Abu amerikiečiai tyrinėja vadinamąją žaidimo teoriją. Komisija irgi paskelbė, kad apdovanojimas jiems suteiktas už indėlį tiriant žmonių ir rinkų atskirtį.
Tačiau bėda, kad šie mokslininkai labai menkai žinomi, nors atstovauja garsioms mokslo įstaigoms: 60 metų Alvinas Rothas darbuojasi Harvarde, o 89-erių Lloydas Shapley yra Kalifornijos universiteto Los Andžele profesorius emeritas. Jų abiejų svarbiausi darbai paskelbti net prieš kelis dešimtmečius.
Vis dėlto Karališkoji Švedijos mokslų akademija jiems negailėjo pagyrų. „L. Shapley teoriniai pagrindai ir A. Rotho empiriniai tyrimai bei eksperimentai sukūrė puikų tyrimų lauką ir padėjo pagerinti daugelio rinkų rezultatus”, – teigiama akademijos pranešime.
Beje, tai toli gražu ne pirmas kartas, kai Nobelio ekonomikos premijos laureatai daugeliui kelia abejonių. Dažniausiai priekaištaujama, kad jų darbai pernelyg neaktualūs ir pernelyg teoriniai.
Tas pat buvo ir pernai, paskelbus amerikiečių Thomo Sargento ir Chistopherio Simso pavardes. Nors jų autoritetas nekelia abejonių, vis dėlto šie tyrėjai remiasi kone utopinėmis idėjomis, kad ekonomikos sektoriuje veikiantys asmenys gerai žino įvairias aplinkybes, todėl galima prognozuoti jų elgesį.
Švedijos centrinio banko iniciatyva
Iš esmės Nobelio ekonomikos apdovanojimas netgi nelaikomas Nobelio premija, mat, skirtingai nei kitas penkias kategorijas, Švedijos pramonininkas ir dinamito išradėjas Alfredas Nobelis jo neįsteigė.
Ekonomistai apdovanojami tiktai nuo 1968 metų Švedijos centrinio banko iniciatyva.
Nepaisant to, ekonomistai, kaip ir kiti Nobelio premijos laureatai, gauna 8 milijonus Švedijos kronų (dabartiniu kursu – 3,18 mln. litų).
Daugiausia Nobelio ekonomikos apdovanojimais įvertinta amerikiečių – 44 mokslininkai, europiečių – 25, Azijos atstovų – 2.
