Kai ankstyvą praėjusio sekmadienio rytą sužvarbę amerikiečiai rinkosi į centrinę aikštę Konkorde – svarbiame JAV istorijai mieste Naujajame Hampšyre, Slaptosios tarnybos agentai buvo jau viską iššniukštinėję ir pasiruošę.
Prezidentą saugančių pareigūnų dėmesys krypo ne tik į besirenkančius žmones – tiek paskui B. Obamą rinkimų kampanijos metu sekiojančius aktyvistus, tiek žurnalistus.
Slaptosios tarnybos agentai vis žvilgčiojo ir į laikrodžius.
Kaip ir nemaža dalis kitų amerikiečių, šie pareigūnai pavargo nuo intensyviausios, brangiausios, galbūt nebūtinai įdomiausios, bet tikrai įtemptos rinkimų kampanijos.
Oficialiai jiems nerūpi, kas bus kitas prezidentas, – saugoti jį vis tiek teks.
Tačiau buvo matyti, kad Slaptosios tarnybos agentai jau įpratę prie B. Obamos rėmėjų ir jokia minia jų nenustebins.
„2009-ųjų sausis. Tada atrodė, kad bus tikras košmaras – B. Obamos inauguraciją stebėjo šimtai tūkstančių žmonių. Suvaldyti tokią minią yra nepaprastai sunku.
Mums pasisekė, kad beveik absoliuti dauguma jo šalininkų – paprasti, nepiktybiški žmonės. Jie nesukėlė didesnių problemų”, – „Lietuvos rytui” teigė į minią Konkorde įsimaišęs Slaptosios tarnybos agentas.
„Visi šiandien kažkodėl pasyvūs. Bent jau ne tokie energingi kaip anksčiau”, – minios nusiteikimą iš karto įvertino patyręs, ne su vienu JAV prezidentu dirbęs pareigūnas.
Rinkėjai nusivylė B. Obama
Taip, minia plojo, klykė ir skandavo ant scenos pasirodžius buvusiam JAV prezidentui Billui Clintonui ar juo labiau pačiam B. Obamai.
Tačiau to energijos užtaiso, su kuriuo 2008 metais B. Obama nušlavė savo varžovą Johną McCainą ir sudarė ypač populiaraus vyruko – kone žvaigždės įvaizdį, dabar nebuvo justi.
Ne tik Konkorde, bet ir kitose vietose, kurias prieš pat rinkimus stengėsi aplankyti prezidentas.
Kartu su skambiais, bet jau senstelėjusiais šūkiais apie permainas ir viltį B. Obama dabar galėjo pasiūlyti tik dar mažiau konkretų „Pirmyn”.
Problema tai, kad didelė dalis amerikiečių manė, jog per pastaruosius ketverius metus JAV žengė ne pirmyn, o atgal. Geriausiu atveju mindžikavo vietoje – mat šalies ekonomika klimpo, o nedarbas augo.
Kaip ir nepasitenkinimas, kad prezidentas esą išduoda tikrąsias amerikietiškąsias vertybes – juk JAV yra svajonių šalis, kur tik sunkiai dirbdamas pasieksi savo tikslų.
Be to, ekspertai ir net demokratų rėmėjai B.Obamos rinkimų štabą jau kurį laiką kaltino pasyvumu, neoriginalumu, nuobodumu. Esą B. Obama neįkvepia, nebežavi, nėra seksualus.
Tad nenuostabu, kad netgi pačių respublikonų prieštaringai vertinamas Mittas Romney prabilo apie „tikras permainas” ir ėmė lipti prezidentui ant kulnų. Teko skubiai ką nors keisti.
Mobilizavo savo rėmėjus
Prognozuota sunki rinkimų kova taškas į tašką ir galbūt net M. Romney pergalė.
Juk tereikėjo, kad svyruojančios – tai respublikonų, tai demokratų kandidatus remiančios, o ne stabiliai balsuojančios valstijos būtų pakrypusios į M. Romney pusę.
Tad kas turėjo įvykti, kad augantis M. Romney populiarumas pasirodytų nepakankamas?
„Mobilizacija. Mums tiesiog pasisekė, kad turime tokius šaunius savanorius”, – antradienio rytą prie balsavimo apylinkės teigė Jeffas, 20-metis B. Obamos rėmėjas.
Pats pabalsavęs vaikinas čiupo už demokratus agituojantį plakatą ir, atsukęs jį į balsuoti išsirikiavusią amerikiečių eilę, spėliojo, ar juos įmanoma įtikinti paremti B. Obamą.
Užsienio žurnalistus stebino tai, kad Amerikoje rinkimų dieną galima agituoti kone pačioje balsavimo kabinoje ir iki pat 20 valandos, kai uždaromos rinkimų apylinkės.
Nuo kandidatų reklamų srauto ir taip pavargę amerikiečiai purtė galvą, daugiau nenorėdami klausytis dar vienos agitacijos.
„Bet mes čia ne todėl. Suprantama, kad plakatais greičiausiai nieko neįtikinsime. Jie tiesiog tam, kad žmonės nepamirštų, jog šiandien rinkimai.
Beveik pusė amerikiečių niekuomet neina balsuoti arba daro tai labai retai. Būtent jiems skirta ši žinia”, – „Lietuvos rytui” aiškino Jeffas.
Tiko visos priemonės
Įtikinti neapsisprendusius rinkėjus – sudėtinga misija. Tačiau, kaip ir per kiekvienus rinkimus, būtent tai stengėsi daryti ir viena, ir kita pusė.
Ir jei, anot Harvardo universiteto profesoriaus Avi Nelsono, respublikonų rėmėjai paprastai būna labiau susitelkę ir rečiau keičia nuomonę, demokratų rinkėjai yra neprognozuojami.
„Per vienus rinkimus jie gali energingai veržtis balsuoti ir visiems skelbti, kaip buvo šaunu. Bet per kitus liks namuose, susiras įdomesnės veiklos.
Kalbu ne tik apie jaunus rinkėjus, kurie šiaip jau nėra tokie svarbūs JAV rinkimams.
Per 2008-ųjų rinkimus tebuvo sudarytas įvaizdis, kad jaunimas entuziastingai balsuoja už B.Obamos permainas.
Jaunimo aktyvumas pakilo vos keliais procentais, nes daugelis tik gyrėsi balsavę. Vis dėlto pasyvios visos demokratų rinkėjų amžiaus ar socialinės klasės grupės”, – teigė A.Nelsonas.
Būtent todėl demokratų štabas rinkimų kampaniją pavertė labai asmenine. Sužinoję, kas rinkimų apylinkėje dar nebalsavo, savanoriai kilnojo telefonų ragelius ar netgi ėjo ir beldėsi į duris.
Viskas pagal įstatymus, mat kreipiamasi į registruotus demokratų rinkėjus: „Ar jau balsavote? Ne? Būtinai ateikite, kiekvienas balsas svarbus.”
Savanoriai dirbo kiauras paras
Griebtasi netgi mažų gudrybių. Antai sykį paskambinus niekas neatsiliepia. Nieko tokio, numeris užfiksuojamas ir skambinama dar kartą kiek vėliau.
Atsiliepia surūgęs balsas ir akivaizdžiai nepatenkintas numeta ragelį. 99 proc. atvejų skambina „robotas” – įrašyta žinutė su klausimais ir raginimais balsuoti.
Bet demokratų savanoriai nepasiduoda. Trečią kartą apsimetusi išsiblaškėle skambina savanorė saldžiu balsu.
„Vakar jums skambinome, bet niekas nekėlė ragelio. Manėme, gal kas nors nutiko, gal ne tas numeris, gal sąraše įsivėlė klaida.
Matote, mums svarbu, kad niekas iš jūsų neatimtų balso teisės. Juk to nenorite, ar ne?” – neva susirūpinusi porina moteris.
Kai kuriuos amerikiečius, ypač branginančius savo laisves ir teises, nesudėtinga suvilioti tokiu pabauginimu ir priversti ateiti balsuoti.
O dar lengviau balsuoti Naujajame Džersyje – balsą gali išsiųsti elektroniniu laišku ar faksu. Nenuostabu, kad pastaraisiais mėnesiais šios valstijos gyventojų elektroninis paštas buvo perpildytas brukalais.
Tokios mikrokovos dėl kiekvieno balso, kandidatams paskutinėmis rinkimų dienomis skraidant iš vienos valstijos į kitą ir sakant tas pačias kalbas, gali pasirodyti nereikšmingos.
Bet dabar akivaizdu, kad būtent B. Obamos šalininkų pastangos mobilizuoti rinkėjus padėjo demokratų kandidatui.
Valstybė liks suskaldyta?
Vis dėlto rinkėjų mobilizavimas – ne vienintelė priežastis, kodėl B. Obama laimėjo. Jam padėjo ir respublikonų kurtas baubas apie demoną B. Obamą.
Respublikonai labiausiai pasistengė, kad amerikiečiai pasidalytų pusiau – dėl esą visiškai priešingų politinių pažiūrų nesikalba net giminaičiai.
Tai buvo ypač akivaizdu rinkimų naktį. Iš pradžių, vos uždarius rinkimų apylinkes, atrodė, kad skirtingose stovyklose – tikra karo padėtis.
Ir vieni, ir kiti, net jau tūkstantį kartų išsakę priekaištus politiniams oponentams, toliau kartojo iš užsienio atvykusiems žurnalistams baisiausiai bijantys priešininko pergalės.
Vieniems baimę kėlė B. Obama, kitiems – M. Romney. Respublikonų kandidato štabe žmonės buvo kovingai nusiteikę, spinduliavo perdėtą pasitikėjimą savo jėgomis ir aroganciją.
B. Obamos – šalies ekonomiką ir įvaizdį pasaulyje esą nusmukdžiusio socialisto – įvaizdis įstrigo ir, regis, dar ilgai liks respublikonų sąmonėje.
Panašios nuotaikos apie oponentus buvo ir demokratų stovykloje.
Baimindamiesi į XIX amžių Ameriką neva norinčių grąžinti tamsuolių valdžios ir laukinio kapitalizmo sugrįžimo, demokratai negailėjo pašaipų M. Romney ir respublikonams.
Pralaimėjo ir dėl požiūrio
Bet pasirodžius pirmiesiems rezultatams ėmė aiškėti, kad daugelio amerikiečių respublikonų bauginimai neįtikino.
M. Romney nusileido žavesiu, o Respublikonų partija nusileido pažadais. Nusileido ir požiūriu.
Slaptosios tarnybos agentai Konkorde į žurnalistus žvelgė kone abejingai ir žmones tikrino nepersistengdami, o respublikonų štabe į atvykėlius buvo žiūrima geriausiu atveju kaip į nepageidaujamus asmenis, blogiausiu – kaip į teroristus.
Kiekvienas buvo apčiupinėtas, apklaustas papildomai ir apkalbėtas už nugaros. Kuprines reikėjo iškratyti, o kai kuriems žurnalistams teko teisintis dėl kiekvienos filmavimo technikos detalės.
Regis, M. Romney filosofija „nėra nieko nemokamo” puikiai pritaikyta respublikonų nelabai mėgstamai užsienio žiniasklaidai. Netgi iš anksto suderinus vizito detales su JAV valstybės departamentu žurnalistams prieš nosį paskutinę minutę buvo užtrenktos durys ir pasiūlyta susimokėti po 1 tūkst. JAV dolerių už bilietą.
Jau po to, kai tapo visiškai aišku, kad M. Romney pralaimėjo rinkimus, respublikonų rėmėjai piktais žvilgsniais atvirai keikė B. Obamą.
Senatoriaus posto netekęs ir demokratei Elizabeth Warren pralaimėjęs respublikonas Scottas Brownas savo tipiškai amerikietiška pralaimėtojo kalba tik trumpam sušildė rėmėjų širdis apie naujas kovas ateityje, ryžtą ir meilę Amerikai.
Kalbos apie susivienijimą
„Dabar JAV laukia socialistinis pragaras. Kur ritasi ši šalis? Baisu. Manau, kad mums reikia naujos revoliucijos”, – galvą kraipė vienas respublikonas.
Šalia jo susikrimtusi sėdėjo draugė ir svarstė, ar verta imti trečią butelį alaus čia, ar smagesnėje vietoje.
„Pamatysite, bus kaip socialistinėje Prancūzijoje arba kokioje nors mažoje šalyje, kurioje neseniai laimėjo komunistai”, – toliau samprotavo vyras.
Nespėjęs paaiškinti, kurią Europos šalį jis turįs omenyje, respublikonas visą dėmesį jau sutelkė į televizoriaus ekraną.
Kalbėjo M. Romney. Dar viena respublikonų pralaimėtojo kalba apie garbingą kovą, meilę šaliai ir padėkas rėmėjams.
Netrukus ekrane priešingas vaizdas – švytintis B. Obama galantiškai tiesia ranką varžovams, dėkoja jiems už kovą ir kalba apie būtinybę susivienyti.
Būtent tokį lyderį mėgsta matyti amerikiečiai – sutelkiantį, įkvepiantį, suvienijantį.
Kad ir ką kas manytų apie B. Obamos gebėjimus, kad ir kaip kritikuotų jo ekonominę, socialinę, užsienio politiką, atrodo, šis gabus oratorius įtikino daugelį amerikiečių.
Amerikiečiai sprendė ir kitus klausimus
Antradienį amerikiečiai išrinko 11 gubernatorių, 33 iš 100 Senato narių ir visus 435 Atstovų Rūmų narius. Rinkėjai taip pat pareiškė nuomonę įvairiais socialiniais klausimais.
Prognozuojama, kad JAV Kongrese politinė aklavietė ir susiskaldymas tęsis toliau.
Demokratams Senate pavyko išlaikyti daugumą, kurią turi jau nuo 2007-ųjų, ir turimų vietų skaičių padidinti trimis mandatais. Atstovų Rūmuose dauguma toliau priklausys respublikonams.
Dėl skirtingų politinių jėgų kontroliuojamų žemųjų ir aukštųjų Kongreso rūmų JAV įstatymų leidyba yra patekusi į aklavietę jau nuo 2010-ųjų.
Ne mažiau svarbia naujiena amerikiečiams tapo faktas, kad jie turi pirmąjį homoseksualumo neslepiantį Senato narį. Juo tapo demokratė Tammy Baldwin iš Viskonsino.
Meino, Merilando ir Kolumbijos apygardos rinkėjai vietos referendumuose pritarė tos pačios lyties asmenų santuokoms. Tai pirmasis atvejis JAV, kai tos pačios lyties asmenų santuokoms buvo pritarta rinkėjų balsavimu.
Anksčiau dėl šios iniciatyvos buvo balsuota 32 kartus, bet kaskart ji buvo atmesta. Homoseksualų santuokos jau įteisintos penkiose JAV valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Bet tokius sprendimus priėmė įstatymų leidėjai arba teismai.
Koloradas ir Vašingtonas tapo pirmosiomis JAV valstijomis, legalizavusiomis marihuanos laikymą ir naudojimą pramogų tikslais.
Šiose valstijose marihuana jau naudojama medicinos tikslais. Antradienio balsavimu tam pritarė ir Masačusetso gyventojai.
Kalifornijos rinkėjai turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl genetiškai modifikuotų produktų etikečių, Masačusetso gyventojai – dėl teisės numirti. O Los Andželo rinkėjai sprendė, ar pornografijos žvaigždės, besifilmuojančios Los Andželo apygardoje, privalo naudoti sargius.
Amerikiečiai sprendė ir kitus klausimus
Antradienį amerikiečiai išrinko 11 gubernatorių, 33 iš 100 Senato narių ir visus 435 Atstovų Rūmų narius. Rinkėjai taip pat pareiškė nuomonę įvairiais socialiniais klausimais.
Prognozuojama, kad JAV Kongrese politinė aklavietė ir susiskaldymas tęsis toliau.
Demokratams Senate pavyko išlaikyti daugumą, kurią turi jau nuo 2007-ųjų, ir turimų vietų skaičių padidinti trimis mandatais. Atstovų Rūmuose dauguma toliau priklausys respublikonams.
Dėl skirtingų politinių jėgų kontroliuojamų žemųjų ir aukštųjų Kongreso rūmų JAV įstatymų leidyba yra patekusi į aklavietę jau nuo 2010-ųjų.
Ne mažiau svarbia naujiena amerikiečiams tapo faktas, kad jie turi pirmąjį homoseksualumo neslepiantį Senato narį. Juo tapo demokratė Tammy Baldwin iš Viskonsino.
Meino, Merilando ir Kolumbijos apygardos rinkėjai vietos referendumuose pritarė tos pačios lyties asmenų santuokoms. Tai pirmasis atvejis JAV, kai tos pačios lyties asmenų santuokoms buvo pritarta rinkėjų balsavimu.
Anksčiau dėl šios iniciatyvos buvo balsuota 32 kartus, bet kaskart ji buvo atmesta. Homoseksualų santuokos jau įteisintos penkiose JAV valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Bet tokius sprendimus priėmė įstatymų leidėjai arba teismai.
Koloradas ir Vašingtonas tapo pirmosiomis JAV valstijomis, legalizavusiomis marihuanos laikymą ir naudojimą pramogų tikslais.
Šiose valstijose marihuana jau naudojama medicinos tikslais. Antradienio balsavimu tam pritarė ir Masačusetso gyventojai.
Kalifornijos rinkėjai turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl genetiškai modifikuotų produktų etikečių, Masačusetso gyventojai – dėl teisės numirti. O Los Andželo rinkėjai sprendė, ar pornografijos žvaigždės, besifilmuojančios Los Andželo apygardoje, privalo naudoti sargius.
„O, labas.” Gali tikėtis bet ko, tik ne tokių lietuviškų žodžių 11 valandą ryto prie centrinės bibliotekos Bostone. Čia nutįsusioje eilėje prie balsavimo apylinkės netikėtai sutikta lietuvė atvirai papasakojo, ką ir kodėl parėmė JAV prezidento rinkimuose.
Dauguma bostoniečių neslepia savo politinių pažiūrų. Ką čia slėpsi – visame Bostone, kuris liberalumu nusileidžia nebent San Fransiskui, ypač tvirtai jau daugelį metų jaučiasi demokratai.
Tad kas būtų, jei rinkimus laimėtų Mittas Romney?
Į šį prancūzų žurnalistės klausimą jauna besišypsanti moteris švariu bostonietišku akcentu atsako: „Nieko blogo neatsitiktų.”
Neįprasčiau už šiuos žodžius Baracko Obamos rėmėjų eilėje yra tik tai, kad „Lietuvos ryto” žurnalisto pažymėjimą atpažinusi moteris į mane iškart kreipiasi lietuviškai.
Pirmi rinkimai nuvylė
Prieš 22 metus iš Lietuvos išvykusi 39-erių Rūta Laukien nuo pernai jau JAV pilietė. Antradienį ji pirmą kartą ėjo rinkti Amerikos prezidento.
Susidomėjimas ir smalsumas tiesiog žiba Rūtos akyse, jos nuomonė aiški: ji balsuos už marihuanos legalizavimą, respublikonus ir M. Romney. Net ir puikiai žinodama, kad šiame mieste jis nelaimės.
„Taip, galima sakyti, kad tavo balsas nieko nelemia, bet reikia paremti savo kandidatą”, – jau išėjusi iš balsavimo apylinkės pasakojo lietuvė.
Koks jausmas balsuoti? Ką tai reiškia? R. Laukien akivaizdžiai nusivylusi. Pusantros valandos eilėje atstovėjusi moteris tikėjosi daugiau iš galingiausios pasaulio valstybės.
„Per televiziją mačiau, kaip žmonės balsuoja spaudydami aparatų mygtukus, o čia dvi močiutės davė užpildyti raštu du lapus. Net asmens dokumento neprašė, tik paklausė, kur gyvenu”, – pasakojo R.Laukien.
Lietuvė – už respublikonus
Kodėl už M. Romney ir už Scottą Browną – kandidatą į senatorius? Viskas paprasta, sako lietuvė.
Ji – verslininkė, dirbanti investicijų srityje ir netrukus nersianti į naujo – restoranų verslo vandenis. O verslui, ypač smulkiajam, anot R. Laukien, parankesnis M. Romney ir respublikonai.
R. Laukien taip pat pritaria M. Romney rinkimų kampanijos metu nuskambėjusiai sparnuotai frazei apie 47 proc. amerikiečių, esą gyvenančių iš valdžios malonės.
„Taip, tokių yra nemažai, jiems apsimoka nedirbti ir pusantrų metų gauti pašalpą. Man tai atrodo, kad kuo daugiau gauni iš valdžios, tuo blogiau. Tai yra ir jaunimo problema.
JAV baigiau universitetą įsiskolinusi 100 tūkst. dolerių. Ir uždirbau, išsimokėjau, nes jeigu sunkiai dirbsi, tai ir daug gausi”, – pavyzdį pateikė lietuvė.
„Bet juk kai kurie amerikiečiai skundžiasi, kad nėra galimybių, kad nėra darbo”, – paklausiau.
„Taip, jei baigei kokią nors filosofiją, tad ko tu nori? Gali bandyti universitete įsidarbinti, bet kodėl mes tau turime duoti darbą ar jaustis skolingi?
Požiūris kaip Sovietų Sąjungoje – jei jau baigei mokslus, tai nusipelnai paskyrimo, gauti darbą”, – piktinosi R. Laukien.
Nerimas dėl ateities
Tačiau ar B. Obama tikrai toks blogas prezidentas? R. Laukien sako nesutinkanti su M. Romney socialiniais, moterų teisių ir kitais klausimais.
Tačiau perrinktasis prezidentas lietuvę baugina savo idėjomis, tad jai klausimų, už ką balsuoti, nekilo.
„B. Obamos politika panaši į tą, kuri buvo Sovietų Sąjungoje, kai buvo sulyginami žmonės ir atimama iš turtingesnių. Man toks socializmas atrodo baisus.
Dabar Volstrito verslininkus vadina godžiais, bet niekas nekalba, kiek siaubingai daug mes dirbame. Aš dirbau po 80–100 valandų per savaitę”, – teigė lietuvė.
„Kas dabar bus? Bijau, kad laimėjus B. Obamai valdžios aparatas pūsis. Ir toliau tolsime nuo laisvosios rinkos ekonomikos, nes Amerikoje tokio padalijimo į socialines klases niekada nebuvo.
Anksčiau žiūrėdavai į milijonierių ar prezidentą kaip į pavyzdį. O dabar aukštumų siekimas tapo negera savybe”, – įsitikinusi R. Laukien.
