų nepripažinimą dar metų pradžioje. Čia esama tam tikros tų partijų politikos. Jie savo veiklą nukreipė į tai, kad parodytų žiniasklaidos priemonės ir užsienio politikams, kad Baltarusijoje rinkimų nėra ir jie negali būti sąžiningi ir teisingi“, - sekmadienį per spaudos konferenciją pareiškė N. Lozovikas. Jis pridūrė, kad tokia pozicija yra tipiškas opozicinių partijų „veikimo būdas“. „Tai vis grandys vienos grandinės, kuri buvo sukonstruota dar gerokai iki rinkimų“, - sakė jis. Penkių Baltarusijos opozicinių partijų ir judėjimų atstovai sekmadienį išplatino pareiškimą, kad šalies parlamento rinkimų negalima pavadinti skaidriais ir demokratiniais, nes vykdomoji valdžia kišosi į rinkimų procesą. „Tai mums suteikia teisę (jau) dabar, nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų, kuriuos paskelbs komisijos (be) ... opozicinių politinių struktūrų atstovų, ir (dar) iki šių rezultatų paskelbimo, nepripažinti 2012 metų rinkimų į Atstovų Rūmus lygiais, skaidriais ir demokratiniais“, - sakoma sekmadienį paskelbtame pareiškime, kurį pasirašė Baltarusijos liaudies fronto, Baltarusijos kairiųjų partijos „Teisingas pasaulis“, Baltarusijos socialdemokratų partijos (Hramada), judėjimo „Už laisvę“ ir pilietinės kampanijos „Kalbėk tiesą“ atstovai. Pareiškime pažymima, jog dabartinė rinkimų kampanija buvo „itin svarbus šansas Baltarusijos valdžiai įrodyti, kad jie padarė išvadas dėl krizės, kurią sukėlė 2010 metų veiksmai, kai ekonomiką paaukojo politiniams išskaičiavimams, o demokratijos likučiai buvo sutrypti iš baimės pasirodyti silpniems ir prarasti visuomenės kontrolę“.
