N. Sihanoukas, kuris dažnai lankydavosi Kinijoje ir ten dažniausiai gydydavosi, mirė nuo širdies smūgio, sakė jo ilgametis asmeninis padėjėjas princas Sisowathas Thomico.
„Jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur netrukus mirė“, - sakė jis, kalbėdamas apie buvusį monarchą, kuris 2004-ųjų spalį dėl senyvo amžiaus ir sveikatos problemų staiga atsisakė sosto savo sūnaus labui.
„Tai - skausminga. Nepaprastai liūdžiu, - žurnalistams sakė princas S. Thomico. - Karalius Sihanoukas priklausė ne savo šeimai, jis priklausė Kambodžai ir jos istorijai“.
Buvęs karalius savo rezidencijoje Pekine gyveno nuo sausio. Spalio 31-ąją jam būtų suėję 90.
„Karališkoji Kambodžos vyriausybė parveš jo palaikus iš Kinijos Liaudies Respublikos į Pnompenį, kad pagal mūsų tradicijas surengtų laidotuves karališkuosiuose rūmuose“, - sakoma vyriausybės pranešime, perskaitytame per Kambodžos televiziją.
N. Sihanoukas ilgai grūmėsi su sveikatos problemomis, tarp jų - vėžiu, diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies problemomis.
Nors ir atsisakė sosto sūnaus Sihamoni naudai, buvęs monarchas savo šalyje liko itin populiarus. Jo portretai tebepuošia visuomeninius pastatus ir daugelio kambodžiečių namus.
Buvęs karalius su išoriniu pasauliu bendraudavo per savo interneto svetainę. Sausio mėnesį jis parašė, jog po mirties nori būti kremuotas, ir paprašė jo pelenus laikyti urnoje karališkuosiuose rūmuose, nors anksčiau pageidavo būti palaidotas.
Kambodžiečiai naujienas apie buvusio monarcho mirtį sužinojo paskutinę mirusiesiems skirto metinio festivalio - Pčum Ben - dieną, kai dauguma Pnompenio gyventojų išvyksta į kaimus pas šeimas.
Mirę protėviai, kaip tikima, šiuo metu pasirodo ir vaikšto žeme; jie pagerbiami maldomis ir maisto aukomis budistų pagodose.
Princas S. Thomico sakė tikintis, jog kambodžiečiams bus svarbu tai, kad N. Sihanoukas mirė baigiantis šiam 15 dienų festivaliui.
Rytinėje Kampong Čamo provincijoje vietos žmonės reiškė savo sielvartą dėl buvusio monarcho mirties.
„Jis buvo geras karalius, saugojo šalį ir Kambodžos žmones. Man jis labai patiko“, - sakė 94 metų Chingas Sivheangas.
18-metį N. Sihanouką 1941-aisiais prancūzų kolonijinė valdžia buvo nuvertusi nuo sosto, bet po 12 metų jis pasiekė Kambodžos nepriklausomybę ir netrukus pats pirmą kartą atsisakė karūnos - savo tėvo princo Norodomo Suramarito naudai, kad galėtų siekti politiko karjeros.
N. Sihanoukas šešis kartus dirbo premjero poste, iš kurio vis pasitraukdavo su jam būdingu teatrališku pykčiu dėl įsivaizduojamos nepagarbos, kol galiausiai, 1960 metais mirus tėvui, tapo „valstybės galva“.
1970-aisiais jį per amerikiečių remtą perversmą nuvertė vienas jo paties generolų Lonas Nolas.
Tada N. Sihanoukas susivienijo su komunistų partizanais „raudonaisiais khmerais“.
Tas griežtosios linijos komunistinis judėjimas pasinaudojo juo kaip nominaliu vadovu užgrobdamas valdžią, bet paskui skyrė jam ir jo šeimai namų areštą karališkuosiuose rūmuose, kuris tęsėsi teroro viešpatavimo metais nuo 1975-ųjų iki 1979-ųjų.
Vėliau N. Sihanoukas pasmerkė „raudonuosius khmerus“, kurių kruvinas valdymas paliko iki 2 mln. lavonų.
1993 metais jis, padėjęs pasiekti taiką, atgavo sostą.
