G. Shalitas tik po metų davė interviu Izraelio televizijai „Channel 10“ ir papasakojo, kad būdamas įkaitu ne visada jautėsi labai blogai. Esą su savo pagrobėjais jis daugybę valandų diskutuodavo apie sportą. Ypač – apie futbolą, kurį dievino ir izraelietis, ir palestiniečiai.
Kariui buvo vos 19 metų, kai „Hamas“ kovotojai ištraukė jį iš tanko, sustojusio ties Gazos ruožo siena. Kapralas G. Shalitas išsyk buvo nugabentas į palestiniečių teritorijos gilumą ir nelaisvėje laikytas daugiau nei penkerius metus.
Pagrobėjai vos kelis kartus išplatino vaizdo įrašus, iš kurių Izraelio vyriausybei ir kario artimiesiems leido suprasti, kad G. Shalitas gyvas.
Dabar izraelietis pasakoja, kad būdamas nelaisvėje baisiausiai nuobodžiavo, todėl kasdienybę bandė paįvairinti susigalvodamas įvairiausių žaidimų. G. Shalitas stengėsi nuvyti ir baimę, kad taps antruoju Ronu Aradu – Izraelio oro pajėgų pilotu, kuris buvo 1986 metais sučiuptas Libane ir į gimtinę taip ir nesugrįžo.
„Susisukdavau iš kojinių ar marškinėlių kamuoliuką ir mėtydavau ji į šiukšliadėžę“, - televizijai pasakojo G. Shalitas.
Nesutarimus tarp kario ir jį pagrobusių palestiniečių esą greitai, nors ir trumpam, numalšindavo pokalbiai apie sportą.
„Mus siejo vienintelis bendras veiksnys – sportas. Kiekvieną dieną su jais žaisdavau visokius žaidimus – šachmatais, domino. Buvo tokių akimirkų, kai kildavo įvairiausių emocijų, net kartu juokėmės. Pavyzdžiui, kai Izraelio futbolininkas įmušė įvartį Čempionų lygos rungtynėse“, - pasakojo G. Shalitas.
Karys kiek įmanydamas stengėsi galvoti apie teigiamus dalykus: „Apie tai, kas man buvo leidžiama: žiūrėti televizorių, klausytis radijo. Sargybiniai manęs neskriaudė, o maistas tikrai buvo pakenčiamas“.
Pirmojo G. Shalito pasakojimo apie jo dienas nelaisvėje nekantriai laukė visas Izraelis. Kario pavardę žinojo visa šalis, o G. Shalito artimųjų prie premjero rezidencija pasistatyta palapinė nuolat priminė apie belaisvio kančią.
Prieš metus karys galiausiai buvo paleistas, premjerui Benjaminui Netanyahu susitarus jį iškeisti į daugiau kaip tūkstantį palestiniečių kalinių.
Nemažai apžvalgininkų kritikavo tokį sandėrį su „Hamas“ – esą jis tik paskatins palestiniečius ateityje grobti Izraelio karius. Tačiau tauta šventė, o žiniasklaida susitarė palikti G. Shalitą ramybėje, kad jis galutinai atsigautų po psichologiškai sudėtingų išbandymų.
Dabar G. Shalitas jau aktyviai įsijungęs į Izraelio viešąjį gyvenimą – jis turi skiltį dienraščio „Yedioth Ahronoth“ sporto puslapiuose.
