Jeigu tikrai saugumas yra svarbiau už laisvę, Aliaksandras Lukašenka - Baltarusijos prezidentas pastaruosius 18 metų - siunčia nerimą keliančius signalus, rašo laikraštis.
Sirijos prezidentą Basharą al-Assadą, kurio režimas siejamas su žudynėmis Huloje ir Darajoje, jis vadina „nuostabiu“ ir „visiškai europietišku, civilizuotu žmogumi“. Giriasi pažintimi su pulkininku (Muamaru) Gaddafi, taip pat ir Saddamu Husseinu .
Sėdėdamas dirbtinai prabangiame kabinete Minske, jis prisiminė draugiškus pokalbius su buvusiu Libijos autokratu.
„Kam bombardavo Libiją? Kodėl N. Sarkozy tai padarė? Gal todėl, kad vien nuo Gaddafi gavo 150 mln. dolerių, nekalbant apie jo sūnus“, - sakė A. Lukašenka.
„Aš jam sakau: Muamarai tu pats aiškinkis su Europa, - tęsė Baltarusijos prezidentas. - Paskui jis man pasakojo apie santykius su N. Sarkozy“ ir gana miglotai apie tai, kaip Vakarai pasielgė su jo draugu Irake (Saddamu Husseinu).
„Aš, tiesą sakant, buvau įtrauktas į konfliktą Irake, bei iš dalies į Libiją, nes puikiai pažinojau šių valstybių vadovus, žinojau iš vidaus, kas ten vyksta ...“, - sakė A. Lukašenka.
„Pasiuntiniai iš Amerikos prieš krizę Irake pas mane atvažiuodavo, prašydavo, kad aš pasakyčiau, jog Irake yra branduolinių ginklų. Aš atsakiau: ne. Net siūlė, kad su Baltarusija bus viskas gerai; ir investicijos, ir visa kita tik palaikyk“, - sakė A.Lukašenka.
Pasak Baltarusijos vadovo, jis atsakęs, jog negali tai padaryti: „nes aš žinau, kad ginklų ten nėra“.
„paskui pakalbėjęs su Husseinu, pasakiau jiems, kad Husseinas pasirengęs su jumis derėtis, o jūs tenorite naftos, ir dėl naftos, ir dėl kitų dalykų, tik nebombarduokite šalies, negriaukite jos.
Jis net buvo pasirengęs parodyti, ir rodė visus tuos taškus (įtariamų masinio naikinimo ginklų vietas)“,- tvirtino A. Lukašenka.
„Jų atsakymas buvo toks: mes jums tikime; bet karo mašina jau taip išsijudinusi, taip inertiška, kad jos jau nebesustabdysi“, - prisiminė jis.
„Aš jums prisiekiu, kad toks pokalbis buvo, ir pas mane atvažiavo žmogus, ir mes su juo štai šioje rezidencijoje aptarėme šį klausimą“, - tikino A. Lukašenka.
Vadinasi, pasak A. Lukašenkos, jis tuo metu buvo „faktiškai tarpininkas tarp amerikiečių ir Irako, Husseino“.
„Tai pasakęs jis atsilošė ir įdėmiai į mane pažiūrėjo. Židinyje plazdėjo dirbtinė liepsna, o žaižaruojančios plastikinės malkos apšvietė jo veido kairiąją pusę“, - susitikimo aplinką nupasakojo J. Lebedevas.
„Tai dvigubi standartai, - prezidentas pareiškė su balse juntama pasiteisinimo gaidele. - Amerikiečiai nori mus padaryti demokratiškais. Keliaukit įvedinėti demokratiją Saudo Arabijoje! Ar mes panašūs į Saudo Arabiją? Toli gražu! Kodėl neįvedus demokratijos pas juos? Nes jis kalės vaikas, tačiau mūsiškis kalės vaikas.“
„Jūs esat banditai. Demokratiški banditai. Sunaikinote tūkstančius, galbūt milijonus žmonių (Irake ir Afganistane)“, - pareiškė A. Lukašenka.
„Gyvenu, kasdien Vakarų mokomas demokratijos lazda per galvą! Kam reikia tokios demokratijos?“ - sušuko jis.
A. Lukašenką šnekinęs J. Lebedevas rašo: „Daugelyje buvusių Sovietų Sąjungos respublikų tebegyvuoja autoritarinis valdymas. Būtent tai buvo priežastis, dėl kurios norėjau aplankyti Baltarusiją ir susitikti su jos lyderiu. Norėjau priminimo, iš kur mes atėjome. Man tapo neramu, kai suvokiau, jog tai yra perspėjimas, kad gali nutikti, jeigu kitos posovietinės šalys šiame regione nusigręš nuo Europos ir atsigręš į praeitį“, - rašo J. Lebedevas.
Kaip pažymi naujienų agentūra „Interfax“, interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Independent“, kurio ištraukas paskelbė Baltarusijos prezidentūros spaudos tarnyba, A. Lukašenka įsivaizduoja, kad jo šalis galėtų būtų Europos bendrijoje, „bet su sąlyga, kad išliks mūsų nepriklausomybė, suverenumas, teisė vystytis taip, kaip mes patys nuspręsime, su savo ypatybėmis ir pan., nepakenkiant europinėms vertybėms“.
Bet tuoj pat jis pabrėžia, kad „mes niekada nebūsime jūsų bendrijoje, nes jūs keliate mums netinkamas sąlygas“ mes turėsime pakeisti šalį, pakeisti jos konstitucinę santvarką, pakeisti visą šalies vadovybę, o geriausia - perduoti štai dabartinei „penktajai kolonai“ valdžią ir t.t.“.
Todėl, pasak jo, „ne tik aš, bet ir mūsų liaudis nesutiks su tuo“, pabrėžė A. Lukašenka.
„Štai, jeigu mes dabar paimtume savo milžines, geras įmones, ekonomiškai naudingas, geras, perduotume Vokietijai. Didžiajai Britanijai, mes būtume patys patys geriausi. Jeigu mes šiandien nusisuktume nuo Rusijos ir iškilmingu maršu, spjovę į Rusiją, eitume jūsų kryptimi, kaip padarė Baltijos valstybės, dar kai kas, mes taptume draugais. Mums tai nepriimtina“, - pabrėžė jis.
Baltarusijos prezidentas taip pat pažymėjo, jog nenorėtų perimti angliškąjį demokratijos stilių. „Juk jūs net konstitucijos neturite, klausykite, aborigenai kažkokie... Jie neturi konstitucijos“, - rėžė A. Lukašenka.
„Kai ypatingoji Didžioji Britanija, Anglija, ypatingoji demokratija leidžia bent vieną tokią nesėkmę kaip Irake - kokia demokratija? Jūs kaip buvote imperialistai, taip ir likote, kaip anksčiau buvote vadinami. Jūs juk barbarai.
Jūs bailiai, jūs, žinodami, kad Libijoje, pas Husseiną nėra ginklų, kad jus pasiektų, jūs leisdavotės iki žemiausio leistino aukščio ir itin tiksliu ginklu bombardavote, užmušinėjote žmones. Kas ten dabar darosi po jūsų - siaubas. O Afganistane? Ir tai atmesime? O Libijoje?“ - klausė A. Lukašenka.
Pabrėžęs esąs senas politikas, daug žinantis ir menantis, A. Lukašenka pareiškė: „Jūsų (Davidas) Cameronas (britų premjeras) - „pacanas“ (jauniklis), ta prasme, kad visai neseniai politikoje. Be plepalų, jis turbūt nieko daugiau gyvenime nepatyrė“, - sakė Baltarusijos prezidentas.
„Mano atmintis gera, prisimenu senolius - Hosnį Mubaraką, Hafez al-Assadą; aš Fidelį (Castro) gerai pažįstu, kai jis buvo vadovas. Aš tuos mąstytojus pažįstu. Jūs juos demonizavote, o juk tai išmintingiausi žmonės, jie sudėtingiausiomis sąlygomis gyveno“, - pareiškė A. Lukašenka.
