70 tūkstančių spindinčių akmenėlių pernai puošė tuomet 33 metų Charlene Wittstock vestuvinę suknelę, kai ji ištarė „taip” 20 metų už save vyresniam jaunikiui.
Tačiau labiau negu dizainerio Giorgio Armani komandos prisegti kristalai žiūrovus intrigavo nuotakai per veidą riedančios ašaros.
„Ar tai džiaugsmo ašaros, o gal skausmo?” – tuomet skeptiškai klausė vestuves stebintys žurnalistai.
Spėliones, kad buvusi Pietų Afrikos Respublikos (PAR) olimpinė plaukikė už princo teka nenoromis, paskatino prieš pat jų vestuves pasklidusi žinia, jog jaunoji bandė pabėgti nuo savo būsimo vyro.
Praėjus metams po tuoktuvių kunigaikštis Albert’as ir kunigaikštienė Charlene bando įrodyti, kad jų santuokinis gyvenimas klostosi puikiai.
Tačiau nei žiniasklaidininkai, nei visuomenė dar nepamiršo vestuvinių poros bučinių, kurie neatrodė nuoširdūs.
Negana to, kalbama, kad Charlene rūmuose jaučia didžiulį spaudimą pagimdyti įpėdinį, kurio gyvybė niekaip neužsimezga. Tai esą varo į neviltį Charlene, kuri, prancūzų žurnalo „Voici” žiniomis, susilaukusi vaiko gautų sutikimą skirtis.
Nuotaikas temdė gandai
„Antikeit ir Antiviljamas”, – kandžiai juokavo komentatorė, viename įžymybių gyvenimo naujienų portale rašydama apie Charlene ir Albert’o II vestuves.
Galbūt įtampa, per tuoktuves tvyrojusi tarp Monako valdovo ir jo nuotakos, nebūtų buvusi stebėtojams taip lengvai įžvelgiama, jeigu ne prieš kelis mėnesius įvykusios Catherine Middleton ir princo Williamo jungtuvės.
Jungtinės Karalystės gyventojai nekantriai laukė karališkųjų vedybų, o išaušus jų dienai džiūgavo matydami, kad būsimasis karalius ir jo išrinktoji yra įsimylėję ir laimingi.
Tuo metu turtuolių rojumi vadinamoje 2 kvadratinių kilometrų ploto kunigaikštystėje pakilias vestuvių nuotaikas temdė gandai ir skandalai.
Nuotaka norėjo bėgti?
Didžiausią sensaciją tuomet ištrimitavo autoritetingas prancūzų žurnalas „L’Express”. Savaitraštis paskelbė, kad Ch. Whittstock buvo nutarusi spjauti į 75 mln. JAV dolerių kainavusias ištaigingas dviejų dienų vestuves.
Esą kelios dienos iki ceremonijos nuotaka sužinojo, kad Albert’o „privatus gyvenimas nėra toks pavyzdingas, kokį ji įsivaizdavo”.
„L’Express” žiniomis, kunigaikščio išrinktoji išvyko į Nicos oro uostą rankose turėdama bilietą į PAR. Tačiau ją sulaikė Monako policija ir įtikino pasilikti.
Po vestuvių Charlene šią informaciją atkakliai neigė. Pora netgi padavė į teismą „L’Express”. Nepaisydama to, redakcija savo žodžių neatsiėmė.
Spėliones apie santykių krizę paskatino ir tai, jog per povestuvinę kelionę į PAR Charlene ir Albert’as nakvojo skirtinguose viešbučiuose. Kunigaikštis tai pagrindė „praktinėmis priežastimis”, mat anksti ryte jis turėjo dalyvauti Tarptautinio olimpinio komiteto posėdyje.
Įskaudino princo neištikimybė?
Kas galėjo priversti nuotaką sprukti nuo altoriaus? Juk Charlene princą Albert’ą pažinojo daugiau kaip 10 metų.
Pora susipažino 2000 m. Monake per plaukimo renginį, tačiau susitikinėti pradėjo tik 2005-aisiais. Nuo tada sportininkė ir milijardierius kunigaikštis drauge dalyvavo ne viename viešame renginyje.
Praėjus dar penkeriems metams pora paskelbė apie sužadėtuves. Ruošdamasi tekėti būsimoji nuotaka netgi atsivertė iš protestantizmo į katalikybę.
Regis, viskas buvo apgalvota ir suplanuota.
Tad kodėl būsimoji kunigaikštienė nutarė pabėgti? Žiniasklaida spėjo, kad Charlene galėjo paveikti kelios savaitės prieš vestuves pasklidę gandai, jog Albert’ui II neseniai gimė ar tuojau gims trečias nesantuokinis vaikas.
Tiesa, šios paskalos taip ir nebuvo patvirtintos.
Vis dėlto kai kurie rūmų gyvenimą sekantys apžvalgininkai siūlė versiją, jog gandus apie vaiką ir nuotakos pabėgimą galėjo sukurpti patys karališkieji Monako rūmai, kad paskatintų susidomėjimą pirmosios šalies poros tuoktuvėmis.
„Laikas parodys, kokia yra tiesa”, – teigė Monako karališkosios šeimos gyvenimo reporterė Allison Coe.
Apkalbos lydi seniai
Nykštukinės kunigaikštystės valdovas, ko gero, yra pratęs būti apkalbamas. Monako kunigaikščio Rainier III ir buvusios Holivudo aktorės Grace Kelly sūnus 2 kv. km ploto valstybę paveldėjo 2005 metais mirus tėvui.
Iki draugystės su Charlene jis buvo tituluojamas pleibojumi. Monako sosto įpėdinio romantiškų santykių sąraše – ir supermodelis Claudia Schiffer.
Tačiau Albert’as II neskubėjo vesti, tad žiniasklaida ėmė spėlioti, kad kunigaikštis gali būti homoseksualus. Vyras tai neigė ir kartą prisipažino, kad jį erzina vis kartojama mintis, jog jis gali būti gėjus.
Galiausiai šias spėliones paneigė kunigaikščio Albert’o II pripažinimas, kad turi dvi nesantuokines atžalas.
Po romano su kaliforniete Tamara Rotolo 1992 m. gimė duktė Jazmin Grace. Vėliau tėvas suteikė mergaitei savo pavardę – Grimaldi.
2003 metais iš Togo kilusi skrydžių palydovė Nicole Coste kunigaikščiui padovanojo sūnų Alexandre’ą Coste. Jis su savo motina gyvena Prancūzijoje, netoli Monako.
Albert’as II savo sūnų viešai pripažino 2005-aisiais, o dukterį – metais vėliau. Abi atžalas jis remia finansiškai. Kunigaikščio vaikai taip pat gali pretenduoti į tėvo, kurio turtas – per 1 mlrd. JAV dolerių, palikimą.
Tačiau ne į Monako Kunigaikštystės sostą, mat jį gali paveldėti tik santuokinis vaikas.
Įtemptas įpėdinio laukimas
Tad iš Charlene dabar laukiama džiugių žinių apie būsimą kunigaikštystės paveldėtoją. Tiesa, žodis „laukiama” Monake įgavęs kiek kitokią prasmę, mat spaudimas kunigaikštienei kasdien vis didėja.
Interneto naujienų portalas „The Daily Beast” gegužės mėnesį pranešė, kad moteris dėl to yra labai prislėgta.
Prancūzų žurnalas „Voici” pavasarį išplatino žinią, jog Nicoje sulaikyta nuotaka pabėgėlė sutiko grįžti ir ištekėti už kunigaikščio su tam tikra sąlyga. Esą ji Albert’ui II pagimdys įpėdinį, o tada gaus jo sutikimą skirtis ir didžiulį finansinį atlygį.
Neva moteris dabar graužiasi, kad niekaip nepavyksta pastoti.
„Charlene nėštumo temą karališkieji rūmai pavertė tabu. Ji gali šypsotis atlikdama savo oficialias funkcijas, tačiau viduje yra įsitempusi ir sugniuždyta. Tai vis labiau slegia jos pečius”, – rašė „Voici”.
Negana to, gražuolė iš PAR ne itin mėgstama Monake.
„Žmonėms ji daro gėdą. Buvo vilčių, kad ji įlies žavesio, bet dabar dauguma mano, jog ji neturi skonio”, – savo šaltinį citavo „The Daily Beast”.
Esą pernai moteris viename interviu teigė, jog Monake turi tik du tikrus draugus. „Dabar ji neturi net jų”, – teigė šaltinis.
Pritapti dar nepavyksta
Tokius niūrius gandus karališkoji pora dar mėgino išsklaidyti. Liepą atšventusi savo pirmąsias santuokos metines Monako karališkoji pora į savo 700 metų senumo rūmus netgi įsileido televizijos CBS žurnalistus ir davė išskirtinį interviu.
„Manau, kad tai nuostabu, – apie santuokinį gyvenimą sakė kunigaikštis Albert’as II. – Negaliu kalbėti už Charlene, bet ji pati pasakys. Mes puikiai leidžiame laiką.”
„Puiku. Rekomenduoju”, – lakoniškai pridūrė pardavimų vadybininko ir buvusios plaukimo trenerės duktė.
Kaip ji jaučiasi būdama kunigaikščio žmona? Susikaustymas – akivaizdus.
„Taip, tai puiku. Na, jei atvirai, nežinau, kaip atsakyti. Koks jausmas būti kunigaikštiene?” – garsiai susimąstė Charlene.
Interneto portale „CBS News” rašoma, kad šioje vietoje Albert’as paprašė sustabdyti interviu. „Aišku, kad jo žmona iki šiol ieško savo vietos visai kitame pasaulyje, nei ji užaugo”, – svarstoma publikacijoje.
Lygina su velione anyta
Viduržemio pakrantės valstybės valdovas per interviu nenorėjo lyginti savo žmonos su Monako kunigaikštiene velione motina G. Kelly.
1956 metais ištekėjusi už princo Rainier, aktorė į Monaką atvežė holivudiško žavesio. Tad daugelis monakiečių tikėjosi, kad gražuolė Charlene, tapusi karališkosios šeimos nare, suvaidins tokį patį vaidmenį. Bet net ir taip neįvykus Albert’as, regis, buvo parengęs atsakymą: „Juk žinote, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. Tame ir slypi žmonių padermės grožis.
Žinojau: kad ir ką vesčiau, ji visada bus lyginama su mano motina. Buvau tam pasiruošęs. Tačiau manau, kad Charlene turi savo nuostabių asmeninių savybių, kuriomis gali suspindėti.”
Prisiminė šeimos prakeiksmą
Gandai apie trečią nesantuokinį vaiką, nuotakos bandymas pabėgti, nelinksmos vestuvės ir kalbos apie nesėkmingą įpėdinio laukimą.
Kai kuriems Grimaldi istorijos tyrinėtojams tai priminė legendą apie šios dinastijos prakeiksmą. Pasakojama, kad XIII amžiuje kunigaikštis Rainier I pagrobė ir išprievartavo gražią mergelę, kuri, siekdama atkeršyti, tapo ragana.
Ji visiems laikams prakeikė kunigaikščio giminę: „Grimaldi giminė niekada neras tikros laimės santuokiniame gyvenime.”
Ši legenda prisimenama kaskart, kai Grimaldi ištinka kokia nors nesėkmė ar nelaimė.
O jų būta. 1982 m. per automobilio avariją žuvo Albert’o II motina G. Kelly. Vėliau paaiškėjo, kad moteriai prie vairo sustojo širdis ir ji automobiliu, kuriame buvo ir duktė Stephanie, nugarmėjo nuo serpantino. Stephanie per avariją liko gyva.
Kita nelaimė karališkąją Monako šeimą sukrėtė 1990 metais. Tuomet per pasiplaukiojimą greitaeigėmis valtimis užsimušė antrosios Albert’o sesers Caroline vyras.
Kunigaikštytė Caroline nesugebėjo rasti šeiminės laimės trijose santuokose, o princesė Stephanie išsiskyrė dukart. Patys karališkosios šeimos nariai teigia netikintys šiuo prakeiksmu. Albert’as II mano, kad jų šeimai nelaimių atseikėta ne daugiau nei bet kuriai kitai.
Monake gyventi nemalonu?
Pasak „The Daily Beast”, dauguma monakiečių nenori su žurnalistais kalbėti apie tai, kas vyksta jų miniatiūrinėje šalyje.
Vis dėlto leidinys surado asmenį, sutikusį pareikšti savo nuomonę. Tai airių kilmės žurnalistas Patrickas Middletonas. Jį įtakingo savaitraščio „Newsweek” internetinės versijos žurnalistai kalbino pernai per Monako kunigaikščio vestuves.
„Monakas iš išorės gali atrodyti kaip rojus, bet, kaip išsiaiškino G. Kelly, jis gali tapti ir kalėjimu. Tai – policinė valstybė.
Pavyzdžiui, telefono skambučiai yra reguliariai tikrinami. Ir jeigu tu jiems nepatiksi arba sudarysi rūpesčių, jie tave tiesiog išmes. Tiesą sakant, tai gali būti labai nemaloni vieta gyventi”, – savo įžvalgas išsakė P. Middletonas.
Apžvalgininkas prognozavo, kad Charlene bus labai nelaiminga. Anot jo, moteriai greitai taps nuobodu, be to, ji nesusitvarkys su didžiuliu spaudimu vaidinti laimingą kunigaikštienę.
„Monakas – tai blogio ir absurdo derinys, – tęsė P. Middletonas. – Reikia prisiminti, kad jis – Niujorko Centrinio parko dydžio, tad jame gyvenanti visuomenė labai susijusi ir varžosi tarpusavyje.
Tokia kova dėl įtakos verda ir rūmuose, kurie yra tikras gyvačių lizdas.
Ši vieta tinkama labai turtingoms, trofėjų besivaikančioms žmonoms, kurios neranda geresnės veiklos nei viena kitos kritikavimas.”
Monakas – tarsi rojus žemėje
Monako Kunigaikštystė – antra pagal mažumą valstybė pasaulyje. Už ją mažesnis tik Vatikanas. Siauriausia šalies vieta – 349 metrai.
Antrąją vietą pasaulio valstybių sąraše Monakas užima ir pagal gyventojų tankumą. 1,98 kv. km teritorijoje išsidėsčiusioje valstybėje gyvena 36 tūkst. žmonių.
Monakas – suvereni valstybė, įsikūrusi Prancūzijos Rivjeroje. Jos suverenumą Prancūzija pripažino 1861 m. Nors Monakas yra nepriklausomas ir vykdo savarankišką užsienio politiką, už nykštukinės valstybės gynybą atsakinga Prancūzija.
Grimaldi dinastija Monaką valdo nuo 1297 m. Valdymo forma – konstitucinė monarchija. Dabartinis kunigaikštystės vadovas Albert’as II yra ne tik reprezentacinė figūra, bet ir turi didelę politinę valdžią.
Oficiali Monako kalba yra prancūzų, valiuta – euras. Ekonominė kunigaikštystės raida įsibėgėjo XIX a. pabaigoje, tada nutiestas geležinkelis į Prancūziją, o Monte Karle atidarytas pirmasis kazino.
Nuo tada dėl švelnaus klimato, nuostabios gamtos ir lošimo galimybių į Monaką ėmė plūsti turtingi ir garsūs turistai.
Monake nėra pajamų mokesčio, todėl jis vadinamas mokesčių rojumi.
Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrusioje kunigaikštystėje nekilnojamasis turtas – pats brangiausias. Kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 65,6 tūkst. JAV dolerių (179 tūkst. litų).
Monake gyvena didžiausias procentas milijonierių ir milijardierių.
Be to, šios šalies piliečiai gyvena ilgiausiai pasaulyje – apie 90 metų, o nedarbas čia – mažiausias. Jis lygus 0 procentų.
