„Šiuo metu jis gali būti kažkur Lietuvoje“, - rašo „Berliner Zeitung“. „Der Focus“ vadina tai metų automobilio vagyste. Vokietijos žiniasklaidoje tarp versijų, į kokią šalį galėjo nukeliauti lavonai, jau mini ne tiktai Lietuvą, bet ir Rusiją.
Visur ir niekur
Vienas iš keturių pavogtų automobilių buvo surastas Poznanės mieste, nes turėjo navigacinę sistemą. Apie kitų trijų automobilių, tarp jų – ir mikroautobuso su lavonais – buvimo vietą nežinoma nieko.
„Kiti automobiliai gali būti „visur ir niekur“, - „Berliner Zeitung“ sakė Frankfurto prie Oderio prokuratūros atstovas Ulrichas Scherdingas. Pasak jo, šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujama su Lenkijos policija. Automobilio požymiai ir numeriai įtraukti į 28 Europos šalis vienijančią kompiuterinę informacijos sistemą SIS.
Policija daro prielaidą, kad automobiliai buvo pavogti naktį. Kad jų nėra, buvo pastebėta tik rytą, tad vagys turėjo gražaus laiko nuvaryti juos į užsienį. Šengeno zonos šalių pasieniuose nėra kontrolės.
Apeliuoja į vagių sąžinę
Nors vagystė įvyko pirmadienio naktį, policija apie ją visuomenei pranešė tik trečiadienį.
Ketvirtadienį Berlyno – Brandenburgo evangelikų bažnyčios vyskupas Markusas Dröge'as reikalavo grąžinti mirusiuosius, apeliuodamas į vagių sąžinę.
„Prašau pagalvoti, kaip patys jaustumėtės, negalėdami palaidoti savo motinos ar tėvo“, - sakė vyskupas. Pasak jo, mirusiųjų ramybės sutrikdymas šiuo atveju yra daug didesnis nusikaltimas nei automobilių vagystė. Kiekvienam gedinčiam žmogui svarbu turėti atminimo vietą. „Jeigu jūs greit apie tai pranešite, nusipelnysite pagarbos“, - vyskupas žadėjo vagims.
Galima vežti tik keturis
Nuskambėjus žiniai apie lavonų vagystę, iškilo klausimas apie mirusiųjų transportavimo taisykles. Vokietijos laidojimo paslaugų darbuotojų sąjungos atstovas Oliveris Wirthmanas „Bild“ žurnalistams sakė, kad automobilyje buvo galima vežti daugiausia keturis lavonus, bet ne dvylika.
„Galioja nerašyta taisyklė, kad automobilyje gali būti transportuojami daugiausia keturi mirusieji, bet jokiu būdu ne dvylika“, - sakė jis.
Lietuviai įkliūva dažnai
Lenkija, pasak Vokietijos policijos, dažniausiai būna Vokietijoje vogtų automobilių tranzitinė šalis. Automobiliai, jų manymu, greičiausiai keliavo į Lietuvą arba Rusiją.
Lietuvos pavadinimas Vokietijos policijos atstovų lūpose nuskambėjo pirmiausia, ir tai nenuostabu. Lietuvos piliečiai pastaruoju metu dažnai pasižymi vogdami automobilius šioje šalyje.
Šiemet vasarį Vokietijos kriminalistai pranešė sulaikę šešis organizuotos lietuvių automobilių vagių gaujos narius.
Birželį pranešta apie du lietuvius – Erviną P. ir Gintarą P. - kurie Vokietijoje vogdavo brangius ir naujus automobilius - BMW X5 ir X7, LKW ir panašius, kainuojančius nuo 70 tūkst. iki 120 tūkst. eurų. Pavogtas transporto priemones gauja veždavo į Lenkiją, Baltarusiją ir Lietuvą.
Rugpjūtį Jenos policija sulaikė 20 metų lietuvį, pavogusį BMW X6, kurio vertė - 90 tūkst. eurų. Sprukdamas nuo policijos baltu automobiliu, jis pavojingai nardė tarp kitų automobilių, nepaisė raudono šviesoforo signalo, ir trenkėsi į kitą prabangų automobilį, padarydamas 1,5 tūkst. eurų žalą.
Rugsėjo pradžioje Vokietijos žiniasklaidoje nuskambėjo pranešimas apie kitus du jaunus lietuvius automobilių vagis. 21 metų lietuvis buvo sučiuptas dideliu greičiu skubantis link pasienio su vogtu „Audi A4“.
Kitas, 29 metų Lietuvos pilietis sulaikytus per operaciją pasienyje su vogtu automobiliu „Honda CRV“, ant kurio jau buvo spėta uždėti lietuviškus numerius.
Kreipėsi pagalbos į Lietuvą
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis portalui lrytas.lt sakė, kad Lietuvos policija yra gavusi Vokietijos pareigūnų informaciją, ji buvo perduota atitinkamoms policijos tarnyboms, pasieniečiams.
„Kol kas konkrečių faktų, kad ši vagystė būtų susijusi su Lietuva, neturime nei mes, nei kolegos Vokietijoje“, - sakė R. Matonis. Tai, kad autobusiuko su lavonais galima ieškoti mūsų šalyje, yra tik Vokietijos tyrėjų prielaida.
Pasak policijos atstovo, Lietuva dažniausiai būna vogtų automobilių iš Vokietijos tarpinė stotelė, o ne galutinis taškas. Per mūsų šalį jie keliauja už Europos Sąjungos ribų – į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną.
„Kad jie būtų realizuojami Lietuvoje, tokių atvejų nėra. Nebent detalėmis. Lietuvoje būtų sudėtinga juos realizuoti“, - aiškino R. Matonis.
