Demokratas B. Obama ir respublikonas M. Romney pastarosiomis dienomis sukosi it vijurkai.
Itin permainingai prezidento rinkimų kampanijai pasiekus kulminaciją, abu kandidatai leidosi į maratoną po svarbiausias vadinamąsias svyruojančias valstijas.
Mat būtent jų rinkėjų balsai ir lems tai, ar keisis Baltųjų rūmų šeimininkas. Tiesa, galutiniams rinkimų rezultatams įtakos greičiausiai turės ir gamtinis veiksnys – superaudra „Sandy”.
Molinės prezidentų kojos
Apklausos rodo, kad B. Obama ir M. Romney į rinkimus žengia koja kojon. Bet pažvelgus į istoriją akivaizdu, kad demokratas pernelyg drąsiai tikisi sėkmės.
Istoriko Roberto Dalleko teigimu, vos kiek daugiau negu trečdalis JAV prezidentų ėjo pareigas visas dvi kadencijas – aštuonerius metus. Iš 44 prezidentų – vos 16.
Keturi prezidentai – Abrahamas Lincolnas, Jamesas Garfieldas, Williamas McKinley ir Johnas H. Kennedy – buvo nužudyti.
Dar 3 mirė dėl natūralių priežasčių. Tarp jų ir Williamas Henry Harrisonas, poste išsilaikęs vos 31 dieną, – jį palaužė plaučių uždegimas.
Žinoma, medicinos pažanga ir sustiprintas saugumas smarkiai padidino JAV lyderių galimybes išsilaikyti iki antrosios kadencijos ir per ją. Bet prezidentų perrinkimą daugiausia lemia politika.
„Amerikoje labai sunku išlikti poste antrajai kadencijai, – tvirtina R. Dallekas. – Visuomenė čia prieštaringai vertina bet kokius nenugalimumo ženklus.
Šioje šalyje mes desperatiškai trokštame didvyrių.
Tačiau lygiai taip pat norime, kad jų kojos būtų molinės, nes labai mėgstame kalbėti apie visuotinę lygybę.”
Į pagalbą – superaudra
Anot R. Dalleko ir kitų specialistų, kelios pastarosios savaitės parodė, kaip veikia būtent šie Amerikoje nusistovėję rinkėjų impulsai.
Iš pradžių per pirmuosius debatus su M. Romney B. Obama pribloškė rinkėjus, regis, visiškai atmestinu pasirengimu diskusijai ir atrodė ne kaip prezidentas, o kaip M. Romney šešėlis.
Kandidatų reitingai kaipmat susilygino. Tačiau netrukus dovaną B. Obamai įteikė gamta – superaudra „Sandy” jam suteikė progą pasirodyti ryžtingu lyderiu, sutelkiančiu šalį tragedijos akivaizdoje.
Kuris B. Obamos įvaizdis labiau įtikino rinkėjus, paaiškės jau šiandien. Bet politologai tvirtina, kad patrauklesnis pasirodys „uraganinis” prezidento pasirodymas.
„Debatai sulygino kandidatų pozicijas. Bet katastrofa jas vėl atitolino”, – įsitikinęs Kalifornijos universiteto analitikas Samuelis Popkinas.
Spalio staigmena – tikra
R. Dallekas taip pat mano, kad greita B. Obamos reakcija į „Sandy” greičiausiai jau palaidojo amerikiečių atsiminimus apie prezidentui nesėkmingai susiklosčiusius debatus.
„B. Obamos ryžtas bus prisimenamas kaip tvirto, efektyvaus vadovavimo šaliai pavyzdys.
Be to, papildomą pranašumą jam suteiks visų pastebėtas bendradarbiavimas su Naujojo Džersio gubernatoriumi Chrisu Christie, kuris yra respublikonas”, – svarstė R. Dallekas.
Bene garsiausiai Amerikoje nuskambėjo garsaus respublikonų politinio guru Karlo Rove’o pranašystė.
Dar praėjusią savaitę K. Rove’as prognozavo M. Romney pergalę rinkimuose. Tačiau dabar dienraščiui „The Washington Post” jis pareiškė, kad „Sandy” „tikrai nepadėjo” Respublikonų partijos kandidatui.
„B. Obama bent kurį laiką galėjo atrodyti kaip nešališka, vienijanti politinė figūra. Jis nuolatos guodė ir drąsino visus rytinės JAV pakrantės žmones.
Galima sakyti, kad spalio staigmena šįsyk tikrai buvo staigmena”, – teigė K. Rove’as.
Ar atnaujins įžadus Amerikai?
Žinoma, nereikėtų apskritai pervertinti minėtų debatų reikšmės. Istorija liudija, kad nuviliantys perrinkimo siekiančių prezidentų pasirodymai per debatus nebūtinai išvirsta į pralaimėjimą. Esą daug šių laikų prezidentų skaudžiai klupo, kai buvo priversti viešai dalytis scena su savo oponentais.
„Kai žodžiais kovojama vienas prieš vieną, prezidentas net fiziškai atrodo smulkesnis. Nebelieka šou elementų, didingumo”, – teigė S. Popkinsas.
Mažiausiai vienus debatus esą pralaimėjo Geraldas Fordas, Jimmy Carteris, George’as W.Bushas ir net Ronaldas Reaganas – prie dėmesio pratęs profesionalus aktorius.
Anot S. Popkinso, visi šie kandidatai tiesiog nebuvo paruošti per debatus būtinam šiurkštumui.
„Nė vienam perrinkimo siekiančiam kandidatui tokios treniruotės nepatinka. Bet jos būtinos, – įsitikinęs specialistas. – O B. Obama buvo visiškai neparuoštas.”
S. Popkinsas vis dėlto nepamiršta pridurti: „Nei R. Reaganui, nei G. W. Bushui prastas pasirodymas debatuose nesukliudė laimėti rinkimų.”
Esą padeda humoro jausmas, stilius, o šių metų atveju net ir orai.
Žinoma, kaip po rinkimų nakties jausis B. Obama, prognozuoti dar neįmanoma.
Tačiau JAV antroji kova prezidento rinkimuose niekuomet nėra tokia romantiška kaip pirmoji.
„Vestuvių naktis tik viena. Dabar tai tiesiog įžadų Amerikai atnaujinimas”, – tvirtino S. Popkinsas.
JAV piliečiai prezidento nerenka
Pagal neįprastą JAV rinkimų sistemą amerikiečiai tiesiogiai nerenka savo prezidentų ir viceprezidentų – formaliai jie renka Rinkikų kolegijos narius.
Ši unikali sistema, nustatyta šalies tėvų („Founding Fathers”. – Red.), veikia taip: iš viso 538 Rinkikų kolegijos balsai paskirstomi 50 valstijų ir Kolumbijos apygardai, kuriai priklauso sostinė Vašingtonas.
Rinkimus laimi 270 ar daugiau Rinkikų kolegijos balsų surinkęs kandidatas.
Jeigu abu kandidatai surenka po 269 rinkikų balsus, išrinkti prezidento sukviečiami Atstovų Rūmai. Čia šiuo metu dominuoja respublikonai.
Kiekviena valstija ir Kolumbijos apygarda Rinkikų kolegijoje turi bent po tris balsus, tačiau daugiausia balsų tenka valstijoms, turinčioms daugiausia gyventojų.
Daugiausia rinkikų balsų turi Kalifornija – 55, Teksasas – 38, Niujorkas ir Florida – po 29.
Beveik 40 valstijų laikomos tradiciškai balsuojančios už demokratus arba respublikonus. Tai reiškia, jog pagrindinė kova vyksta keliose svyruojančiose valstijose, kurios turi nevienodą rinkikų balsų skaičių.
Florida yra daugiausia Rinkikų kolegijoje balsų turinti svyruojanti valstija. Antrasis yra Ohajas (18), trečioji – Šiaurės Karolina (15), o ketvirtoji – Virdžinija (13).
Kandidatui, laimėjusiam visuotinius rinkimus kurioje nors valstijoje, atitenka visi tos valstijos balsai Rinkikų kolegijoje, išskyrus Meiną ir Nebraską, kur naudojama pakopinė sistema.
Politinės partijos (arba nepriklausomi kandidatai) kiekvienoje valstijoje pateikia valstijos vyriausiajam rinkimų pareigūnui sąrašą asmenų, įsipareigojusių balsuoti už tos partijos kandidatą į prezidentus.
Šių asmenų skaičius atitinka tai valstijai tenkančių rinkikų balsų skaičių.
Demokratai ir respublikonai šiuos asmenis išrenka per partijų suvažiavimus valstijose. Juos gali paskirti ir valstijos partijos lyderiai.
Rinkikai susitiks per susirinkimus savo valstijose gruodžio 17 dieną oficialiai išrinkti būsimojo JAV prezidento.
Pasak šios sistemos kritikų, Rinkikų kolegijos balsai ne visada atspindi nacionalinius balsavimo rezultatus.
Pavyzdžiui, 2000 metais demokratas Alas Gore’as faktiškai surinko daugiau balsų. Bet respublikonas George’as W.Bushas užsitikrino 271 balsą Rinkikų kolegijoje, kai buvo pripažinta, jog jis nugalėjo Floridoje.
Sistemos šalininkai tvirtina, kad perėjimas prie tiesioginių prezidento rinkimų suteiktų per didelį svorį miestų gyventojų balsams ir mažesnį – rečiau apgyventoms, į žemės ūkį orientuotoms valstijoms.
Nešvarūs triukai
Itin liberali balsavimo sistema Naujajame Hampšyre ir dar šešiose JAV valstijose tapo ne tik kritikos, bet ir manipuliacijų objektu.
Naujajame Hampšyre gali gyventi atsiskyręs nuo pasaulio ir tiesiog rinkimų dieną ateiti į balsavimo vietą – nėra jokių kaip kitose valstijose griežtų išankstinės registracijos taisyklių. Nori balsuoti – balsuoji. Ir tai gali padaryti bet kas, kas gyvena Naujajame Hampšyre. Nebūtinai čia registruotas.
Kad ir laikinai gyvenantys, pavyzdžiui, studentai. Mokaisi vietiniame universitete? Nereikia paso, atnešk studento pažymėjimą ir gali balsuoti. Turi vasarnamį? Moki už dujas? Jokių problemų: atsinešk vairuotojo pažymėjimą arba dujų sąskaitą iš vietinės bendrovės ir balsuok.
Respublikonai piktinasi, bet ne todėl, kad tokia sistema teoriškai sudaro sąlygas sukčiauti. Sukčiavimo atvejų, kai su skirtingais asmens dokumentais balsuojama iškart keliose valstijose, nepasitaikė.
Respublikonams parūpo, jog balsuotų būtent tas asmuo, kuris nurodytas asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente. Jie panoro, kad kiekvienas su savimi turėtų tik tokį dokumentą, ant kurio būtų ir nuotrauka.
Nors tokie respublikonų norai prieštarauja Konstitucijai ir nebuvo patenkinti, kai kurie rinkimų pareigūnai iki šiol užsispyrę neleidžia balsuoti tiems, kurie neturi dokumento su nuotrauka. Įrodyti, kad tokie atvejai pažeidžia įstatymus, ypač sudėtinga. Reikia kreiptis į teismą, o to daryti niekas nenori.
Taip M. Romney šalininkai dažniausiai taikosi į jaunus rinkėjus, mat jie, anot respublikonams kasmet vis baugesnės statistikos, balsuoja už demokratus.
