Rugsėjo 11-ąją – Katalonijos nacionalinės šventės dieną – beveik du milijonai katalonų užplūdo Barselonos gatves su šūkiu „Katalonija – nauja Europos valstybė”.
Kitą dieną Katalonijos vyriausybės, vadinamos „Generalitat”, pirmininkas Arturas Masas Madride pareiškė, kad jis privalo klausyti tautos valios ir prašyti Katalonijai valstybės statuso.
Toks Katalonijos vyriausybės ryžtas baugina federalizmą remiančius ispanus ir džiugina nepriklausomybės trokštančius katalonus. Ne pirmą kartą. Bet gal šį sykį katalonų ryžtas bus vainikuotas sėkmės?
Troškimą puoselėjo ilgai
Katalonijoje, esančioje Šiaurės Vakarų Ispanijoje, gyvena 7,5 milijono žmonių. Tai tauta, turinti savo kalbą, kultūrą ir nacionalinį identitetą.
Rugsėjo 11-oji iki 2001-ųjų teroro išpuolių JAV buvo geriau žinoma kaip diena, kai švenčiama Katalonijos nacionalinė šventė (katalonų k. La Diada), skirta paminėti 1714 metais prarastą nepriklausomybę, pralaimėjus karą Ispanijos karaliui Pilypui V.
Nuo tada Katalonija nepriklausomybę nuo Ispanijos regėjo tik savo svajonėse, apie nepriklausomybę buvo kalbama beveik vien tik privačiai, o valdančioji konservatyvi partija „Covergencia I Unio” Madride drįso kalbėti tik apie didesnes teises Ispanijos valstybėje.
Bet pernai Katalonijoje prasidėjo daug žadantis seniūnijų judėjimas. Miestuose ir miesteliuose susikūrė platformos, suorganizavusios vietinės reikšmės balsavimą nepriklausomybės tema.
Tuomet įvairių Katalonijos miestų gyventojai pirmą sykį turėjo progą, nors ir neoficialiai, pasisakyti už Katalonijos nepriklausomybę. Šis judėjimas virto Nacionaline Katalonijos asamblėja, kuri ir buvo pagrindinė milijoninės manifestacijos už nepriklausomybę organizatorė.
Katalonai sulaužė tabu
Visą vasarą katalonai kalbėjo, kad ši nacionalinė diena bus ypatinga ir daug lemianti. Bet dauguma net neįsivaizdavo, kad į gatves išeis šitiek žmonių ir tai neįtikėtinai pagreitins Katalonijos nepriklausomybės procesą.
Katalonijos vyriausybės pirmininkas A. Masas pats nedalyvavo manifestacijoje, tačiau jau kitą dieną leido suprasti, kad su Madridu apie nepriklausomybę jis dabar jau kalbės atvirai.
Taigi amžius apie nepriklausomybę svajojusios Katalonijos troškimas dabar kaip niekada yra arti tikslo.
Legendinis Katalonijos lyderis Jordi Pujolis, ne kartą lyginęs Kataloniją su Lietuva, jau seniai sakė, kad Katalonija bus laisva tik tuomet, kai į gatvę nepriklausomybės reikalauti išeis minios žmonių.
Politikas buvo teisus – beveik du milijonai į gatves išėjusių katalonų sukėlė tikrą žemės drebėjimą sunkią ekonominę krizę išgyvenančios Ispanijos politikoje.
Valią pareiškę katalonai sulaužė iki šiol tabu laikomą Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos temą. Dabar apie tai plačiai prabilo politikai ir spauda.
Tad pirmasis žingsnis jau padarytas. Dabar Katalonijos liaudis ir politikai turi daugybę kitų užduočių.
Tauta be valstybės
Daug metų gyvendamas Katalonijoje kartais tiesiog užmiršti, kad Katalonija – ne atskira valstybė.
Mažesniuose Katalonijos miestuose gatvėse visi kalba kataloniškai, mokyklose visi dalykai dėstomi katalonų kalba.
Katalonija turi ir puikius televizijos kanalus, transliuojančius kataloniškai, ir puikius dienraščius, rašančius kataloniškai. Ji turtinga rašytojų, poetų, talentingų sportininkų.
Svarbu, kad daug katalonų nesitapatina su ispanais. Vieni vadina juos okupantais, kiti – tiesiog kaimynais.
Tačiau Madridas nuolat pasistengia priminti, kad Katalonija – tai Ispanija. Nors Katalonija Ispanijos karalystėje turi autonominio regiono teises, jos laisvė vis dėlto yra apribota. Katalonai moka mokesčius Madridui, neturi teisės leisti įstatymų ir administruoti savo finansų.
Be to, katalonams tarptautiniuose sporto turnyruose neleidžiama turėti savo nacionalinių rinktinių, skirtingai nei, pavyzdžiui, škotams arba velsiečiams. Tad ilgiau gyvenantys Katalonijoje taip pat pritaria minčiai, kad katalonai yra tauta be valstybės.
Reikalauja referendumo
Pagrindinė katalonų bėda šiuo metu yra ta, kad Ispanija jiems neleidžia apsispręsti, ar jie norėtų keliauti kartu, ar atskirai nuo Ispanijos valstybės.
Ispanijos konstitucija numato, kad regionų rengiami referendumai nacionaliniais klausimais yra nelegalūs.
O tokių Katalonija yra surengusi ne vieną.
Būtent rugsėjo 11-ąją Barselonos gatvėse milijonai žmonių reikalavo teisės patiems apsispręsti dėl nepriklausomybės.
„Ar gali demokratinė konstitucija uždrausti tautai teisę apsispręsti?” – tokį klausimą dabar Ispanijai kelia Katalonijos nepriklausomybės šalininkai.
Naujausios apklausos rodo, kad net pusė Katalonijos gyventojų referendume balsuotų už nepriklausomybę, 20 proc. – prieš, o likę 30 proc. dar nėra apsisprendę. 2001 metais pritariančiųjų nepriklausomybei buvo tik 30 proc., tad pokytis – svarus.
Ispanijoje praranda pinigus
Kodėl autonominių teisių katalonams negana? Ar katalonai nori atsiskirti nuo Ispanijos tik todėl, kad jiems gaila dalytis ekonomine gerove su Madridu? Ar masinė manifestacija reikalaujant nepriklausomybės – tiesioginė ekonominės krizės pasekmė?
Šios dvejonės pastarosiomis dienomis itin populiarios tarptautinėje žiniasklaidoje, skyrusioje daug dėmesio Katalonijos klausimui.
Akivaizdu, jog ekonominis argumentas Katalonijai yra labai svarbus. Katalonija dabar yra ir daugiausia gaminantis, ir kartu labiausiai įsiskolinęs Ispanijos regionas.
Ne veltui rugpjūčio pabaigoje Katalonija paprašė Madrido pagalbos – 5 mlrd. eurų. Pasak ekspertų, jeigu katalonų mokesčiai liktų Katalonijoje, Madrido pagalbos jiems nereikėtų.
„Mes Ispanijai mokame labai daug mokesčių, o jie investicijomis į mūsų infrastruktūras beveik negrįžta”, – sako Katalonijos kairiųjų respublikonų partijos atstovas Ispanijos parlamente Alfredas Boschas.
Vieni skaičiuoja, kad Katalonija Ispanijai atiduoda 16 milijonų eurų daugiau, nei iš jos gauna. Kiti šį skaičių sumažina iki 12 milijonų.
„Per visą demokratijos istoriją mes Ispanijai esame davę dvigubai daugiau lėšų, negu ES yra skyrusi Ispanijos ekonominei plėtrai.
Šie pinigai negrįžta nei į mūsų ligonines, nei į mokyklas, nei į kitas Katalonijos infrastruktūras. Krizės metu mes tai tik dar daugiau pastebime ir suvokiame, kad tokia situacija toliau tęstis negali”, – sako A. Boschas.
Skyrybos ar derybos?
„Tai kaip iškilus rimtų problemų šeimoje. Kai situacija tampa nebepakenčiama, arba kas nors iš esmės turi keistis, arba reikia skirtis”, – taip per manifestaciją kalbėjo 53 metų katalonas Joanas Badia.
Ar yra galimybių, kad Ispanijai ir Katalonijai pavyks susitarti, ar jų keliams lemta išsiskirti?
Ispanija turėjo 30 metų derėtis su Katalonija ir patenkinti katalonų reikalavimus. Tačiau akivaizdu, kad Ispanija nėra linkusi į derybas.
Dabar Ispanijos lyderiai laikosi atsargios pozicijos – iš pradžių jie bandė tiesiog nematyti Katalonijos gatvėse nepriklausomybės reikalaujančių minių.
Po to, kai dėmesį į tai atkreipė tarptautinė spauda, ispanų lyderiai ėmė kalbėti, kad ekonominės krizės akivaizdoje ne laikas tokioms kalboms, kad Ispanija ir Katalonija privalo dirbti kartu ir katalonai turi atsargiai įvertinti situaciją.
Atsirado ir tokių kaip baskų politikė Rosa Diez, kurie pareikalavo, kad Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy tučtuojau panaikintų Katalonijos autonomines teises.
Pats M.Rajoy kaip galėdamas menkino milžiniškos manifestacijos svarbą ir pabrėžė, kad dabar ne laikas „painiavoms”. Nemažai katalonų tik dar sykį įsižeidė, kad Ispanijos vadas, švaistydamasis tokiais žodžiais, neįvertina jų jausmų ir ketinimų rimtumo.
Net ir Ispanijos karalius pasisakė Katalonijos nepriklausomybės klausimu, karališkajame tinklalapyje ragindamas ispanus palaikyti vienybę.
Katalonijoje toks netikėtas karaliaus, kuris nelinkęs kištis į politiką, poelgis sulaukė didžiulio nepasitenkinimo.
Populiari Katalonijos kairiųjų respublikonų partija iš esmės nepritaria monarchijai ir kovoja už teisę gyventi respublikoje.
Paskutinį sykį kaip respublika Katalonija gyveno 1936–1939 metais, Ispanijos pilietinio karo laikais, kai regione dėl valdžios varžėsi anarchistų ir komunistų grupuotės.
Išseko galimybė derėtis
Pirmoji Katalonijos vyriausybės pirmininko A. Maso užduotis derybose su Ispanija buvo susitikimas su Ispanijos premjeru M.Rajoy dėl naujo fiskalinio pakto tarp Ispanijos ir Katalonijos. Katalonija Ispanijos prašė fiskalinio savarankiškumo – panašaus į tą, kurį turi Baskijos kraštas.
„Praradome istorinę galimybę Katalonijos ir Ispanijos santykiuose.
Dabar jau žinome, jog šis kelias – uždarytas. Turėsime nedelsdami ieškoti kitų sprendimų. Katalonija negali atsisakyti savo ateities planų”, – vilties iškovoti Katalonijai šviesesnę ateitį neprarado A. Masas.
Paankstins rinkimus?
Nors A. Masas kol kas oficialiai to ir nepatvirtino, manoma, jog tolesnis Katalonijos vyriausybės žingsnis – paankstinti rinkimai, kuriuose katalonų tauta ir nuspręs, kuriuo keliu jai eiti. Paklaustas, ar jo partija į rinkimų programą įtrauks Katalonijos nepriklausomybės punktą, A.Masas atsakė, jog konkretūs sprendimai dar nėra priimti.
Katalonai, ispanai ir ES institucijos taip pat gvildena klausimą, ar atsiskyrusi nuo Ispanijos Katalonija automatiškai taptų ES nare, ar jai reikėtų iš naujo prašyti leidimo įstoti.
Kol kas neaišku, kaip į Katalonijos sprendimą atsiskirti reaguotų ES, tačiau katalonai tvirtina laiką save ES piliečiais ir tikisi, kad Europa jų nenuvils.
„Katalonijos valstybė Pietų Europoje tikrai prisidėtų prie ES gerovės”, – mano ekonomistė iš Katalonijos Carla Ponseti.
Kataloniją lygina su Lietuva
* Nacionalinės Katalonijos dienos išvakarėse Katalonijos dienraštis „El Periodico” išspausdino straipsnį, pavadintą „Ar Katalonija seks Lietuvos keliu?”
* Straipsnyje pasakojama, kad, iširus Sovietų Sąjungai, tuometis Katalonijos vyriausybės prezidentas J.Pujolis gretino Kataloniją su Lietuva. „Katalonija yra kaip Lietuva, tačiau Ispanija nėra Sovietų Sąjunga”, – kalbėjo J. Pujolis.
* Anot „El Periodico”, dabar J. Pujolis jau pakeitė nuomonę ir tiki, kad Katalonija gali pasiekti nepriklausomybę.
* „Tikriausiai J. Pujolis mano, kad ekonominę krizę išgyvenanti Ispanija gali sulaukti panašios pabaigos kaip Sovietų Sąjunga.
* Tuomet Katalonijos lauktų toks pat likimas kaip Lietuvos. Tačiau jis negali pamiršti, kad, sugriuvus Sovietų Sąjungai, didžiosios Europos valstybės į Lietuvos atsiskyrimą žiūrėjo itin palankiai. Taip tikriausiai nebūtų, jei nuo Ispanijos atsiskirtų Katalonija”, – paraleles tarp Lietuvos ir Katalonijos brėžė „El Periodico”.
