Apie Talibano priespaudos siaubą pasauliui papasakojusiai 14 metų pakistanietei sėkmingai atlikta operacija. Trečiadienio rytą iš moksleivės kūno buvo pašalinta kulka, o jos būklė stabili, rašo BBC.
Už mergaičių teisę mokytis kovojančią aktyvistę užpuolikas į kaklą ir į galvą pašovė antradienį. Tuo metu paauglė Mingoros mieste iš mokyklos autobusu važiavo namo.
Kartu su M. Yousufzai buvo sužeistos dar dvi mergaitės.
Tą pačią dieną Talibano atstovas Ehsanullah Ehsanas pareiškė, kad grupuotė prisiima atsakomybę už ataką. Į paauglę kovotojai esą taikėsi dėl to, kad ji pasisako prieš talibus ir yra pasaulietiškų pažiūrų.
Talibano atstovas dar pagrasino, kad jeigu M. Yousufzai išgyvens, jos nebus pasigailėta.
Užpuolikas tikslinosi?
Išpuolis mokykliniame autobuse Pakistane ir tarptautinėje bendruomenėje plačiai smerkiamas.
Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje M. Yousufzai per socialinius tinklus siunčia palaikymo žinutes, o Pakistano valdžia pabrėžia, kad ataka neturės įtakos šalies kovai su talibais ar moterų švietimo paramai.
Tarptautiniam vaikų taikos apdovanojimui nominuotai moksleivei buvo grasinta ir anksčiau. O antradienio įvykio liudininkų teigimu, autobusą, pilną mergaičių, sustabdęs barzdotas vyras, esą prieš iššaudamas paklausė, kur yra M. Yousufzai.
Tiesa, policijos pareigūnai pateikia kiek kitokią versiją. Jų teigimu, užpuolikas ėmė šaudyti mergaitėms lipant į autobusą.
Sužeista M. Yousufzai iškart buvo nugabenta į ligoninę.
Aprašė siaubingus vaizdus
M. Yousufzai buvo vos 11 metų, kai britų transliuotojo BBC tinklalapyje ji urdu kalba ėmė rašyti interneto dienoraštį. Jame Gul Makai slapyvardžiu prisidengusi moksleivė prabilo apie tai, kaip talibų tuo metu kontroliuotas beveik visas Svato slėnis pavirto pragaru.
Mergaitė rašė, kad Mingoros gatvėse mėtėsi kūnai nukirstomis galvomis. Kasdien ant elektros stulpų buvo galima išvysti kabančius žmonių palaikus.
Savo dienoraštį ji pradėjo rašyti po to, kai Talibanas ėmė drausti mergaitėms mokytis, uždarinėjo ir sprogdino jų mokyklas.
„Nusprendžiau stoti prieš atsilikimą. Kai mes su klasės draugėmis išgirdome, kad mūsų mokykla gali būti uždaryta, labai nuliūdome. Nors tada mokiausi tik 5-oje klasėje, nutariau pasauliui papasakoti apie mokinių ir kitų Svato žmonių susirūpinimą“, – vėliau pasakojo M. Yousafzai.
Pavyzdžiui, 2009-ųjų sausio 3-iąją pakistanietė būdama Mingoroje rašė: „Mano mama paruošė man pusryčius ir aš išėjau į mokyklą. Bijojau, nes Talibanas paskelbė įsaką, draudžiantį mergaitėms eiti į mokyklas.
Iš 27 moksleivių atėjo tik 11. Šis skaičius sumažėjo dėl Talibano įsako. Mano trys draugės dėl šio įsako su šeimomis išvyko į Pešavarą, Lahorą, Ravalpindį.
Pakeliui į mokyklą išgirdau vieną vyrą sakantį: „Aš tave nužudysiu.“ Paspartinau žingsnį ir po kiek laiko atsigręžiau pažiūrėti, ar jis vis dar eina iš paskos. Man palengvėjo, nes vyras kalbėjosi mobiliuoju telefonu ir grasino kažkam kitam.“
Dienoraštyje moksleivė aprašė ir kovotojų rengtus reidus, per kuriuos buvo tikrinama, ar mergaitės nesimoko ir nežiūri televizoriaus.
Malala atskleidė, kaip ji slėpė knygas, baimindamasi, kad jos bus konfiskuotos.
Nuopelnai įvertinti
Tokie išsipasakojimai dienoraštyje Svato slėnyje bet kam galėjo baigtis siaubingai – net ir tokio amžiaus mergaitei kaip Malala. Tačiau pakistanietė buvo neįtikėtinai drąsi ir principinga. O jos dienoraštis sulaukė milžiniško susidomėjimo.
Netrukus po BBC jį ėmė spausdinti kiti leidiniai užsienyje ir pačiame Pakistane. Malala nusifilmavo keliuose dokumentiniuose filmuose, kuriuose kalbėjo apie mergaičių teisę į mokslą.
„Žiniasklaida man daug padėjo. Jei nebūtų BBC ar „The New York Times“, mano balsas nebūtų pasiekęs žmonių“, – visų nuopelnų sau nebuvo linkusi prisiimti Malala.
M. Yousufzai tapatybė buvo atskleista Talibaną išstūmus iš Svato slėnio. Tada mergaitei buvo paskirtas nacionalinis apdovanojimas už drąsą. Po to ji nominuota minėtam tarptautiniam vaikų apdovanojimui.
Dalijasi planais
Pakistano gyventojų ir žmonių iš užsienio parama M. Yousafzai paskatino įkurti Malalos švietimo fondą, kuris padeda vaikams siekti išsilavinimo. Paauglė turi ir kitų tikslų.
„Talibanas Svato slėnyje visiškai sunaikino apie 400 mokyklų. Norėčiau prisidėti prie jų atstatymo, kad mokiniai turėtų galimybę mokytis“, – prieš daugiau nei pusmetį pasakojo Malala.
Paauglė taip pat buvo prakalbusi apie siekį įgyti teisininko išsilavinimą ir tapti sąžininga bei sunkiai dirbančia politike. Būtent tokių politikų, pakistanietės įsitikinimu, šaliai trūksta labiausiai.
M. Yousafzai jau yra atskleidusi, kieno pavyzdžiu ji norėtų pasekti. Paauglė žavisi 2007-aisiais nužudyta buvusia Pakistano premjere Benazir Bhutto ir jau taip pat mirusiu aktyvistu, kovojusiu su britų valdymu Indijoje, Khanu Abdulu Ghani Khanu.
Turistų pamėgtą vietą pavertė košmaru
Svato slėnis dėl savo įspūdingos gamtos visada buvo turistų mėgstama vieta. Šis regionas netgi yra vadinamas Azijos Šveicarija.
Tačiau turizmas čia ėmė strigti praėjusį dešimtmetį, kai regione kontrolę pradėjo perimti talibų kovotojai. Į tokius jų veiksmus valdžia atsakė karinėmis operacijomis.
Talibai faktiškai Svato regioną valdė 2003–2009 metais.
Per vadinamąją talibanizaciją Svato slėnyje buvo nužudyta, pagrobta ar išvaryta šimtai talibų priešininkų arba niekuo dėtų žmonių. Smarkiai apribotos moterų teisės.
Prastėjanti padėtis ir kritika dėl neveiklumo privertė Islamabadą Svate imtis rimtų veiksmų, kurių kulminacija buvo 2009-ųjų balandį pradėta operacija „Teisingas kelias“. Per ją daugiausia buvo sutriuškinti Svato slėnyje veikę kovotojai.
Per operaciją beveik 2,5 milijono žmonių turėjo palikti Malakando rajoną, žuvo dešimtys civilių, buvo sunaikinta daug žmonių turto.
2009 metų birželį Pakistanas paskelbė sutriuškinęs talibus šalies šiaurės vakaruose esančiame Svato slėnyje ir Pietų Vaziristano regione. Šalies kariams tuomet pavyko užimti Mingoros miestą.
Svato gyventojai pamažu pradėjo grįžti į savo namus.
Tačiau pavieniai incidentai Svato slėnį krečia iki šiol.
