Francois Hollande’o populiarumas smunka, tad išskirtiniu interviu jam nutarė pagelbėti jo gyvenimo draugė Valerie Trierweiller. Galbūt ji padės Prancūzijos prezidentui vėl pelnyti prancūzų pasitikėjimą?
Tiesmukiškoji žurnalistė V. Trierweiller sučiaupti lūpas ir nebebendrauti su plunksnos broliais nusprendė po incidento birželį.
Tuomet, Prancūzijoje vykstant rinkimams į žemuosius parlamento rūmus – Nacionalinį Susirinkimą, ji savo socialinio tinklo „Twitter” paskyroje pareiškė paramą kandidatui Olivier Falorni.
Skandalą sukėlė tai, kad toje pačioje apygardoje šio socialisto pagrindinė varžovė buvo kita socialistų kandidatė – buvusi F. Hollande’o mylimoji ir keturių jo vaikų motina Segolene Royale.
Tąkart Socialistų partija įtūžo, o spauda ėmė mirgėti pasiūlymais aiškiau apibrėžti pirmosios šalies ponios teises ir pareigas.
O prezidentas ir „pirmoji šalies sugyventinė”, kaip V. Trierweiller jau pakrikštyta Prancūzijoje, atsitvėrė tylos siena.
Prisipažino klydusi
Ir tik šią savaitę, praėjus bemaž pusei metų, Prancūzijos vadovo mylimoji dienraščiui „Ouest-France” prisipažino: „Tai klaida, dėl kurios gailiuosi.
Elgiausi neatsargiai ir buvau netinkamai suprasta.
Nesupratau, kad aš – jau ne paprasta pilietė. Daugiau tai nepasikartos.”
Laikytis atokiau nuo pagrindinių įvykių patyrusią ir puikiai šalies politikos virtuvę pažįstančią žurnalistę esą verčia ir tai, kad ji nemėgsta, kai rampų šviesa atsukama į ją pačią.
Pirmajame savo oficialiame interviu V. Trierweiller prisipažino buvusi šokiruota, kai pamatė savo nuotrauką žurnalo „Paris Match”, kuriame pati dirba, viršelyje.
Neva apie tai, kad rašinys apie ją – pagrindinė numerio tema, šios redakcijos žurnalistė netgi nebuvo informuota.
„Supratau, kad aš privalau ne taip asmeniškai vertinti dalykus. Dabar mano pareiga padėti žmonėms.
Į mane kreipiasi daug sunkiai gyvenančių moterų. Privalau atsiliepti į šį pagalbos šauksmą”, – teigė V. Trierweiller.
Neves laidos televizijoje
Kita vertus, V. Trierweiller pasidžiaugė, kad Prancūzijoje rekordiškai daug aktyvių moterų, o ji – viena jų. Todėl netgi dalydamasi buitimi su prezidentu ji neketina atsisakyti žurnalistės darbo.
„Man be galo svarbu išsaugoti finansinę nepriklausomybę, nes tai leidžia neatitrūkti nuo realybės.
Be to, aš vis dar išlaikau savo vaikus, todėl privalau dirbti”, – aiškino moteris.
Regis, finansai jai iš tiesų yra svarbūs – mat neseniai pasklido kalbos, kad žurnalistė, net ir toliau bendradarbiaudama su „Paris Match”, taip pat svarstė pasiūlymą vesti komercinės televizijos laidą.
„Su kanalu D8 kalbėjomės apie gražią laidą, kurioje būtų kalbama svarbiomis temomis, pavyzdžiui, apie mergaičių švietimą ar demografines problemas.
Vis dėlto po ilgų apmąstymų nusprendžiau atsisakyti šio pasiūlymo. Supratau, kad prezidento gyvenimo draugei tai gali sukelti problemų”, – savo sprendimą paaiškino F. Hollande’o mylimoji.
Prancūzę įkvepia E. Roosevelt
Ilgą laiką politikos žurnaliste dirbusi moteris apsiriboja tik literatūrinėmis apžvalgomis.
Tačiau numanydama, kad ir tai gali kelti pasipiktinimą, pirmąją savo kaip pirmosios Prancūzijos ponios literatūrinę recenziją V. Trierweiller parašė apie Eleanorą Roosevelt.
Pastaroji buvo JAV prezidento Franklino Roosevelto žmona ir taip pat dirbo žurnaliste.
„Pirmoji ponia žurnalistė nėra jokia naujiena”, – taip savo apžvalgą pradėjo V. Trierweiller.
Žurnalistė neslėpė susižavėjimo E. Roosevelt, kuri „netgi priėmė pasiūlymą vadovauti vienam moteriškam žurnalui ir kasdien spausdino po tekstą pavadinimu „Mano diena”, kuriame aprašydavo savo gyvenimą Baltuosiuos rūmuose”.
„Be to, E. Roosevelt net prieš pat Antrąjį pasaulinį karą nesibaimino rašyti politinėmis ir socialinėmis temomis.
Tai ne tik nekėlė problemų, bet ir žavėjo Amerikos žmones”, – rašė pirmoji Prancūzijos ponia.
Dirba Eliziejaus rūmų biure?
Vis dėlto pati V. Trierweiller tuo, kad ją itin myli prancūzai, pasigirti negali. Kaltas neapdairus jos elgesys.
Neseniai paaiškėjo, kad naujausius leidinius savo literatūrinėms recenzijoms ji leidyklų prašo atsiųsti į Eliziejaus rūmus.
Be to, su žurnalistiniais reikalais susijusią korespondenciją pasirašo Eliziejaus rūmų „ponios Trierweiller kabineto vadovas”, o ant laiškų popieriaus puikuojasi Respublikos prezidentūros ženklas.
Vadinasi, už „pirmosios Prancūzijos sugyventinės” korespondenciją moka mokesčių mokėtojai, o ne žurnalas „Paris Match”.
Tiesa, pati V. Trierweiller tikina Eliziejaus rūmų biure susitinkanti su žmonėmis.
Žurnalistinį darbą ji dirbanti viena – namuose, kuriuose gyvena su šalies prezidentu.
Nepaisydami to, Prancūzijos prezidento priešininkai garsiai šaukia, kad pirmoji šalies dama arba turi nustoti rašyti, arba atsisakyti biuro ir valstybės išlaikomų padėjėjų prezidentūroje ir nedalyvauti jokiuose oficialiuose priėmimuose.
Dar vieną keistą su V. Trierweiller susijusį sutapimą priversta aiškintis Prancūzijos policija.
Neseniai Bretanės regione jos mergautine ir santuokine pavarde buvo pateiktas prašymas 4 tūkst. kvadratinių metrų plote prie jūros statyti namą.
Žurnalistams susidomėjus, ar tik V. Trierweiller neketina persikraustyti į Bretanę, paaiškėjo, kad pirmoji Prancūzijos dama išvis nesusijusi su šiuo prašymu.
Dėl šio sutapimo pradėtas tyrimas, o pati V. Trierweiller ketina kreiptis į teisėsaugą dėl tapatybės pasisavinimo.
N. Sarkozy jau ruošiasi sugrįžti
Prancūzijos prezidento F. Hollande’o populiarumas smunka nuo tos akimirkos, kai jis gegužę laimėjo rinkimus. Nors dar rugpjūtį šį socialistą teigiamai vertino 54 proc. prancūzų, rugsėjo pabaigoje tokių buvo vos 41 proc.
Tikriausiai nenuostabu, kad F. Hollande’ui rinkimuose pralaimėjęs dešiniųjų atstovas N. Sarkozy (nuotr.) jau galvoja apie grįžimą į Eliziejaus rūmus 2017-aisiais.
Savaitraščio „Le Canard Enchaine” teigimu, N. Sarkozy draugui prasitarė kovosiantis 2017 metų prezidento rinkimuose, nors po pralaimėjimo F. Hollande’ui ir buvo prasitaręs, kad traukiasi iš didžiosios politikos.
„Atsižvelgdamas į tai, kokia tragiška padėtis 2017 metais bus Prancūzijoje, aš tiesiog neturėsiu kito pasirinkimo”, – esą teigė N. Sarkozy.
Jis nuo gegužės į Prancūzijos politiką beveik nesikiša ir paskelbė vos vieną pranešimą, kuriame kritikavo F. Hollande’o politiką Sirijos atžvilgiu.
Tačiau N. Sarkozy prabilti apie galimą sugrįžimą greičiausiai įkvėpė apklausų rezultatai. Mat F. Hollande’o populiarumas nusmuko, o buvusį Prancūzijos prezidentą vėl remia daugiau nei pusė – 53 proc. prancūzų.
