Lenkija neatsigauna nuo šoko dėl žiaurumo privačiuose globos namuose, kuriuose globėjai mirtinai sumušė trejų metų broliuką Kacperą ir penkerių metų jo sesutę Klaudią. Ir viskas – tik dėl pinigų.
Beširdžiai sadistai pasirodė esantys netoli Gdansko esančio Pucko miestelio gyventojai 32 ir 36 metų sutuoktiniai Anna ir Wieslawas C., patys auginantys du savo mažamečius vaikus.
Prokuratūra spėja, kad sutuoktiniai penkis svetimus vaikus auginti apsiėmė ne iš meilės tokiam darbui, bet susigundę valstybės mokamais pinigais, už kuriuos norėjo baigti suremontuoti namą.
Kacperą kumščiu ir spyriais mirtinai uždaužė Wieslawas C., o Klaudią panašiai užtalžė jo žmona. Pagal mėlynes ant vaikų kūnų teismo medicinos ekspertai nustatė, kad mažyliai buvo mušami nuolat, o mirė nuo smūgių plyšus vidaus organams.
Visuomenę dar labiau šokiravo tai, kad valstybė žuvusius vaikus globėjams perdavė atėmusi juos iš mylinčios, bet neturtingos motinos.
Dar didesnis pyktis nukrypo į vietos policiją ir globos namų kontrolierius, kurie naiviai patikėjo sutuoktinių aiškinimu, kad Kacperas mirė nukritęs nuo laiptų. Tai po pusantro mėnesio lėmė antrą tragediją.
Pavyzdį ėmė iš sesers
Darbo netekę pardavėja Anna ir statybininkas Wieslawas prieš pusantrų metų sugalvojo steigti vaikų globos namus. Tokia mintis porelei kilo po to, kai panašius globos namus kitame miestelyje įkūrusi Annos sesuo pasigyrė, kad iš to galima sočiai gyventi.
Anna ir Wieslawas C. apskaičiavo, kad už 5 globojamus vaikus valstybė jiems kas mėnesį perves po 12 tūkst. zlotų (10 tūkst. litų) – tokiu uždarbiu mažame miestelyje mažai kas gali pasigirti.
Nors pagal oficialius reikalavimus globos namus galima steigti tik visiškai įrengtame name, Pucko valdininkai leido minėtiems sutuoktiniams juos kurti nesuremontuotame name.
Be to, kontrolieriai neišsiklausinėjo nei kaimynų, nei mokytojų nuomonės apie sutuoktinius. Nors būtų sužinoję, kad jų devynerių metų dukra ne kartą į mokyklą atėjo su mėlynėmis ir neslėpė, jog ją mušė tėvai.
Globos namų steigimą propaguojantys valdininkai taip skubėjo pasigirti vyresnybei apie dar vieną sėkmę, kad Annai bei Wieslawui C. leido juos kurti baigus ne privalomus septynių, bet vos trijų mėnesių mokymo kursus.
Į skundus nereagavo
Po tragedijos Pucko valdininkai tvirtino, kad padarė viską, ką galėjo, nes naujus globos namus lankė kas savaitę, o apklausiami vaikai niekuo nesiskundė, buvo linksmi, gerai pamaitinti. Bet valdininkų abejingumą ir netinkamumą eiti pareigas atskleidė Hanna Elend – tikroji užmuštų mažylių motina.
Gretimame Odargovo miestelyje gyvenanti H. Elend pareiškė, kad valdininkai paprasčiausiai ignoravo jos nuogąstavimus, esą globos namuose dedasi kažkas negera, nes vaikai yra prigąsdinti ir nieko nepasakoja.
H. Elend tvirtina, kad globos namuose jai niekada nebuvo leidžiama vienai pasikalbėti su vaikais, apžiūrėti juos, o iš anksto nepranešusi ji net negalėdavo mažylių aplankyti.
Kodėl atėmė vaikus?
Šešis vaikus pagimdžiusi 23 metų H. Elend tvirtina, jog penki mažyliai į globos namus buvo perkelti ne dėl neprižiūrėjimo, bet vien todėl, kad ji yra neturtinga.
Valdininkų bauginimai atimti vaikus prasidėjo tada, kai jos vyras už vagystę pateko į kalėjimą, ir moteris liko be šeimos maitintojo.
Negeriančiai, nevalkataujančiai, darbščiai H. Elend į pagalbą atėjo kaimynai – jie savo lėšomis paremontavo jos butą, perdažė kambarius.
Bet valdininkai pareiškė, kad namai vis tiek nėra pakankamai geri tokiam vaikų būriui, ir išvežė juos į globos namus, perspėję, jog toks likimas gali ištikti ir gimsiantį šeštą kūdikį.
Net po tragedijos nelaimingai motinai nebuvo grąžinti likę gyvi vaikai, juos valdininkai įkurdino kituose globos namuose. Kilus visuomenės pasipiktinimui Pucko merija pažadėjo skirti lėšų H. Elend buto remontui ir tada ketina atiduoti jai auginti siaubą išgyvenusius mažylius.
