Rinkimų cirkas pagaliau išvažiavo, o Amerika juda į priekį. Reikia toliau dirbti. Tokiomis nuotaikomis gyvena prezidentą Baracką Obamą perrinkę amerikiečiai. Žinoma, ne visi – kai kurie vis dažniau klausia, ar mūsų amerikietiškoji svajonė vis dar gyva?
Iš pirmo žvilgsnio baimintis dėl ateities, regis, nėra ko. Demokratija vėl nugalėjo – sąžininguose prezidento rinkimuose B. Obama nugalėjo respublikoną Mittą Romney.
Pergalė neginčijama ir pripažįstama.
Spaudimą atlaikė ir unikali, keista, kartais kritikuojama, bet amerikiečių vis dar geriausia ir sėkmingiausia vadinama JAV prezidento rinkimų sistema, kai prezidentą renka ne žmonės, o rinkikai.
Juolab kad 2000-ųjų paradoksas, kai daugumą balsų nacionaliniame balsavime surinkęs Alas Gore’as pralaimėjo George’ui W. Bushui, nepasikartojo.
B. Obama užtikrintai susižėrė rinkikų balsus, be to, surinko 2,8 mln. amerikiečių balsų daugiau nei M. Romney.
Ko bijo amerikiečiai?
Vis dėlto mano ne vienas sutiktas amerikietis kartojo tas pačias frazes: „Man neramu, aš bijau.”
Ko gali bijoti savimi nepaprastai pasitikintys, savo teises ir laisves mylintys amerikiečiai?
Pasirodo, baimę jiems kelia ne tik B. Obama, kuris dar ketverius metus praleis Baltuosiuose rūmuose.
Pavojus esą kyla pačiai demokratijai ir amerikiečių teisėms.
Ir įdomiausia tai, kad taip kalba tiek galimos M. Romney pergalės bijoję demokratų rėmėjai, tiek B.Obamos perrinkimo išsigandę respublikonai.
Būtent pastarieji per artimiausius ketverius metus, kai šalį toliau valdys B.Obama, turės galimybę įsitikinti, ar jų baimės buvo pagrįstos.
Teigiančių, kad šalies vairą patikėjus B. Obamai JAV laukia niūri ateitis, vis daugiau.
Kas tai – su realybe negalinčių susitaikyti respublikonų rėmėjų emocijos?
O gal vis dėlto pranašiški perspėjimai, apie kuriuos istorikai po šimtmečio kalbės: pirmieji ženklai buvo matomi jau tada, 2012-aisiais?
Rinkimai išryškino ydas
Pranašystės – toks pat neprognozuojamas reikalas kaip ir mėginimai prieš rinkimų dieną paklausti, kas laimės. Dažnas tiesiog trukteli pečiais, ypač Amerikoje.
Dabar, praėjus kelioms dienoms po rinkimų ir atslūgus jų karštligei, gerokai lengviau kalbėti apie apklausas – dauguma jų rodė nedidelę B. Obamos persvarą. Maždaug 60,7 milijono amerikiečių už B. Obamą, o 57,8 mln. – už M. Romney.
Daugelis ekspertų kalbėjo apie lygiąsias, todėl toks atotrūkis atrodė nerealus.
Čia, Amerikoje, kaip žinoma, užtenka kad ir vienu balsu laimėti svyruojančioje – tai už demokratus, tai už respublikonus balsuojančioje valstijoje.
Pergalė bus labai amerikietiška – viskas arba nieko. Tad prognozė, kad JAV prezidentas susišluos mažiausiai 303 svyruojančių valstijų rinkikų balsus, dar praėjusią savaitę būtų atrodžiusi labai drąsi.
O M. Romney pergalė nebūtų nieko nustebinusi. Juk taip pat netikėtai 2000 metais nugalėjo ir G. W. Bushas.
Nekontroliuojami milijardai?
Panašūs netikėtumai su rinkimų sistemos subtilybėmis vis pasikartoja, o ženklai apie grėsmes Amerikai iš vidaus kol kas pavieniai ir pastebimi ne visų.
Vis dėlto apie tokius dalykus kaip pinigus rinkimų kampanijos metu, JAV susiskaldymą ir nerimą dėl ateities kartų kalba tiek ekspertai, tiek paprasti JAV gyventojai. Kalba vaizdžiai, pasitelkę palyginimus ir skaičius.
Vienas įspūdingiausių skaičių – 6 mlrd. JAV dolerių. Esą tiek kainavo JAV rinkimai.
Į šią sumą įtraukta 2,6 mlrd. dolerių, kuriuos savo rinkimų kampanijai išleido B.Obamos ir M.Romney stovyklos.
Be to, savo ir rėmėjų kišenes patuštino ir į Kongresą siekę patekti kandidatai.
Nerimą amerikiečiams kelia ne tiek pati suma, kiek faktas, kad dalį pinigų išleido išorinės organizacijos – vadinamosios „SuperPACs”.
Jose dominuoja nedidelis skaičius donorų – asmenų arba organizacijų, įmokančių išskirtines sumas. Kiek nori, tiek ir skiri.
O tai, anot amerikiečių, pažeidžia iki 2010-ųjų galiojusią tvarką, kai vienas donoras savo favoritui galėdavo skirti ne daugiau kaip 5 tūkst. dolerių.
„SuperPACs” pakeitė Amerikos rinkimų veidą. Dabar manęs dažnai klausia, ar galima nusipirkti JAV rinkimus. Tai įdomus ir geras klausimas, į kurį aš kol kas atsakyčiau neigiamai, nes sukurta daug saugiklių.
Bet judama ta kryptimi, kai greitai kandidatą milžiniška suma parėmusios korporacijos galės netrukdomai uzurpuoti viešąją erdvę vien jų kandidatą remiančiomis reklamomis.
Koks bus poveikis? Nenoriu apie tai net pagalvoti”, – „Lietuvos rytui” sakė vienas svarbiausių Demokratų partijos finansinių rėmėjų Gary Hirshbergas.
Išties kiek keista girdėti tokius žodžius iš žmogaus, kuris ir pats aukoja pinigų savo geram bičiuliui B.Obamai ir renka jam pinigus. Šiemet jis B.Obamai surinko 2 mln. dolerių.
Tačiau iš ekologinių ūkių milijonus susikrovęs verslininkas tikina, kad rinkimų kampanijos metu rodomos reklamos jį daugiau erzino nei kaip nors paveikė.
„Pusvalandį nuolat kartojamos tos pačios reklamos – tiek respublikonų, tiek demokratų kandidato – varo iš proto. Neįmanoma net įsijungti televizoriaus”, – teigė G.Hirshbergas.
Paveikė balsuoti prieš
Ar dar kaip nors veikia tokia politinė reklama?
„Abejoju, nes visi girdi, ką nori išgirsti. Jie tik sustiprina savo nuomonę apie kandidatus.
Labiau nepatinka tai, kad daugiausia rodomos vien negatyvios, varžovą menkinančios reklamos. Ne tokios, kuriose kandidatai girtų save, o tokios, kuriose supeikiamas varžovas”, – sakė JAV lietuvė Rūta Laukien.
Tad brangiausia istorijoje JAV rinkimų kampanija ne tik erzina, bet ir skaldo amerikiečius.
Anot Naujojo Hampšyro universiteto apklausų centro vadovo Andy Smitho, priešiškumas vieni kitiems per šią rinkimų kampaniją siekė neregėtas aukštumas.
„Apie 60 proc. mūsų apklaustų žmonių žadėjo eiti balsuoti prieš vieną ar kitą kandidatą. Ne todėl, kad patiktų B.Obama ar M. Romney”, – teigė ekspertas.
Agitacija – iki pat balsadėžės
Kita vertus, milžiniškomis pinigų sumomis siekta paveikti ne tik pasyvesnius respublikonų ar demokratų rėmėjus, bet ir nepriklausomus – jokiai partijai savęs nepriskiriančius amerikiečius.
Vieni, pavyzdžiui, 39 metų Rashidas, dirbantis šalia respublikonų štabo Konkordo mieste įsikūrusioje parduotuvėlėje, dvejojo.
Kaip imigrantas jis balsuotų už B. Obamą. Tačiau kaip su respublikonų reklamomis kasdien susiduriantis žmogus – už M.Romney. Apsispręsti jis žadėjo paskutinę minutę.
Tačiau net ir paskutinę minutę apsispręsti Amerikoje gali būti sunku. Mat rinkimų kampanija tavęs nepaleidžia beveik iki balsavimo vietos.
Rinkimų dieną galima agituoti net įėjus į pastato, kur įsikūrusi balsavimo apylinkė, vidų.
Tuo naudojosi ir viena, ir kita pusė.
Be to, vien apsilankius keliuose rinkimų kampanijos renginiuose tampa aišku, kur ištaškomi tie milijardai – tūkstančiai plakatų, ženkliukų, ekranų ir pakylų yra niekis, palyginti su pompastika, kuria pristatomos kandidatus remiančios žvaigždės ir buvę prezidentai.
Antai buvęs JAV lyderis Billas Clintonas Konkorde energingai rėžė kalbą už B.Obamą. Praėjus valandai už 50 kilometrų sustojęs vienoje fermoje ir užlipęs ant sunkvežimio stogo, B.Clintonas surengė antrą pasirodymą – žodis į žodį.
Paskutinę dieną prieš balsavimą vieną savo pasirodymų Mančesterio mieste surengė ir M.Romney.
Kaip ir B. Obamos renginiuose, pažvelgti į respublikonų kandidatą suplūdo minios žmonių. Pasižiūrėti, pasiklausyti dešimtis kartų girdėtų tų pačių kalbų ir juokelių ateinama tarsi į roko grupės koncertą.
Pinigai nuperka meilę?
Kandidatai ir jų rėmėjai, per dieną aplankydami net kelias JAV valstijas, atrodo išvargę. Tačiau šou turi tęstis – iki paskutinės akimirkos, iki paskutinio balso.
O tokie renginiai kainuoja milžiniškus pinigus – abiem kandidatams atitveriami ištisi kvartalai miestuose, išnuomojamos patalpos maistui, internetui, palydoviniam ryšiui.
Be to, reklamos rodomos ne tik per televizorius ir transliuojamos ne tik per radiją ar internete.
Vien į Mančesteryje vykusį renginį suplūdo daugiau nei 11 tūkstančių žmonių. Visus juos reikia kuo nors užimti ir priminti, kas svarbiausias.
Todėl respublikonų rėmėjai pumpuojami ne tik muzika, maistu ir gėrimais, bet ir aukštos kokybės filmais. Visi jie tarsi pastatyti Holivude.
Štai jaudinanti M. Romney gyvenimo istorija – nuo jo vaikystės, tėvo pamokų apie verslą ir amerikietiškąją svajonę iki filmams būtinos meilės linijos.
Istorija apie M. Romney pažintį, draugystę su žmona Ann ir atsidavimą vienas kitam pusvalandį pasakojama arenoje kabančiame ekrane.
Koks tikslas, jei aplink – vien respublikonai, ir taip balsuosiantys už M. Romney?
Paprasta. Juk tai puiki reklama – vienas pamatė, perduos draugui, kuris galbūt irgi eis balsuoti.
Koks poveikis? Emocijos trykšta. Ekrane M.Romney bučiuoja žmoną? Publika audringai ir pritariamai ūžia. Dramatiškas vedėjo balsas ne vienam išspaudžia ašarą.
Be to, nepamirštama pamaitinti ir žiniasklaidos. Ji ir taip neblogai pasipelnė iš JAV rinkimų kampanijos, tačiau papildomas pajamas krauna „teisingos” apklausos bei „paskutinės minutės reklamos”.
Pastarąsias rinkimų kampanijos metu kepė tiek demokratai, tiek respublikonai.
Vos kandidatas lepteli ką nors kvailoka, įrašas sumontuojamas ir per dieną padaroma reklama.
Nesvarbu, kad televizijos kanalų įkainiai tokioms „paskutinės minutės reklamoms” nustatyti žvėriški. Imkite tiktai ir leiskite į eterį, štai jūsų čekis su penkiais nuliais.
Jaunoji karta nuvylė
Toks šou galbūt patinka kampanijos renginiuose dalyvaujantiems amerikiečiams. Tačiau ekspertams kelia nerimą, esą rinkimai virto cirku, kuris atvyksta į miestą, parodo programą ir išvažiuoja.
„O esmės niekas nebemato. Susikoncentruoja į kažkokias smulkmenas. Į tai, ką pasakė kandidatas vienoje iš šimto kalbų. Niekas nenori klausytis apie ekonomiką, apie problemas Amerikoje”, – teigė R. Laukien.
Ji, kaip ir dar keli Bostone sutikti lietuviai, gyvenantys ir sėkmingai dirbantys JAV, neslepia balsavę už respublikonus. Esą amerikietiškoji svajonė valdant B. Obamai praranda prasmę.
Apie tai kalba ir nemažai amerikiečių. Štai savo verslą turintis 55 metų Gregas iš Naujojo Hampšyro sako taip ir neišgirdęs atsakymo į klausimą, kaip kandidatai ketina atgaivinti JAV ekonomiką.
„Šiaip aš respublikonas, tačiau nė neabejoju, kad prie žiniasklaidos prisitaikantis, spalvas ir nuomonę kaip kojines keičiantis M. Romney nėra idealiausias pasirinkimas. Tiesiog renkuosi tarp blogo ir blogesnio, tad man viskas aišku”, – „Lietuvos rytui” teigė Gregas.
Vyro nuomone, dėl daug ko kalta ir jaunoji karta – neva išlepę ir nenorintys dirbti jaunuoliai domisi tik moderniosiomis technologijomis.
„Jiems rūpi „iPad” – su tais žaisliukais jie žaidžia politiką. Bet iš tiesų jie sėdi valstybei ant sprando ir prašo jos pinigų viskam – mokslams, maistui, medicinai.
Palaukite, o kur mūsų aistra, su kuria mes išsikovojome vietą pasaulyje? Ne daiktų, žaislų troškimas, ne naujų teisių ar laisvių reikalavimas, o pareiga, sunkus darbas.
Man baisu. Taip, man baisu, kai M. Romney kalba apie tuos 47 proc. išlaikytinių. Aš labai apsidžiaugčiau, jei tokie skaičiai būtų perdėti, bet net 20 proc. Amerikai per daug.
Kalbu ne apie pagyvenusius žmones, veteranus – visus, kurie atliko pareigą tėvynei. Kalbu apie tuos veltėdžius, kurie tik nori, tik prašo”, – emocingą tiradą paleidžia Gregas.
Pralaimėjimas atgins į Lietuvą?
Sužinojęs, kad esu iš Lietuvos, jis mandagiai pasidomi, kaip sekasi gyventi ten, „socialistinėje Europoje”?
Trumpai papasakojus apie Lietuvos pastarųjų metų laimėjimus, Gregas vis dar atrodo nustebęs. Bet nesužavėtas. Jis – senosios kartos amerikietis, taip jau išauklėtas, kad net neabejoja, kuri valstybė pasaulyje geriausia.
„Tik bijau, kad jei šita dabartinių 18-mečių karta ir toliau augs taip, kaip dabar, jei balsuos už obamas ir juos rinks, perkelsiu savo verslą, emigruosiu.
Kad ir pas jus, į Lietuvą, jei tik sakote teisybę apie Lietuvos padėtį krizės metu, po jos ir dabar”, – likus penkioms dienoms iki rinkimų atviravo Gregas.
Praėjus dienai po B.Obamos pergalės dar mėginau susisiekti su šiuo amerikiečiu.
Tačiau radau įrašytą žinutę: „Sveiki, čia Gregas. Dėl praėjusios nakties įvykių kurį laiką būsiu išvykęs ir nepasiekiamas.”
Nežinoma, ar Gregas išvyko į Lietuvą, ar tiktai į savo sodybą miškingoje vietovėje Naujajame Hampšyre. Tačiau jis, regis, tikrai nuoširdžiai tiki, kad JAV laukia sunkūs laikai.
Galbūt tai tik emocijos po rinkimų. Nusiramins ir Gregas, ir kiti sėkmę besivaikantys amerikiečiai, kurie po ketverių metų laikys dar vieną demokratijos egzaminą.
Juk svarbiausia – neprarasti vilties ir pasitikėjimo savimi.
Kol kas Amerikai šių savybių netrūko.
