Šių metų vasarą amerikietiškojo futbolo pasaulį sudrebino netikėta žinia: treneris Jerry Sandusky buvo nuteistas dėl nepilnamečių lytinio išnaudojimo.
68 metų Pensilvanijos valstijos universiteto komandos treneris J. Sandusky per 15 metų tvirkino kelias dešimtis berniukų, o juos verbavo prisidengdamas smurtą patiriančių ir netinkamai prižiūrimų jaunuolių užimtumo programa.
Byla sukrėtė JAV – daugelis šalies gyventojų domisi aukštųjų mokyklų sportu, o amerikietiškojo futbolo komandų strategus laiko kone pusdieviais.
Nuosprendis J. Sandusky jau paskelbtas – jis turės kalėti 30–60 metų. Tačiau tik dabar aiškėja, kaip įmantriai šis treneris buvo sumezgęs apgavysčių tinklą. Pasitelkęs netgi socialinius darbuotojus jis ypač taikėsi į pažeidžiamiausius jaunuolius.
Vis dėlto netgi šiandien dalis JAV visuomenės negali patikėti, kad J.Sandusky, nuteistas kalėti mažiausiai 30 metų, iš tiesų kaltas. Kodėl?
Įtartinas mokytojo elgesys
2001 metais išleistoje knygoje „Kaip atpažinti vaikų tvirkintojus” („Identifying Child Molesters”) psichologė Carla van Dam pasakoja apie vieną jauną kanadietį – pradinių klasių mokytoją, kurį vadina Jeffrey Clay.
Vaikai mėgo fizinio lavinimo pamokas vedusį J. Clay. Jis dažnai prašydavo berniukų pasilikti mokykloje ir čia ruošti namų darbus.
Tačiau vieną dieną trys mokiniai savo tėvams atskleidė, kad J. Clay lietė juos „po kelnėmis”. Susirūpinę tėvai, žinoma, iškart aplankė mokyklos direktorių, kuris savo ruožtu pareikalavo, kad J. Clay pasiaiškintų.
Mokytojas viską neigė, o direktorius juo patikėjo. Pasak C. van Dam, jis padarė išvadą, kad visa tai tėra „trijų gerai sutariančių berniukų sukurta fantazija”.
Mokinių tėvai sutriko. Taip, J. Clay patiko visiems – jauną, jau vedusį vyrą vaikai laikė kone idealu. Ar tikrai jis galėjo tvirkinti mažamečius?
Nenorėjo kreiptis į policiją
Tiesa, J. Clay turėjo keistą įprotį – jis mėgdavo tiesiog mokyklos koridoriuje pasičiupti pro šalį einantį berniuką ir stipriai apkabinti jį iš nugaros.
O jaunieji mokyklos treniruoklių salės lankytojai būdavo pakeliami į viršų už kojų.
Žinoma, daug žmonių mėgsta taip pažaisti su berniukais, ypač fizinio lavinimo mokytojai. Bet tik paaiškėjus, kuo įtariamas J. Clay, pasirodė, kad jis taip galėjo bandyti pažvelgti mažamečiams už kelnaičių.
„Nenorėjome skambinti policijai. Vaikų pasakojimams trūko aiškumo, tad stengėmės nepakenkti J. Clay reputacijai”, – vėliau C. van Dam pasakojo viena mokytojo elgesiu pasiskundusių berniukų motina.
Tačiau įrodymų, kad J. Clay vis dėlto elgėsi įtartinai, daugėjo. Kai vaikų tėvai pagaliau kreipėsi į policiją, mokytojas pasitraukė iš pareigų.
Iš viso net septyni berniukai kitiems vaikams arba savo tėvams pasakojo apie juos lietusį J. Clay.
Bet ir tuomet prokurorų į mokyklą atsiųstas psichologas padarė išvadą, kad dėl mokytojo elgesio susirūpinusi bendruomenė tiesiog isterikuoja. Esą J. Clay kaltinimai metami dėl to, kad jis jaunas ir energingas.
J. Clay, kurį gynė ir kiti mokytojai, pagrasino kreiptis į teismą, ir tėvai atsiėmė kaltinimus. Tik po kelerių metų paaiškėjo, kad jis vis dėlto buvo kaltas.
Moka maustyti suaugusiuosius
Ką visa tai reiškia? Kodėl vyras, kaltinamas ne vieno, o visos grupės vaikų, pavadinamas isterijos auka?
Specialistai įsitikinę: mes klaidingai suvokiame, kokie žmonės linkę tvirkinti vaikus, ir nepataikome įsivaizduodami tikėtiną jų elgesį.
Esą galvodami, kad laisvėje siautėja koks nors vaikų tvirkintojas, lygiai taip pat manome, jog policija jį sučiups. Sąlyga vienintelė – jei pasistengs tiesiog dirbti savo darbą.
Bet taip manyti naivu. Kaip rodo J. Clay istorija, pedofilas yra ne tik žmogus, gebantis tvirkinti mažamečius, dar nesuprantančius, koks elgesys yra nusikalstamas. Pedofilas taip pat puikiai įvaldęs ir suaugusiųjų, atsakingų už jo taikiniu pasirinktą vaiką, maustymą.
Geriausias pavyzdys – net ne J. Clay, o į pedofilijos skandalą įsipainiojęs buvęs Pensilvanijos valstijos universiteto amerikietiškojo futbolo komandos trenerio asistentas J. Sandusky.
Aplink nuolat sukosi vaikai
J. Sandusky užaugo nedideliame Vašingtono miestelyje Pensilvanijos valstijoje. Jo tėvas vadovavo vietos bendruomenės vaikų sporto ir pramogų centrui.
Centras veikė dviejų aukštų pastato apatiniame aukšte. Sandusky buvo įsikūrę viršuje, tad vaikai būsimąjį trenerį supo jau vaikystėje.
„Kad ir kurias duris atidarydavau, už jų būdavo beisbolo lazda, krepšinio kamuolys arba futbolo bateliai, – 2000-aisiais pasirodžiusioje autobiografijoje „Touched” („Paliestas”) prisiminė J. Sandusky. – Aplink visąlaik virė gyvenimas.”
Beje, jau nuteisus J. Sandusky Amerikoje kilo diskusijos: galbūt treneris knygą specialiai pavadino būtent taip, tarsi norėdamas įamžinti savo nederamą elgesį?
„Jei visa tai būtų Holivudo filmas, jo scenarijus nebūtų neįtikėtinas. Galbūt sutapimas neatsitiktinis”, – pavasarį pažymėjo CNN.
Kad ir kaip būtų, beveik visi J. Sandusky jaunystėje ir vėliau supę aplinkiniai pabrėžia, kad aplink vyrą nuolat krykštavo vaikai.
Universitete vadino kvaileliu
Net suaugęs ir jau vedęs J. Sandusky su žmona Dottie įsivaikino šešis vaikus, o dar keliolika globojo.
„Jie apsiėmė globoti tiek daug vaikų, kad net artimiausi poros draugai nesugebėjo jų suskaičiuoti”, – buvusio J. Sandusky boso, Pensilvanijos universiteto futbolo komandos trenerio Joe Paterno biografijoje rašo Joe Posnanski.
„Mažamečiai visuomet supo J. Sandusky. Jie tiesiog tapo jo asmenybės dalimi”, – pridūrė J. Posnanski.
Vaikiškas buvo ir trenerio elgesys. Jis niekada nepraleisdavo progos ką nors apkabinti, kam nors žnybtelėti į ranką ir apskritai patriukšmauti.
„Jerry mėgdavo kvailioti: tai numušdavo vienam draugui nuo galvos kepurę, tai kitam paskambindavo apsimetęs kunigu.
Universitete trenerį daug kas vadino kvaileliu”, – teigė J. Posnanski.
J. Sandusky ir pats savo autobiografijoje daug dėmesio skiria savo jaunystei. Pavyzdžiui, net keturi su puse puslapio skiriami balionų su vandeniu mūšiams universitete.
„Mane nuolat persekiojo bėdos. Iki šiol atrodo, kad esu dar vaikas, nes man patinka šėlioti. Didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžiu išsigalvotame pasaulyje”, – prisipažino amerikietis.
J. Sandusky su žmona 1977 metais įkūrė ne pelno organizaciją „Second Mile” („Antroji mylia”), kurios tikslas – padėti problemų namuose ar socialinėje aplinkoje turintiems berniukams.
Jau po kelerių metų programa pasiekė populiarumo viršūnę – į ją buvo įtraukta dešimtys tūkstančių vaikų.
Kiti universitetai tris kartus siūlė J. Sandusky palikti Pensilvaniją ir dirbti ne trenerio asistentu, o vyriausiuoju strategu. Tačiau amerikietis atkakliai kartojo: „Man svarbiausia – vaikai.”
„Buvome priglaudę tokį Christopherį. Sykį mėtėmės kamuoliu ir, pažvelgęs į jį, supratau, kad į kitą miestą ir kitą universitetą jo nepasiimtume”, – prisiminė J. Sandusky.
Pratinasi prie aplinkos
Amerika dabar jau žino, kam J. Sandusky iš tiesų buvo reikalinga „Second Mile” – jis per organizaciją kūrė kanalą, kuriuo lengviausiai pasiekdavo labiausiai pažeidžiamus nepilnamečius.
Vadovavimas „Second Mile” jam taip pat padėjo be ypatingų pastangų pelnyti berniukų pasitikėjimą.
Psichologai tai vadina pasitikėjimo didinimo procesu – taip vaikų tvirkintojai įsispraudžia į paauglių ir bendruomenės, kurioje jie auga, sąmonę.
„Dauguma jau nuteistų pedofilų patvirtino, kad jie prieš išnaudodami vaikus 2–3 metus praleido pratindamiesi prie socialinės aplinkos ir ieškodami palankios akimirkos”, – teigė C. van Dam.
Ji apklausė vieną pedofilą, kuris nuolat leisdavo laiką baruose. Čia vyras ieškodavo suaugusiųjų, turinčių problemų namuose. Išklausęs jų pasakojimų pedofilas pasisiūlydavo padėti.
„Buvau visai kaip draugas, kuris elgėsi taip, kaip ir turėtų elgtis draugas.
Su naujaisiais pažįstamais eidavau į beisbolo rungtynes, padėdavau jiems kraustytis.
Taip atsidurdavau vis arčiau jų vaikų, kuriems buvau tarsi krikštatėvis, dirbantis darbus, kuriuos turėtų dirbti jų tėvai.
Žinoma, galiausiai žmonės ėmė manimi visiškai pasitikėti ir palikdavo man savo vaikus”, – pasakojo vienas pedofilas psichologei C. van Dam.
Merginą iškeitė į vaiką
Vienas labiausiai neįtikėtinų „pasitikėjimo didinimo proceso” pavyzdžių aprašytas striukoje nuteisto ir įkalinto pedofilo Donaldo Silvos autobiografijoje.
Baigęs medicinos mokslus D.Silva susipažino su šeima, kurioje augo 9 metų Ericas.
Pedofilas berniuką pirmą kartą lytiškai išnaudojo kartu su juo išvykęs slidinėti. Tačiau į kelionę jie dviese leidosi tik po metų, per kuriuos D. Silva stengėsi susidraugauti su Erico tėvais.
Pavyzdžiui, sykį Erico motina jau buvo uždraudusi D. Silvos ir savo sūnaus draugystę – vyro draugai prie berniuko esą rūkydavo „žolę”. Bet moteriai pasipriešino Erico vyras.
Savo autobiografijoje D. Silva aprašo „nepamirštamą” kartu su Ericu praleistą naktį.
„Buvau neseniai išsiskyręs su Cathy, bet jau sutikęs būsimąją žmoną Evelyn, kuri tąkart atvyko pas mane pernakvoti. Tą naktį mano namuose svečiavosi ir Ericas.
Trise sugulėme į lovą. Su Ericu buvau susitaręs, kad jis apsimes miegančiu, o mes su Evelyn tuo metu mylėsimės.
Tiesa, Evelyn nepanoro užsiimti seksu šalia Erico ir išėjo miegoti į kitą kambarį”, – rašo D. Silva.
Apibendrinimas neįtikėtinas. Vyras pasinaudoja naująja savo mergina, kad susidraugautų su dešimtmečio berniuko, kurį tvirkina, tėvais.
Jis paprašo merginos su juo pasimylėti šalia gulint vaikui.
Mergina atsisako ir palieka jį su mažamečiu.
Pedofilų tikslas – patikti
Anot C. van Dam, tiesa yra tai, kad žmonės be reikalo pedofilus įsivaizduoja kaip nevispročius senius, siūlančius pradinukams saldainių.
„Iš tiesų daugeliu atvejų mes net negalime įsivaizduoti, su kuo turime reikalą”, – įsitikinusi psichologė.
Pavyzdžiui, J. Clay nederamu elgesiu apkaltinusio vaiko motina, kuri taip pat dirbo mokytoja, išgirdusi apie įtarimus iškart nukeliavo pas kolegą ir pareikalavo pasiaiškinti.
„Aš čia niekuo dėtas. Nieko nepadariau tiems mažiems berniukams. Juk jūs padėtumėte man, jei prireiktų teismo?” – dievagojosi J. Clay.
Žinoma, moteris pažadėjo padėti. Nei ji, nei kiti netikėjo, jog J. Clay buvo pedofilas dėl to, kad jis visiems patiko, nors akivaizdu, jog mokytojo tikslas ir buvo patikti. Juk tai – puiki priedanga.
Taip pat ir dėl J. Sandusky. Kai jo byla pasiekė teismą, kitas Pensilvanijos universiteto amerikietiškojo futbolo treneris pripažino nuolat matydavęs, kaip J. Sandusky duše prausiasi kartu su vaikais.
„Išprotėjęs Jerry ir jo išdaigos. Manęs jis nestebino”, – apklausiamas gūžtelėjo pečiais treneris.
Įtartinos maudynės duše
Tik dėl to, kad kitų buvo vertinamas kaip nepavojingas klounas, J. Sandusky iš pradžių išvengė atsakomybės dėl pirmo iš daugiau kaip dvidešimties tvirkinimo atvejų.
1998 metų gegužės 3 dieną treneris paskambino vienam programoje „Second Mile” dalyvaujančiam 11-mečiui ir pakvietė jį apsilankyti Pensilvanijos universiteto treniruočių salėje.
J. Sandusky su berniuku pasigalynėjo imituodami imtynininkus, pakilnojo svarmenis. Tuomet treneris pabučiavo mažajam svečiui į pakaušį ir pasakė: „Aš tave myliu.”
Koks buvo mažamečio atsakymas, nežinia, bet jis netrukus sutiko kartu su treneriu nusiprausti duše.
Tik pernai paviešinus tyrimo medžiagą paaiškėjo, kas vyko duše. Incidento aplinkybes tyręs buvęs JAV federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas Louisas Freeh smulkiai aprašė įtarimų sukėlusį vakarą.
„Duše J. Sandusky apglėbė berniuką per krūtinę ir stipriai jį suspaudė.
Tuomet J. Sandusky pakėlė berniuką, kad išplautų iš plaukų šampūną, ir berniuko kojos atsidūrė ties trenerio krūtine.
Berniuko kojos lietė J. Sandusky šlaunis. Jis vėliau prisipažino duše jautęsis keistai ir nepatogiai”, – rašė L. Freeh.
Kruopšti tvirkinamųjų atranka
Ar tai įtartina, ar ne? Atsakyti itin sunku. Nenuostabu – pedofilai visada pasistengia, kad tvirkinimas būtų kone neatskiriamas nuo tiesiog draugiškų žaidimų.
Be to, sėkmingai savo nusikaltimus maskuojantis pedofilas niekada nesirenka atsitiktinių aukų. Jis ilgai suka ratus aplink mažamečius, kol galiausiai išsirenka pažeidžiamiausius.
Pavyzdžiui, J. Clay pirmiausia pasistengė įsidarbinti pradinėje mokykloje – kuo arčiau vaikų. Tuomet jau laukė darbas klasėje. Iš pradžių J. Clay paprasčiausiai paklausdavo berniukų, ar jie norėtų po pamokų pasilikti mokykloje ruošti namų darbų.
„Tie, kurie norėdavo pirmiausia atsiklausti tėvų, būdavo iškart išbraukiami iš potencialių aukų sąrašo. Atsargūs tėvai – pernelyg didelė rizika”, – pažymi C. van Dam.
Tačiau tie vaikai, kurie sutikdavo pasilikti, atsidurdavo J. Clay taikiklyje. Jis mažamečius iš pradžių glamonėdavo per drabužius, o nesulaukęs prieštaravimų – ir po jais.
„Vaiko reakciją J. Clay nustatydavo pagal tai, ką jie pasakodavo tėvams.
Jei jie ko nors klausdavo, mokytojas atsakydavo tiesiog tikrinęs, ar vaikas neserga vėjaraupiais”, – teigia C. van Dam.
Tiesa, į tokius vaikus J. Clay jau nebesitaikydavo. O likusiųjų grupelė būdavo atrenkama „tolesniam kontaktui” – galiausiai mokytojo rankos nuslysdavo už mažamečių kelnių genitalijų link.
Specialistų teigimu, pedofilai taip „nujausmina” savo taikinius. Jie galiausiai visiškai atsiduoda tvirkintojų glamonėms, o užaugę, kaip rodo ne vienas pavyzdys, pasąmoningai ištrina patirtį iš atminties.
Pavyzdžiui, kai psichologinių problemų turintis grupės „Guns N’Roses” vokalistas Axlis Rose’as nutarė leistis hipnotizuojamas, paaiškėjo, kad jį vaikystėje lytiškai išnaudojo tėvas.
Profesija – apgaudinėjimas
1998-aisiais vienas vaikas pasiskundė tėvams, ir J. Sandusky nuo jo iškart atsitraukė. Policijai buvo kilę įtarimų, bet tik laikinai.
Kaip paaiškėjo po daugelio metų, duše įtartinai praustas mažametis buvo tik vienas iš daugelio J. Sandusky tvirkintų vaikų.
Nors ir labai lėtai, tiesa ėmė aiškėti 2001 metais, kai buvęs Pensilvanijos universiteto amerikietiškojo futbolo komandos žaidėjas Mike’as McQueary pamatė, kaip J. Sandusky duše prievartauja paauglį.
M. McQueary iš karto kreipėsi į vyriausiąjį komandos trenerį ir universiteto vadovybę. Bet ne į policiją.
Kreipimasis į policiją, kaip manė šokiruojančio incidento duše liudininkas, buvo aukštesnes pareigas einančių universiteto darbuotojų reikalas.
Tačiau jie, kaip ir J. Clay atveju, netikėjo, kad J. Sandusky kuo nors nusikalto. Ir tik dar po dešimtmečio, kai į policiją kreipėsi jau užaugę paaugliai, paaiškėjo tikrasis J. Sandusky nusikaltimų mastas.
„Kvailiojimai duše? Jiems atrodė, kad Jerry tiesiog yra Jerry. Nejaugi šis pakvaišęs linksmuolis galėtų būti pedofilas?
Universiteto vadovybė net negalėjo įsivaizduoti, kad kvailiojimai – tik dar viena J. Sandusky gudrybė.
Apgavystės buvo jo profesija”, – konstatavo savaitraščio „The New Yorker” žurnalistas Malcolmas Gladwellas.
Pagrindiniai faktai apie pedofiliją
Pedofilija – medicininis terminas, vartojamas psichiatrijoje ir psichologijoje, kuriuo apibūdinamas suaugusių ar vėlyvosios paauglystės (16–19 metų) amžiaus asmenų seksualinio potraukio nukrypimas, pasireiškiantis lytiniu potraukiu prie mažamečių vaikų.
Šį sutrikimą diagnozuoja psichiatrai arba psichologai. Pedofilija nėra baudžiamosios teisės ar teisinis terminas, reiškiantis neleistinas seksualines veikas nepilnamečio arba mažamečio asmens atžvilgiu.
Terminas nevartojamas ir nevartotinas kaip tokių veikų sinonimas. Pedofilija diagnozuojama asmeniui, kuris nuolat fantazuoja apie seksą su vaiku, jį seksualiai sujaudina vaikas arba jis jaučia lytinį geismą vaiko atžvilgiu.
Paprastai turimas mintyje jaunesnis nei 13 metų vaikas. Pedofilas arba labai kenčia dėl šio įkyraus seksualinio geismo ir patiria bendravimo sunkumų, arba atlieka veiksmus, pasiduodamas šiam geismui.
Vaiko lytis nebūtinai yra svarbi, nes tikrasis lytinis dirgiklis yra lytiškai nesubrendusio vaiko kūnas. Paprastai pedofilai pakliūva į medikų arba teisėsaugos akiratį, kai atlieka kokį nors nepriimtiną veiksmą vaiko atžvilgiu.
Šis lytinio potraukio sutrikimas gali būti diagnozuojamas asmeniui, kuris yra bent 16 metų. Šešiolikmečio atveju jo lytinio potraukio ar įkyrių seksualinių fantazijų objektas turi būti ne mažiau kaip 5 metais jaunesnis už šešiolikmetį.
Jaunesniems nei 16 metų asmenims pedofilija negali būti diagnozuojama dėl tokių asmenų nebrandumo.
Buitinėje kalboje pedofilais vadinami bet kurie suaugę asmenys, kurie arba jaučia potraukį prie bet kurio amžiaus vaikų iki 18 metų, arba atlieka su tokio amžiaus asmenimis kokius nors seksualinius veiksmus.
Termino „pedofilija” taip pat nereikėtų painioti su kartais vartojamais terminais „pedofiliniai veiksmai” arba „pedofilinis elgesys”.
Tai būtų koks nors elgesys arba veiksmai, pagal kuriuos išoriškai atrodo, kad žmogus yra pedofilas, nors tikrieji jo elgesio arba veiksmų motyvai ar paskatos gali būti visai kitos. Kitaip tariant, jis gali nejausti jokio lytinio potraukio prie vaikų.
Kaip reiškinys pedofilija egzistavo nuo senovės, bet požiūris į ją keitėsi. Rytų kultūrose lytiniai santykiai su mergaitėmis nebuvo smerkiami ir kai kur buvo net įprasti.
Europoje pedofilija buvo vertinama įvairiai: Prancūzijoje tik nuo XIX a. antrosios pusės amžius, kai mergaitės gali tekėti, buvo padidintas nuo 11 iki 13 metų, o Anglijoje tik 1929 m. uždraustas paprotys tekinti 12 metų mergaites.
Šiandien daugelyje šalių nustatyta, kad suaugusieji negali turėti lytinių santykių su vaikais iki 13–16 metų. Lietuvoje – iki 16 metų.
