Po nesėkmingo pirmojo mėginimo 2008 metais, perėjimo prie
labiau konservatyvių pozicijų, pergalės šių metų respublikonų
pirminiuose rinkimuose ir vėlesnio grįžimo prie nuosaikesnės
linijos, M. Romney išsvajotasis postas tapo jam ranka pasiekiamas.
Iki pat svarbiausios nakties jo politiniame gyvenime, M. Romney
populiarumas buvo lygiai toks pats, kaip ir perrinkimo siekiančio
prezidento demokrato Baracko Obamos.
Jeigu laimėtų M. Romeny, jis taptų pirmuoju Amerikos vadovu
mormonu.
Pralaimėjimas veikiausiai nutrauktų jo politinę karjerą,
prasidėjusią nesėkmingu mėginimu patekti į Senatą 1994 metais,
tačiau vėliau M. Romney tapo Masačusetso gubernatoriumi, o
galiausiai - Respublikonų partijos vėliavnešiu.
Jo vadybiniai sugebėjimai ir ryžtas, puikiai pravertę versle,
kur M. Romney sukaupė didžiulį kapitalą, taip pat padėjęs
išgelbėti nuo žlugimo žiemos olimpiadą Solt Leik Sityje, yra
puikios savybės, siekiant užimti Baltuosius rūmus.
Tačiau 65 metų M. Romney sunku atsikratyti įvaizdžio, kuris jam
kaišiojo pagalius į ratus per pirminių rinkimų kampaniją ir
vėliau: jog jis dažnai keičia savo įsitikinimus, nemoka bendrauti,
išpažįsta mormonų tikėjimą, apie kurį respublikonas nelinkęs
kalbėti, taip pat menkai dėmesio skiriantis sunkius laikus
išgyvenantiems mažiau turtingų amerikiečių sluoksniams.
Ar jis yra negailestingas rizikos kapitalistas, ar talentingas
verslininkas, gebantis pataisyti Amerikos ekonomiką? Ar jis apsukrus
politinis chameleonas, ar viską gerai apskaičiuojantis, tačiau
nenuoširdus politikas, slapta prijaučiantis liberalioms pažiūroms?
M. Romney charakteris sunkiai apibūdinamas, o prisiekę
konservatoriai susirūpinę, kad šis politikas iš tiesų nėra
ištikimas jų pozicijai dėl kai kurių karštas diskusijas
kurstančių klausimų, tokių kaip gėjų santuokos ir abortai.
Per itin permainingą pirminių rinkimų kampaniją varžovai
stengėsi demaskuoti buvusį Bostono rizikos kapitalistą, kuris
sugebėjo išlikti aukščiau kitų, sudarydamas neišvengiamo
partijos kandidato įspūdį.
Nors išliko kai kurių abejonių, Respublikonų partija
galiausiai pripažino M. Romney kandidatu, turinčiu daugiausiai
galimybių įveikti B. Obamą.
Kampanijos pradžios šis multimilijonierius verslininkas nuolat
pakliūdavo į keblias situacijas, susijusias su jo turtu -
pavyzdžiui, kai per vienus debatus pasiūlė respublikonui
gubernatoriui Rickui Perry lažintis iš 10 tūkst.
dolerių. Dėl to oponentams buvo patogu jį vaizduoti kaip
atitrūkusį nuo eilinių amerikiečių.
M. Romney įvaizdis patyrė kruopščiai surežisuotą virsmą per
partijos nacionalinį susitikimą Floridos mieste Tampoje, kai jis
pamėgino asmeniniu patrauklumu susilyginti su B. Obama.
Jo žmona Ann papasakojo mokyklos laikus siekiančią
jųdviejų meilės istoriją, siekdama pavaizduoti labiau žmogiškus
politiką, kuris buvo laikomas per daug susikausčiusiu ir kurio
šukuosena buvo aiškiai pernelyg tobula.
Nekyla abejonių, kad M. Romney nepriekaištingas šeimyninis
gyvenimas - 43 metai santuokoje, penki sūnūs ir 19 anūkų - padės
jam pritraukti balsų.
M. Romney gimė 1947 metais turtingoje ir privilegijuotoje Detroito
šeimoje. Jo tėvas George'as Romney dirbo
Mičigano gubernatoriumi ir buvo automobilių gamintojos „American
Motors“ valdybos pirmininkas.
George'as Romney pats nesėkmingai mėgino siekti prezidento
posto, 1968 metais trumpam tapęs pagrindiniu Richardo Nixono varžovu per respublikonų pirminių rinkimų
kampaniją, tačiau galiausiai jam pralaimėjo.
Sūnus dažnai palaikydavo tėvą, jam siekiant gubernatoriaus
posto, tačiau jaunasis Mittas vėliau dvejiems metams išvyko į
Prancūziją kaip mormonų misionierius.
Toje šalyje 1968 metais jis pateko į tragišką incidentą:
M. Romney vežė automobiliu Mormonų Bažnyčios narius, kai į jų
„Citroen“ rėžėsi kitas automobilis. Vienas M. Romney keleivis žuvo,
o jis pats vos nemirė.
Tačiau galiausiai jis pasveiko ir grįžo į Jungtines Valstijas,
kur po kelių mėnesių vedė Ann.
Tapęs kylančia Harvardo universiteto teisės ir verslo studijų
žvaigžde, jis 1977 metais pradėjo dirbti bendrovėje „Bain &
Company“. Jo pasiekimai sužavėjo vykdomąjį direktorių, todėl
M. Romney 1984 metais buvo paskirtas vadovauti šios bendrovės rizikos
investicijų padaliniui „Bain Capital“.
Šiai bendrovei M. Romney vadovavo 15 metų ir susikrovė
įspūdingą kapitalą, paklodamas pamatus karjerai politikoje, kuri
iš pat pradžių atrodė orientuota į nacionalinę sceną.
2003-2007 dirbdamas Masačusetso gubernatoriumi M.Romney
susikūrė nuosaikaus, į kompromisus linkusio politiko reputaciją,
kartu su demokratais valstijos įstatymų leidėjais atvėrusiam
kelią pirmajai šalyje visuotinės sveikatos apsaugos programai.
Po pralaimėjimo 2008 metų pirminių rinkimų kampanijoje
senatoriui Johnui McCainui M. Romney atsiribojo nuo
savo pagrindinio pasiekimo per darbą gubernatoriaus poste, nes ši
programa tapo modeliu nacionalinio lygmens planui, kurį B.Obama
sukūrė 2010 metais ir kurį neigiamai vertina dauguma respublikonų.
Šis žingsnis puikiai atitinka daugelio Baltųjų rūmų skelbtų
neigiamų rinkimų kampanijos reklamų naratyvą: jog M.Romney iš
esmė pakeitė daugelį savo pažiūrų dėl politinės naudos.
Iš pradžių buvęs „laisvo pasirinkimo“ principo šalininkas,
M. Romney prisidėjo prie abortų priešininkų stovyklos, kai buvo
išrinktas gubernatoriumi. Panašiai jo nuomonė keitėsi dėl gėjų
teisių.
Jis sukėlė nuostabą konservatyvių pažiūrų šalininkams,
spalio pradžioje pareiškęs, kad nenumato galimybės ateityje
palaikyti kokius nors naujus įstatymus, varžančius moterų teisę
į abortą, tačiau jau kitą dieną susizgribo, žadėdamas būti
„prezidentu už gyvybę“.
M. Romney sulaukė kritikos bangos dėl rugpjūtį paviešinto
vaizdo įrašo, kuriame jis piktinosi, jog „47 proc.“ rinkėjų
jaučiasi esantys aukos ir yra priklausomi nuo vyriausybės išmokų.
Atrodė, kad šis pareiškimas sužlugdys respublikono ambicijas,
tačiau viltis atgaivino jo puikus pasirodymas per spalio pradžioje
vykusius pirmuosius tiesioginius debatus su B.Obama, kuriuose
prezidentas atrodė blankiai.
M. Romney tapo aiškiu šių debatų nugalėtojų, o apklausos
greitai parodė, kad pagal populiarumą jis susilygino su dabartiniu
šalies vadovu.