„Dažnai sakau, kad euras yra daugiau nei valiuta, ir mes neturėtume pamiršti, kad šiomis savaitėmis ir mėnesiais dirbame, kad euras stiprėtų. Euras yra daugiau nei valiuta dėl to, kad galiausiai tai susiję su pradine taikos ir vertybių sąjungos idėja“, - sakė ji žurnalistams.
Anot jos, sprendimas pasirinkti Europos Sąjungą yra „nuostabus“.
„Tuo (sprendimu) (Nobelio) komitetas pagerbė Europos integracijos idėją. Po daugelio metų baisaus kraujo liejimo, siaubingų karų, žudynių ir niokojimo Romos Sutartis padėjo pamatus europinei taikos sąjungai“, - pažymėjo ji apie 1958 metų paktą, paruošusį dirvą Europos Sąjungai.
„Pastarieji taikūs dešimtmečiai Europoje - ilgas laiko tarpas mums, gyvenantiems Europos Sąjungoje. Bet istorijai - tai tik akimirksnis. Todėl privalome toliau tęsti darbą“, - sakė A. Merkel.
Pasak jos, ši premija pažymi Europos integracijos dvasią.
„Aš matau faktą, kad Nobelio komitetas pagerbė tą idėją, taip pat ir kaip iniciatyvą bei įpareigojimą man asmeniškai“, - pridūrė Vokietijos kanclerė.
Atskiru pareiškimu Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle ES apdovanojimą pavadino „didžiu sprendimu, kuriuo aš didžiuojuosi ir dėl kurio jaučiuosi laimingas“.
„Europos integracija yra sėkmingiausias istorijoje taikos projektas“, - sakė jis lankydamasis Kinijoje.
„Iš dviejų pasaulinių karų griuvėsių išaugo taika ir laisvė, o mirtini priešai tapo gerais draugais ir neperskiriamais partneriais“, - pažymėjo G. Westerwelle.
Anot jo, Nobelio premija turėtų paskatinti Europą „dabar imtis spręsti savų problemų, padaryti europinį kooperavimosi modelį pavyzdžiu, sustiprinti Europos pastangas taikiam pasaulio vystymuisi“.
A. Merkel, ekonomiškai stipriausios šalies Europoje kanclerė ir pagalbos fondų sukrėstoms euro zonos šalims iždininkė, per trejus ilgus finansinės sumaišties metus išryškėjo kaip lyderė.
Tačiau kai kuriuose Europos kraštuose jį, dėl propaguojamos griežto taupymo strategijos, laikoma didžiausia piktadare.
Per vizitą Atėnuose antradienį A. Merkel susilaukė įtūžusios minios protestų gatvėse, kai kurie vilkėjo nacių uniformas, mosikavo vėliavomis su svastika. Visa tai dėl reikalavimo smarkiai apkarpyti biudžeto išlaidas.
A. Ažubalis pabrėžia ES įtaką
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė, kad Nobelio taikos premijos suteikimas Europos Sąjungai yra fundamentalios reikšmės dalykų, kurių kartais patys nepastebime ar net ignoruojame, įvertinimas.
„Europa be karo, suvienyta Europa, Europos solidarumas, parama valstybių ūkiui ir pasiektas gerovės lygis mums visiems tapo savaime suprantamu dalyku,“ – sakė ministras.
A. Ažubalis pažymėjo, kad ES yra galinga jėga, paskatinusi ūkio ir demokratines reformas Lietuvoje ir kitose valstybėse, narystės siekusiose dešimtajame dešimtmetyje ir vėliau. ES tai pat yra didžiausia pasaulyje paramos teikėja trečiosioms šalims, jų ekonomikų ir demokratijos vystymui, kovai su skurdu ir nesantaika.
„Lietuvos įstojimais į Europos Sąjungą yra neabejotinai vienas reikšmingiausių įvykių mūsų valstybės istorijoje. Tapome labiausiai klestinčio klubo dalimi, mūsų piliečiai naudojasi visomis ES įtvirtintomis teisėmis ir laisvėmis, o svarbiausia – galime kaip lygiaverčiai partneriai prisidėti formuojant Europos Sąjungos politiką.
Ministras pabrėžė, kad Lietuvai dabar itin svarbu, jog Europos Sąjungos ir Rytų kaimynystės šalių bendradarbiavimas skatintų demokratines transformacijas tose šalyse.
„Šiandien diskutuojame apie modalumus – kiek, ko ir kaip tikimės iš ES. Tačiau be jos būtume vieni, jei apskritai būtume. Nobelio taikos apdovanojimas tik dar kartą patvirtina, kad Sąjunga, į kurią įstojome 2004 metais, ir kuriai kitąmet pirmininkausime, yra prasminga ir turinti ateitį“ – sakė užsienio reikalų ministras“.
Nobelio taikos premija įpareigoja Lietuvą dar labiau sutelkti jėgas, ir pirmininkaujant ES Tarybai 2013 metais aktyviai siekti stiprinti ES vaidmenį kuriant politinį ir ekonominį stabilumą visame pasaulyje.
Europos Parlamento vadovas M. Schulzas kalba apie grėsmę
Europos Parlamento pirmininkas, vokiečių socialistas Martinas Schulzas penktadienį sveikino Nobelio taikos premijos skyrimą Europos Sąjungai už pastangas integruoti jos šalis, bet perspėjo, kad esama „grėsmės“ taikai šioje sąjungoje.
Nobelio premija yra „padrąsinimas tiems, kurie tiki Europos integracija, kurie tiki, kad stiprinti kooperaciją teisinga“, - sakė M. Schulzas Vienoje per skubiai sušauktą spaudos konferenciją, paskelbus premijos laureatą Osle.
27 narių blokui kovojant su skolinimosi krize 17 narių euro zonoje, vokietis M. Schulzas neužmiršo paminėti ir apie grėsmę taikai šio bloko viduje.
„Mes negalime gyventi sąjungoje, kurios vienoje šalyje žmonės yra turtingi..., o kitose - žmonės, net akademikai, turi raustis šiukšlių konteineriuose, kad rastų ko nors pavalgyti“, - kalbėjo jis.
„Tai nedaro garbės sąjungai, laimėjusiai Nobelio taikos premiją; štai kodėl manau, kad mums reikia tęsti toliau, suteikti Europai galios, kad būtų pasiekta dar šiek tiek daugiau teisingumo, kurio mums itin reikia šiuo metu“, - sakė M. Schulzas.
„Norintieji stiprinti Europos Sąjungą ... šiandien gavo tvirtą paramą iš Nobelio premijos komiteto“, - pridūrė jis, paklaustas apie 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų) premiją.
M. Schulzas pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus ES šalių vyriausybių lyderiai pabrėždavo nacionalinių interesų svarbą, bet dėl to ėmė mažėti pasitikėjimas ES institucijomis ir Briuselio gebėjimu daryti sprendimus.
„Ne 27 valstybių rinkinys šiandien gavo Nobelio premiją, bet sąjunga, kurią šios šalys sukūrė“, - pabrėžė jis.
„Europos Sąjunga šiandien yra labai sustiprėjusi“, - sakė M. Schulzas, prisipažinęs, jog Nobelio premijos laimėjimas jam buvęs „netikėtas“. „Tikrai jaudinanti diena“, - pridūrė jis.
M. Schulzas yra atvykęs į Vieną dviejų dienų vizito, susitiko su Austrijos prezidentu Heinzu Fischeriu ir kancleriu Werneriu Faymannu.
Britų euroskeptikai pasmerkė
Britų euroskeptikai penktadienį neigiamai įvertino tai, kad Nobelio taikos premija buvo paskirta Europos Sąjungai (ES), ir sakė, kad tokiu būdu ši premija užsitrauks prastą reputaciją.
Europos Parlamento narys Nigelas Farage'as, britų Nepriklausomybės partijos lyderis, sakė, kad 27 narių blokas tokiose euro zonos valstybėse kaip Ispanija ir Graikija, kelia „smurtą ir nesutarimus“.
„Šios premijos paskyrimas ES užtraukia jai prastą reputaciją, - sakė N. Farage'as. - Užuot nešųsi taiką ir darną, ES kels maištus ir smurtą“.
„Ispanija yra prie finansinės pagalbos slenksčio, o aukšto rango kariškiai perspėja, kad armijai gali tekti įsikišti Katalonijoje, - tęsė jis. - Graikijoje žmonės badauja ir per beviltišką skurdą palieka savo vaikus, ir nepraeina nė savaitės, kad nematytume riaušių ir protestų sostinėse prieš „troiką“ ir ekonominį kalėjimą, kurį jie įvedė“.
N. Farage'as yra prieštaringai vertinama figūra. Jis yra gavęs baudą už ES prezidento Hermano Van Rompuy pavadinimą „šlapiu skuduru“ ir su naciais susietą pašaipą dėl Vokietijos politikos Graikijos atžvilgiu.
Britų vyriausybės oficialios reakcijos kol kas nebuvo. Ministro pirmininko Davido Camerono biuro atstovė AFP sakė, kad jie neplanuoja daryti jokio pareiškimo.
D. Cameronas yra vis labiau spaudžiamas sušaukti referendumą dėl komplikuotų Jungtinės Karalystės santykių su ES. Daugelis jo partijoje nori ne tokių glaudžių ryšių ar visiško pasitraukimo iš Bendrijos, ypač kilus euro zonos skolų krizei.
L. Walesa buvo nustebęs
Lechas Walesa, kuriam 1983 metais už vadovavimą antikomunistiniam judėjimui Lenkijoje buvo skirta Nobelio taikos premija, penktadienį pareiškė esąs „nemaloniai nustebintas“, kad šių metų premija teko Europos Sąjungai.
„Žinoma, Europos Sąjunga mėgina pakeisti Europą ir pasaulį taikiu būdu, bet tam ji turi pinigų ir toks yra jos tikslas..., o individualūs veikėjai pasišvenčia idėjai“, - sakė L. Walesa ir pridūrė, kad „šiame pasaulyje esama daug asmeninio aktyvumo atvejų“.
1981-ųjų pabaigoje tuometinis komunistinis režimas areštavo L. Walesą už tai, kad šis vadovavo „Solidarumui“, pirmajai ir vienintelei laisvai sovietiniame bloke profesinei sąjungai, kuri pasiekė, kad komunizmas Lenkijoje buvo taikiai nuverstas.
Lenkija buvo pirmoji komunistinė šalis taikiai perėjusi į demokratiją ir kapitalizmą; tai galiausiai paskatino Sovietų Sąjungos žlugimą ir Šaltojo karo pabaigą 1991 metais.
L. Walesa 1990 metais tapo pirmuoju pokario Lenkijoje demokratiškai išrinktu valstybės vadovu.
