„Taip gyvenau didžiąją dalį savo gyvenimo. Man pakanka to, ką turiu“, - tvirtina 77 metų prezidentas, sėdėdamas ant senos kėdės savo sode. Čia pat ant virvės kabo skalbiniai. Vanduo semiamas iš šulinio, o aplink karaliauja piktžolės.
Aplinka, kurioje gyvena Urugvajaus prezidentas, išties labai skiriasi nuo kitų pasaulio šalių vadovų rūmų.
2010 metais deklaruodamas savo turtą, J. Mujica nurodė, kad jo vertė – 4,9 tūkst. litų. Lygiai tiek, kiek vertas jo 1987 metų „Volkswagen Beetle“.
Šiemet į deklaraciją prezidentas įtraukė ir pusę savo žmonos turto – žemę, traktorius ir namą – nurodydamas, kad jo vertė – 590 tūkst. litų.
Ir vis tiek ši suma – tik trečdalis to, ką deklaruoja turįs anksčiau Urugvajaus prezidentu buvęs Tabare Vasquezas, ir du trečdaliai to, ką turi dabartinis šalies viceprezidentas Danilo Astori.
Prezidentas su žmona patys užsiima žemdirbyste: savo ūkyje augina gėles.
Iš savo prezidentinio atlyginimo J. Mujica sau pasilieka tik apie 10 procentų. Tai sudaro maždaug 2 tūkst. litų ir atitinka vidutinę Urugvajaus gyventojo algą.
Likusi suma išdalijama vargingai gyvenantiems žmonėms ir smulkiems verslininkams.
Kalėjimas padėjo suprasti gyvenimą
2009 metais prezidentu išrinktas J. Mujica sako, kad jo charakterį ir požiūrį į gyvenimą suformavo gyvenimo patirtis.
Praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje J. Mujica priklausė Urugvajaus judėjimui „Tupamaros“ – komunistinių pažiūrų ginkluotoje grupuotėje, kurią įkvėpė Kubos revoliucija.
Vyras buvo 6 kartus pašautas ir 14 metų praleido kalėjime. Per tuos metus J. Mujica suprato, kas yra tikri sunkumai ir ką reiškia žmogui būti izoliuotam. Būsimasis šalies prezidentas buvo išlaisvintas 1985 metais, kai Urugvajus tapo demokratine valstybe.
„Esu vadinamas skurdžiausiu prezidentu, bet nesijaučiu skurdžius. Skurdūs žmonės yra tie, kurie dirba tik tam, kad galėtų išlaikyti juos supančią prabangą ir nori vis daugiau ir daugiau“, - įsitikinęs Urugvajaus vadovas.
Anot jo, neprisirišimas prie brangių daiktų reiškia laisvę.
„Jeigu neturi daug turto, tau nereikia visą gyvenimą dirbti kaip vergui, kad jį išlaikytum. Todėl gali daugiau laiko skirti sau pačiam. Gal jums atrodys, kad esu ekscentriškas senis. Bet tai – laisvas pasirinkimas“, - dėstė gėlių ūkio savininkas.
Apie tai J. Mujica kalbėjo ir šią vasarą per Jungtinių Tautų darnios raidos konferenciją „Rio+20“.
„Visą popietę kalbame apie darnų vystymąsi. Kaip ištraukti mases iš skurdo.
Be ką mes sau galvojam? Ar norime, kad visur veiktų turtingų vartotojiškų šalių modelis? Aš jūsų klausiu: kas nutiktų šiai planetai, jeigu kiekvienas indų namų ūkis turėtų tiek pat automobilių, kiek vienas vokiečių namų ūkis? Kiek deguonies mums liktų?
Ar išties ši planeta turi pakankamai išteklių, kad 7 ar 8 milijardai žmonių galėtų švaistyti tiek, kiek šiandien švaisto turtingos visuomenės? Šitas perdėtas vartojimas kenkia mūsų planetai“, - tuomet kalbėjo Urugvajaus lyderis.
J. Mujica kaltina daugumą pasaulio lyderių, kurie esą yra apsėsti aklo siekio didinti ekonomikos augimą skatinant vartojimą. „Lyg kitas variantas reikštų pasaulio pabaigą“, - svarsto prezidentas.
Už abortų ir marihuanos legalizavimą
Nors daugeliui Urugvajaus gyventojų patinka vegetaro J. Mujicos gyvenimo būdas, jis vis tiek sulaukia nemažai kritikos dėl vyriausybės darbo.
Urugvajaus opozicija teigia, kad pastarųjų metų šalies ekonominis suklestėjimas niekaip nepagerino sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų. O J. Mujicos populiarumas pirmą kartą nuo jo išrinkimo 2009-aisiais nusmuko žemiau 50 procentų.
Šiemet prezidentas kritikuotas dėl to, kad nevetavo įstatymo, kuriuo buvo legalizuotas iki 12 savaičių nėštumo nutraukimas.
J. Mujica taip pat palaiko marihuanos legalizavimo idėją. Jeigu marihuana būtų legalizuota, valstybė taptų prekybos ja monopolininke.
„Marihuanos vartojimas nėra didžiausias rūpestis. Tikroji problema – prekyba narkotikais“, - savo poziciją gina J. Mujica.
Kaip ten bebūtų, šiam politikui reitingai nėra pats svarbiausias dalykas. Pagal Urugvajaus įstatymus, 2014 metais jis negalės siekti perrinkimo. Be to, jis ir pats nori trauktis iš politikos.
Kai baigsis jo kadencija, J. Mujica galės pretenduoti į valstybinę pensiją. Ir jam, kitaip nei kitiems buvusiems prezidentams, nebus sunku susitaikyti su staiga sumažėjusiomis pajamomis.
Parengė Eglė Buitkienė
