Po nesėkmingo pirmojo mėginimo 2008 metais, perėjimo prie labiau konservatyvių pozicijų, pergalės šių metų respublikonų pirminiuose rinkimuose ir vėlesnio grįžimo prie nuosaikesnės linijos, M. Romney išsvajotasis postas tapo jam ranka pasiekiamas.
Iki pat svarbiausios nakties jo politiniame gyvenime, M. Romney populiarumas buvo lygiai toks pats, kaip ir perrinkimo siekiančio prezidento demokrato Baracko Obamos.
Jeigu laimėtų M. Romeny, jis taptų pirmuoju Amerikos vadovu mormonu.
Pralaimėjimas veikiausiai nutrauktų jo politinę karjerą, prasidėjusią nesėkmingu mėginimu patekti į Senatą 1994 metais, tačiau vėliau M. Romney tapo Masačusetso gubernatoriumi, o galiausiai - Respublikonų partijos vėliavnešiu.
Jo vadybiniai sugebėjimai ir ryžtas, puikiai pravertę versle, kur M. Romney sukaupė didžiulį kapitalą, taip pat padėjęs išgelbėti nuo žlugimo žiemos olimpiadą Solt Leik Sityje, yra puikios savybės, siekiant užimti Baltuosius rūmus.
Tačiau 65 metų M. Romney sunku atsikratyti įvaizdžio, kuris jam kaišiojo pagalius į ratus per pirminių rinkimų kampaniją ir vėliau: jog jis dažnai keičia savo įsitikinimus, nemoka bendrauti, išpažįsta mormonų tikėjimą, apie kurį respublikonas nelinkęs kalbėti, taip pat menkai dėmesio skiriantis sunkius laikus išgyvenantiems mažiau turtingų amerikiečių sluoksniams.
Ar jis yra negailestingas rizikos kapitalistas, ar talentingas verslininkas, gebantis pataisyti Amerikos ekonomiką? Ar jis apsukrus politinis chameleonas, ar viską gerai apskaičiuojantis, tačiau nenuoširdus politikas, slapta prijaučiantis liberalioms pažiūroms?
M. Romney charakteris sunkiai apibūdinamas, o prisiekę konservatoriai susirūpinę, kad šis politikas iš tiesų nėra ištikimas jų pozicijai dėl kai kurių karštas diskusijas kurstančių klausimų, tokių kaip gėjų santuokos ir abortai.
Per itin permainingą pirminių rinkimų kampaniją varžovai stengėsi demaskuoti buvusį Bostono rizikos kapitalistą, kuris sugebėjo išlikti aukščiau kitų, sudarydamas neišvengiamo partijos kandidato įspūdį.
Nors išliko kai kurių abejonių, Respublikonų partija galiausiai pripažino M. Romney kandidatu, turinčiu daugiausiai galimybių įveikti B. Obamą.
Kampanijos pradžios šis multimilijonierius verslininkas nuolat pakliūdavo į keblias situacijas, susijusias su jo turtu - pavyzdžiui, kai per vienus debatus pasiūlė respublikonui gubernatoriui Rickui Perry lažintis iš 10 tūkst. dolerių. Dėl to oponentams buvo patogu jį vaizduoti kaip atitrūkusį nuo eilinių amerikiečių.
M. Romney įvaizdis patyrė kruopščiai surežisuotą virsmą per partijos nacionalinį susitikimą Floridos mieste Tampoje, kai jis pamėgino asmeniniu patrauklumu susilyginti su B. Obama.
Jo žmona Ann papasakojo mokyklos laikus siekiančią jųdviejų meilės istoriją, siekdama pavaizduoti labiau žmogiškus politiką, kuris buvo laikomas per daug susikausčiusiu ir kurio šukuosena buvo aiškiai pernelyg tobula.
Nekyla abejonių, kad M. Romney nepriekaištingas šeimyninis gyvenimas - 43 metai santuokoje, penki sūnūs ir 19 anūkų - padės jam pritraukti balsų.
M. Romney gimė 1947 metais turtingoje ir privilegijuotoje Detroito šeimoje. Jo tėvas George'as Romney dirbo Mičigano gubernatoriumi ir buvo automobilių gamintojos „American Motors“ valdybos pirmininkas.
George'as Romney pats nesėkmingai mėgino siekti prezidento posto, 1968 metais trumpam tapęs pagrindiniu Richardo Nixono varžovu per respublikonų pirminių rinkimų kampaniją, tačiau galiausiai jam pralaimėjo.
Sūnus dažnai palaikydavo tėvą, jam siekiant gubernatoriaus posto, tačiau jaunasis Mittas vėliau dvejiems metams išvyko į Prancūziją kaip mormonų misionierius.
Toje šalyje 1968 metais jis pateko į tragišką incidentą: M. Romney vežė automobiliu Mormonų Bažnyčios narius, kai į jų „Citroen“ rėžėsi kitas automobilis. Vienas M. Romney keleivis žuvo, o jis pats vos nemirė.
Tačiau galiausiai jis pasveiko ir grįžo į Jungtines Valstijas, kur po kelių mėnesių vedė Ann.
Tapęs kylančia Harvardo universiteto teisės ir verslo studijų žvaigžde, jis 1977 metais pradėjo dirbti bendrovėje „Bain & Company“. Jo pasiekimai sužavėjo vykdomąjį direktorių, todėl M. Romney 1984 metais buvo paskirtas vadovauti šios bendrovės rizikos investicijų padaliniui „Bain Capital“.
Šiai bendrovei M. Romney vadovavo 15 metų ir susikrovė įspūdingą kapitalą, paklodamas pamatus karjerai politikoje, kuri iš pat pradžių atrodė orientuota į nacionalinę sceną.
2003-2007 dirbdamas Masačusetso gubernatoriumi M.Romney susikūrė nuosaikaus, į kompromisus linkusio politiko reputaciją, kartu su demokratais valstijos įstatymų leidėjais atvėrusiam kelią pirmajai šalyje visuotinės sveikatos apsaugos programai.
Po pralaimėjimo 2008 metų pirminių rinkimų kampanijoje senatoriui Johnui McCainui M. Romney atsiribojo nuo savo pagrindinio pasiekimo per darbą gubernatoriaus poste, nes ši programa tapo modeliu nacionalinio lygmens planui, kurį B.Obama sukūrė 2010 metais ir kurį neigiamai vertina dauguma respublikonų.
Šis žingsnis puikiai atitinka daugelio Baltųjų rūmų skelbtų neigiamų rinkimų kampanijos reklamų naratyvą: jog M.Romney iš esmė pakeitė daugelį savo pažiūrų dėl politinės naudos.
Iš pradžių buvęs „laisvo pasirinkimo“ principo šalininkas, M. Romney prisidėjo prie abortų priešininkų stovyklos, kai buvo išrinktas gubernatoriumi. Panašiai jo nuomonė keitėsi dėl gėjų teisių.
Jis sukėlė nuostabą konservatyvių pažiūrų šalininkams, spalio pradžioje pareiškęs, kad nenumato galimybės ateityje palaikyti kokius nors naujus įstatymus, varžančius moterų teisę į abortą, tačiau jau kitą dieną susizgribo, žadėdamas būti „prezidentu už gyvybę“.
M. Romney sulaukė kritikos bangos dėl rugpjūtį paviešinto vaizdo įrašo, kuriame jis piktinosi, jog „47 proc.“ rinkėjų jaučiasi esantys aukos ir yra priklausomi nuo vyriausybės išmokų.
Atrodė, kad šis pareiškimas sužlugdys respublikono ambicijas, tačiau viltis atgaivino jo puikus pasirodymas per spalio pradžioje vykusius pirmuosius tiesioginius debatus su B.Obama, kuriuose prezidentas atrodė blankiai.
M. Romney tapo aiškiu šių debatų nugalėtojų, o apklausos greitai parodė, kad pagal populiarumą jis susilygino su dabartiniu šalies vadovu.
