Xi Jinping'as tapo aukščiausio Kinijos valdžios organo - Politinio biuro nuolatinio komiteto vadovu. Nuo šiol jis - ir Kinijos komunistų partijos (KKP) generalinis sekretorius, ir naujasis Centrinės kariuomenės komiteto pirmininkas. Prezidentu Xi Jinpingas turėtų būti paskelbtas 2013-ųjų kovą.
"Lietuvos rytas" iš arti pažvelgė į naująjį Kinijos lyderį ir panagrinėjo, kokia asmenybė valdys daugiausia gyventojų turinčią pasaulio šalį.
Praėjusią savaitę viso pasaulio aistras kaitino intrigos dėl to, kas taps būsimuoju Baltųjų rūmų šeimininku. Tačiau į aukščiausios valdžios pasikeitimo psichozę pasinėrė ir Kinija – tiktai ne taip pompastiškai.
Dėl draudimų paralyžiuotame Pekine prieš savaitę prasidėjo tūkstantinis Komunistų partijos suvažiavimas, per kurį 10 metų šaliai vadovavęs prezidentas Hu Jintao perduoda savo įgaliojimus įpėdiniui – viceprezidentui Xi Jinping’ui.
Taip pat nuo devynių iki septynių sumažintas politinio biuro nuolatinio komiteto narių skaičius. Politinio biuro komiteto vadovas - Xi Jinping'as.
Xi Jinping'as tapo aukščiausio Kinijos valdžios organo - Politinio biuro nuolatinio komiteto vadovu. Po jo eina Li Keqiang'as, kuris pakeis dabartinį Kinijos ministrą pirmininką Wen Jiabao.
Kiti penki Politinio biuro nariai bus Zhang Dejiang'as, Yu Zhengsheng'as, Liu Yunshan'as, Wang Qishan'as ir Zhang Gaoli.
Už naująjį Politinio biuro nuolatinį komitetą anksti ketvirtadienį balsavo naujas partijos Centro komitetas, tačiau iš tikrųjų būsimi lyderiai buvo parinkti iš anksto. Naujieji lyderiai pamažu perims valdžią, o prezidento Hu Jintao kadencija oficialiai baigsis 2013 metų kovą.
Kruopščiai suplanuotas taikus Kinijos valdžios atsinaujinimas turi parodyti pasauliui, kad kaip alternatyva demokratijai gali egzistuoti ir kitoks sėkmingas šalies valdymo modelis.
Tai švelni diktatūra, į kurios olimpą priimami tik patys gabiausi vadybininkai.
Pavojus valdžios įvaizdžiui
Paradoksalu, bet per ilgą savo karjerą partijoje, kur daugelis neriasi iš kailio, kad būtų pastebėti, būsimasis Kinijos lyderis Xi Jinping’as bene labiausiai išsiskyrė tuo, jog dirbdamas stengėsi niekuo neišsiskirti.
Kilęs iš nomenklatūrinės šeimos, bet ragavęs sunkaus darbo ir skurdaus gyvenimo.
Ramus, pasitikintis savimi, niekinantis korupciją ir pasidavimą žmogiškosioms aistroms. Toks 59 metų Xi Jinping’o įvaizdis.
Tačiau koks protas ir siela slepiasi po šiomis tikromis ar tariamomis Xi Jinping’o savybėmis – iki šiol paslaptis ir pasauliui, ir patiems kinams.
To nepaisydami Vakarų šalių vadovai, sunkiai radę kalbą su robotiškuoju Hu Jintao, entuziastingai sutiko jo 59 metų įpėdinį.
Teigiama, kad per susitikimus su kolegomis iš užsienio Xi Jinping’as stengiasi nustumti į šalį oficialumą ir užmegzti kuo nuoširdesnį pokalbį.
Tiesa, šešėlį ant nepriekaištingos Xi Jinping’o reputacijos šią vasarą metė leidinys „Bloomberg”, kuris aprašė viceprezidento sesers šeimos sukauptus turtus, vertus šimtus milijonų JAV dolerių.
Nors publikacijoje primygtinai kartojama, kad Xi Jinping’as niekaip neprisidėjo prie sesers praturtėjimo, ši informacija internete Kinijoje buvo skubiai blokuota.
Tačiau ne tai labiausiai pakenkė valdžios įvaizdžiui prieš svarbiausią dešimtmečio įvykį.
Šią žiemą Kiniją ir pasaulį sudrebino žinia apie brutalų brito verslininko nužudymą, įvykdytą į aukščiausius postus nusitaikiusio kinų politiko Bo Xilai žmonos.
Byla pasauliui atvėrė purvinus komunistinės valdžios užkulisius, kuriuose sukasi dideli pinigai, klesti korupcija ir reketas, elitas nepajėgia atsispirti paleistuvystei, godumui ir didybės manijai.
Ar magnetiška naujojo Kinijos prezidento asmenybė privers pasaulį visa tai užmiršti?
Kai kurie ekspertai spėja, kad žiniasklaidos raudonesniu už raudoną pavadintas Xi Jinping’as gali tapti daugiausia galios savo rankose sutelkusiu pasaulio lyderiu.
Tačiau kokiems tikslams jis šią galią panaudos? Kas jis – naujasis Michailas Gorbačiovas? O gal antrasis Mao Zedong’as?
Uždarė dangą balandžiams
Teigiama, kad valdantiesiems kinų komunistams nėra nieko baisiau už „luan” – chaosą. Be to, jie nieko nesiekia labiau kaip „hexie shehui” – harmoningos visuomenės.
Atrodo, kad partija harmoniją visuomenėje pasirengusi įgyvendinti bet kokia kaina.
Tai įrodė ir pasirengimas 18ajam Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimui, kuris prasidėjo lapkričio 8 dieną. Dar likus savaitei iki grandiozinio renginio Pekiną suparalyžiavo reikalavimai ir draudimai.
Nors griežtos saugumo priemonės prieš svarbius įvykius Kinijoje nėra naujiena, šįkart valdžios uolumas nustebino ir prie įvairių apribojimų įpratusius kinus.
Pavyzdžiui, miesto balandžių augintojams uždrausta išleisti į laisvę savo paukščius – kad jie nebūtų panaudoti protesto žinutėms nešioti.
Taksi vairuotojams nurodyta nuimti keleivių durelių langų rankenas, kad važiuojantieji negalėtų jų atsidaryti ir išmesti lapelių su protesto šūkiais.
Parduotuvės turėjo pašalinti iš savo lentynų peilius, o lėktuvų modeliukų ir balionų skraidintojai prieš paleisdami savo žaislus į dangų turėjo gauti policijos viršininko leidimą.
„Tai absurdas. Jie pasiekė naują psichozės lygmenį”, – laikinąja tvarka piktinosi disidentu vadinamas naujienų agentūros „Reuters” pašnekovas, kuris dėl kritiško požiūrio į valdžią buvo priverstas prieš renginį išvažiuoti iš sostinės.
Renkamos šalies smegenys
Į 18-ąjį nacionalinį KKP kongresą susirinko daugiau kaip 2 tūkstančiai delegatų, atstovaujančių 82,6 mln. šalies Komunistų partijos narių.
Iškilmingas sąskrydis organizuojamas Didžiuosiuose liaudies rūmuose, kurie stovi sostinės širdyje Tiananmeno aikštėje – trečiojoje pagal dydį pasaulyje.
Kongreso metu 69 metų Hu Jintao turi pradėti savo įgaliojimų perdavimą Xi Jinping’ui, paskirdamas jį generaliniu KKP sekretoriumi. 2013-aisiais Xi Jinping’as perims prezidento postą, o vėliau – ir vyriausiojo armijos vado funkcijas.
Su savo pareigomis ketina atsisveikinti ir 70-metis Kinijos premjeras Wen Jiabao, kurio vietą turėtų užimti dabartinis vicepremjeras – 57 metų Li Keqiang’as.
Renginio metu KKP centrinis komitetas, kurį sudaro apie 200 narių, taip pat rinks elitinio Centrinio politbiuro, kurį sudaro 25 asmenys, narius.
Galiausiai išmuš pačių ištikimiausių ir uoliausių partijos narių laimės valanda: jie bus paskirti į Centrinio politbiuro Nuolatinį komitetą.
Devyni Nuolatinio komiteto nariai yra patys galingiausi Kinijos asmenys, nuo kurių valios priklauso visa šalis. Po suvažiavimo į jį pateks 7 naujokai.
Jiems atsivers vartai į paslaptingąjį vyriausybinį kompleksą „Zhongnanhai” – centrinę Kinijos valdžios ir KKP būstinę. Būtent čia plaka Kinijos raudonoji širdis ir apsukriai veikia jos smegenys.
Tvyro pavojinga ramybė
Kitaip nei judriose Pekino gatvėse, „Zhongnanhai” tvyro tokia pavojinga tyla ir ramybė, kurią būtų galima palyginti tik su nuostabiai tykiu šėlstančios audros epicentru.
Šiuos milžiniškus rūmus, įsikūrusius greta Tiananmeno aikštės ir prisišliejusius prie kinų imperatorių Uždraustojo miesto, nuo pašalinių žvilgsnių saugo aukšta raudona siena.
Vartus į „Zhongnanhai” akylai sergi ginkluoti kariai, o paslėptos kameros seka kiekvieną komunistų šventovės link žengtą žingsnį.
Pagrindinis įėjimas į „Zhongnanhai” vadinamas Vartais į naująją Kiniją. Jiems prasivėrus, tegalima išvysti raudoną uždangą, ant kurios – vienas garsiausių Kinijos komunizmo kūrėjo Mao Zedong’o lozungų.
Auksiniai hieroglifai, išpiešti imituojant didžiojo revoliucionieriaus rašyseną, skelbia: „Tarnaukite liaudžiai”.
Ironiška, tačiau pats Mao Zedong’as šį įsipareigojimą taip dažnai ignoravo.
Tautos skauduliai – gniaužiami
Tačiau net ir praėjus daugiau kaip 60 metų nuo tos dienos, kai prasidėjo komunistinės Kinijos istorija, frazė „tarnaukite liaudžiai” dar neįsisąmoninta.
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulis priblokštas stebėjo šuoliais lekiančią Kinijos ekonomiką, o ekspertai skėsčiojo rankomis: „Niekada per istoriją nebuvo sukurta tiek turto per tokį trumpą laikotarpį.”
Vis dėlto nors pripažįstama, kad kinų gyvenimo lygis pastaruoju metu gerėjo, vis dėlto atotrūkis tarp 1,3 mlrd. eilinių gyventojų ir saujelės turtuolių tik augo.
Negana to, paprastas žmogus šioje šalyje lyg gyvulys. Jį galima be jokio perspėjimo išvaryti iš namų, sterilizuoti arba užrakinti.
Valdžia iki šiol taip ir neišdrįso pradėti diskusijos apie 1966–1976 metais vykusią Didžiąją proletarinę kultūrinę revoliuciją, sukėlusią šalyje kultūrinę katastrofą.
Taip pat ir apie išsilaisvinimo judėjimų Rytų Europoje įkvėptus protestus bei demonstrantų skerdynes Tiananmeno aikštėje 1989 metų birželį.
Komunistų palikuonių laimė
Ką į tai atsakytų būsimasis Kinijos prezidentas Xi Jinping’as?
„Kai kurie užsieniečiai storais pilvais neturi ko daugiau veikti, tik rodyti į mus pirštais. Aš jiems sakau: pirma, Kinija neeksportuoja revoliucijos. Antra, ji neeksportuoja bado ir skurdo”, – retą atsaką savo kritikams pateikė Xi Jinping’as 2009-aisiais.
Vis dėlto šis politikas labiau linkęs vengti konfrontacijų ir siekti harmonijos. O tai jam beveik visuomet pavyksta.
Žmonėms patinka tvirta Xi Jinping’o laikysena ir šiltas, malonus elgesys. Tuo jis skiriasi nuo aukščiausiąjį postą paliekančio Hu Jintao, kuris pirmenybę teikė ne asmenybės patrauklumui, o racionaliam valdymui.
Manoma, kad Hu Jintao susivaržymui įtakos galėjo turėti ir tai, kad jis buvo pirmasis komunistinės Kinijos vadovas, kilęs ne iš Mao Zedong’o laikų elito.
Tuo metu Xi Jinping’as – raudonosios aristokratijos palikuonis, pirmuosius vaikystės metus praleidęs privilegijuotoje aplinkoje.
Tokias pat šaknis turi didžioji dauguma pačių svarbiausių asmenų Kinijoje. Pavyzdžiui, per ką tik pasibaigusį KKP kongresą išrinkti 7 nauji Politinio biuro Nuolatinio komiteto nariai - visi vadinamieji konservatoriai. Tokio paaukštinimo šiemet nesulaukė nė vienas reformistas.
Savižudybė dėl pažeminto tėvo
Xi Jinping’o tėvas Xi Zhongxunas Kinijos komunistų partijos nariu tapo dar 1928-aisiais, būdamas 15 metų paauglys.
Per revoliuciją Mao Zedong’o pasitikėjimą pelniusiam Xi Zhongxunui 1953 metais buvo patikėtos propagandos ministro pareigos. Tais pačiais metais gimė Xi Jinping’as.
Tačiau Xi Zhongxunas netrukus įsitikino, kokia trapi gali būti laimė tupint po paranojiško tirono sparnu. Sėkminga vyresniojo Xi karjera KKP aparate nutrūko 1962 metais, kai jis buvo apkaltintas neištikimybe.
Xi Zhongxunas su gėdos plakatu ant kaklo sunkvežimio puspriekabėje buvo vežamas Pekino gatvėmis, o jo link skriejo įžeidžiantys minios šūksniai.
Kinas neteko savo įtakingų pareigų ir buvo priverstas viešai atgailauti. O 1965 metais buvo paskirtas dirbti traktorių gamyklos vedėjo pavaduotoju viename Henano provincijos mieste.
Nors kai kurie apžvalgininkai teigia, kad Xi Zhongxuno išmetimas iš aukščiausios valdžios apsaugojo jį ir jo vaikus nuo gėdingo dalyvavimo Kultūrinėje revoliucijoje, šeimai tai turėjo ir tragiškų pasekmių.
Pirmoji Xi Zhongxuno duktė Xi Heping (vardas, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „taika”) Kultūrinės revoliucijos metais pasikorė, du vaikus palikdama našlaičiais.
„Šeima nenori apie tai kalbėti, tačiau taip, tai buvo savižudybė, įvykdyta neatlaikius didžiulio spaudimo dėl jos tėvo”, – rašė žurnalas „Foreign Policy”.
Teigiama, kad po sesers mirties Xi Jinping’as vienintelį kartą viešumoje verkė.
Užgrūdino varguolio duona
1969 metais Xi Zhongxunui sėdus į kalėjimą, 15-metis jo sūnus buvo išsiųstas į vieną skurdžią Šansi provincijos gyvenvietę.
Kaip ir kiti geltonosios žemės varguoliai, Xi Jinping’as tenkinosi kalne iškastu 12 kvadratinių metrų kambarėliu, dirbo sunkius žemės ūkio darbus ir mūvėjo senas skylėtas ir dėmėtas kelnes.
„Jis buvo draugiškas ir linkęs padėti, tačiau taip pat vienišas”, – žurnalui „Der Spiegel” atskleidė senas Xi Jinping’o draugas Lu Housheng’as, pastebėjęs, kad po sunkių darbų naktimis jaunuolis skaitydavo Karlo Marxo ir Mao Zedong’o raštus.
„Tuo metu nebuvo ką daugiau skaityti”, – pridūrė jis.
Spėjama, kad Xi Jinping’ui prisitaikyti prie sunkaus gyvenimo galėjo padėti ir vaikystės potyriai. Teigiama, kad jo tėvai buvo gana griežti.
Be to, tėvas nevengdavo taurelės, jį ištikdavo pykčio priepuoliai, kartais kliūdavo ir vaikams.
Pats Xi Jinping’as tvirtina, kad septyneri kaime Šansi provincijoje praleisti gyvenimo metai turėjo teigiamos įtakos jo charakteriui.
„Peiliai galandami akmeniu, o žmonės – vargais, – 2001 m. duodamas išskirtinį interviu vienam Kinijos laikraščiui, teigė Xi Jinping’as. – Kada susiduriu su sunkumais, tiesiog pagalvoju, kaip sunku buvo tada. Tuomet niekas jau neatrodo taip sudėtinga.”
Niekina žmonių silpnybes
Gyvendamas tremtyje Xi Jinping’as neprarado ambicijų. Jaunuolis atkakliai siuntė paraiškas priimti jį į Komunistų partiją, tačiau dėl tėvo praeities jo prašymai buvo nuolat atmetami. 1974 metais 10-asis Xi Jinping’o prašymas priimti jį į KKP buvo patenkintas.
22 metų jaunuolis nedelsdamas išvyko į Pekiną, įstojo į universitetą, kur pasirinko studijuoti chemiją, teisę ir marksizmą.
Xi Jinping’ui padėjo ir tėvas. 1975 metais Xi Zhongxunas buvo išleistas iš kalėjimo, o 1978-aisiais – galutinai reabilituotas. Jis gavo gerą postą Gvangdungo provincijoje.
Dėl tėvo atgautos įtakos Xi Jinping’as galėjo iš karto įsitvirtinti Pekine, tačiau nusprendė kopti ilgesniais karjeros laiptais – per darbą provincijose. Jis taip pat įstojo į armiją ir joje nuolat plėtė savo ryšius ir įtaką.
Xi Jinping’as dirbdamas išsiskyrė gebėjimu laviruoti tarp skirtingų interesų. Jis pats nesiėmė ypatingų reformų, tačiau nedraudė jų inicijuoti kitiems.
„Padaryk tai”, – tokį užrašą jis buvo pakabinęs savo darbovietės fojė provincijoje.
Politikas reikalaudavo pagarbos Komunistų partijai, tačiau kartu ir išvengdavo nesutarimų su verslininkais.
Liudininkų teigimu, labiausiai jis bjaurėjosi pareigūnų parsidavinėjimu ir korupcija.
„Dėl tokių smulkmenų kaip vakarienė mieste jie pamiršta savo principus. O prasidėjus šokiams ir dainoms jie praranda padorumą”, – yra rašęs būsimasis šalies lyderis.
„Suvaldykite savo sutuoktinius, vaikus, giminaičius, draugus bei personalą ir nenaudokite savo galių asmeninei naudai”, – tokia dar viena žiniasklaidos mėgstama kartoti Xi Jinping’o frazė.
Sužavėjo ir amerikiečius
Taigi koks žmogus yra Xi Jinping’as ir ko iš jo gali laukti Kinija ir pasaulis?
„Per visą savo karjerą jis vaizdavo, kad niekam negali kelti grėsmės, – neįvardytą, bet įtakingą Kinijos ekonomistą citavo „Foreign Policy”. – Bet mes negalime atmesti galimybės, kad jis labai gudrus.”
Tinklalapio „WikiLeaks” nutekintuose JAV ambasados Pekine dokumentuose Xi Jinping’as apibūdinamas kaip geras vyras, kurio nedomina gėrimas ir nesantuokiniai romanai.
„Jis nekorumpuotas, pinigai jam nerūpi. Tikriausiai turi pakankamai. Vienu metu žavėjosi mistiniu budizmu ir Rytų kovos menais. Jam patinka Jungtinės Amerikos Valstijos”, – toks diplomatų piešiamas Xi Jinping’o portretas.
Teigiama, kad būsimajam Kinijos lyderiui patinka Holivude susukti kariniai filmai, ypač Steveno Spielbergo juosta „Gelbstint eilinį Rajaną” („Saving Private Ryan”).
Xi Jinping’as pirmą kartą į JAV nuvažiavo dar 1985 metais ir buvo apsistojęs pas vieną šeimą Ajovoje.
Šiemet nuvykęs su oficialiu vizitu į JAV Xi Jinping’as aplankė žmones, kurie jam parodė svetingumą prieš 27 metus, ir taip pelnė amerikiečių simpatijas.
O dalyvaudamas renginyje vienoje mokykloje Xi Jinping’as prajuokino vaikus, išvardijęs savo mėgstamas veiklos sritis – skaitymą, plaukiojimą ir sporto stebėjimą. Svečias pridūrė, kad rasti šiems dalykams laiko – neįmanoma misija.
Ar jis rado laiko aplankyti Harvardo universitete studijuojančią savo vienturtę dukterį Xi Mingze, kurios tapatybę Amerikoje slepia pseudonimas, nežinoma.
Žmona – žinomesnė
2007 metais per 17-ąjį KKP kongresą Xi Jinping’as buvo priimtas į 9 svarbiausių Kinijos asmenų ratą. Tarsi skirdama vieną paskutinių išbandymų, partija jį išsiuntė padirbėti į nuodėmių miestą Šanchajų.
Tačiau atsargusis Xi Jinping’as visur įžvelgė spąstus. Kai jam buvo pasiūlyta prabangi rezidencija, jis atsisakė ir pasirinko kuklų būstą.
Kitą kartą, planuodamas oficialų vizitą į gretimą provinciją, jis atsisakė siūlomo specialaus traukinio ir važiavo mikroautobusu.
Apskritai per savo karjerą Xi Jinping’as stengėsi pernelyg neišsišokti. Bene vienintelis netikėtas akordas šio politiko biografijoje – jo antroji žmona Peng Liyuan.
49 metų moteris yra garsi Kinijos patriotinių dainų atlikėja ir iki šiol kai kuriems Kinijos gyventojams žinomesnė už savo vyrą.
2008-aisiais Xi Jinping’as buvo paskirtas Kinijos viceprezidentu. Taip visam pasauliui pasufleruota – štai būsimas naujasis Kinijos vadovas.
Laukia pokyčiai?
Vokiečių žurnalas „Der Spiegel” prognozuoja, kad Xi Jinping’as gali savo rankose sutelkti tokią valdžią, kokią Kinijoje prieš jį turėjo tik Mao Zedong’as.
Ekspertai neatmeta, kad jis gali tapti netgi pačiu galingiausiu pasaulio politiku, o buvęs Singapūro premjeras Kuan Yew jį prilygino netgi Nelsonui Mandelai.
„Šis žmogus yra ypač emociškai stabilus ir neleidžia asmeninėms nesėkmėms ar kančioms paveikti savo sprendimų”, – savo palyginimą aiškino singapūrietis.
Manoma, kad Xi Jinping’as gali pakeisti Kinijos užsienio politiką. Skeptiškai vertindamas Vašingtono siekį sustiprinti įtaką Ramiojo vandenyno regione, jis savo strateginiu partneriu gali pasirinkti Europą.
Taip pat tikimasi, kad Xi Jinping’as ryšis pakeisti griežtąją Kinijos vieno vaiko politiką ir pradėti viešą diskusiją apie Kultūrinę revoliuciją bei Tiananmeno aikštės skerdynes.
Bet svarbiausi jo laukiantys uždaviniai – taikus konflikto su Japonija dėl ginčijamų salų išsprendimas, atotrūkio tarp skurdžių ir turčių sumažinimas bei prislopusio Kinijos ekonomikos augimo atgaivinimas.
Xi Jinping’ui vėliausiai kitais metais reikia pasiekti, kad BVP augimas būtų ne mažesnis kaip 8 proc. Tokia yra riba, kai šalis sugeba užtikrinti pakankamai darbo vietų savo gyventojams ir išvengti socialinių neramumų.
Tiesa, patys kinai kol kas labiausiai guodžiasi tuo, kad Xi Jinping’as dėl savo sunkios jaunystės gali suprasti paprasto šalies žmogaus problemas.
Vis dėlto, nors ir laukiama tam tikrų demokratinių šalies reformų, nemanoma, kad naujasis prezidentas taps Kinijos M.Gorbačiovu.
Xi Jinping’as įsitikinęs, kad tik maža elitinė žmonių grupė gali užtikrinti socialinį stabilumą Kinijoje ir nuvesti šalį į naujas aukštumas.
Jo nuomone, Mao Zedong’o laikų nomenklatūros palikuonys yra teisėti Kinijos valdžios paveldėtojai.
