Kai praėjusį mėnesį Gruzijoje pergalę parlamento rinkimuose pasiekė Bidzinos Ivanišvilio partijų koalicija „Gruzijos svajonė”, pasirodė nemažai nerimo ženklų, esą šalis pasirinko prorusiškas politines jėgas.
Jau beveik dešimtmetį vakarietiškos demokratijos keliu žengiančiai ir neįtikėtinas liberalias reformas įvykdžiusiai Gruzijai imta piešti juodus scenarijus. Esą B. Ivanišvilis yra Rusijos projektas, susikrovęs turtus būtent šioje šalyje, kur bet koks sėkmingas stambus verslas neįmanomas be globėjiškos Maskvos rankos.
Itin atidžiai naująją vyriausybę stebintis ir vertinantis Naujosios ekonomikos mokyklos – nepriklausomo tyrimų centro prezidentas Paata Šešelidzė įsitikinęs, kad ne visa kritika B. Ivanišviliui yra pagrįsta. „Lietuvos rytui” ekspertas teigė, kad gruzinams tiesiog nepatiko, ką matė valdžioje pastaraisiais metais.
„Žmonės norėjo teisingumo, jie nepatenkinti dabartine ekonomine padėtimi. O B. Ivanašvilis jiems pasiūlė tai, ką jie norėjo girdėti”, – sakė P. Šešelidzė.
– Kodėl Gruzija balsavo už B. Ivanišvilį ir jo koaliciją? Ar žmonės susiviliojo populistiniais pažadais?
– B. Ivanašvilio asmenybė rinkimuose suvaidino labai stiprų vaidmenį. Juk pastaruosius 8 metus jis dirbo kaip filantropas: skyrė pinigų bažnyčioms, koncertams, švietimui ir nieko neprašė sau. Nors beveik niekas nematė jo veido, daugelis juo pasitikėjo, įsivaizdavo jį kaip sąžiningą žmogų, kuriam valdžia nėra siekis įsigyti daugiau pinigų.
Be to, daugelis patikėjo dosniais pažadais padidinti pensijas, įvesti antimonopolinius įstatymus, reformuoti sveikatos apsaugos sistemą.
O dabar, kai B. Ivanišvilis staiga įsiveržė į politinį gyvenimą, jis jau susidūrė su realybe ir netgi oficialiai pripažįsta, kad per artimiausius metus tų pažadų įgyvendinti tikrai nepavyks, nebent vėliau.
Štai, pavyzdžiui, kitų metų biudžete nėra net užuominų į tuos pažadus, kurie buvo prieš rinkimus. Nebent populistiniai, pavyzdžiui, sumažinti lėšų skyrimą prezidento institucijai, nes ji esą sunaudoja per daug elektros – 800 tūkst. larių (1,3 mln. litų) per mėnesį.
– Sakote, kad Gruzijoje gyventojai nebuvo patenkinti ekonomine padėtimi, bet juk šalies ekonomika vis kyla, kaip ir gyventojų gerovė. Kaip Gruzijai, kuriai užtrenktos Rusijos rinkos durys, sunkiai prieinama svarbiausių sąjungininkių – ES ir JAV rinka, pavyksta toliau kilti?
– Tikrai nėra taip, kad Gruzija gyventų vien iš JAV paramos pinigų, kaip kai kas sako.
JAV parama (USAID) sudaro tik labai nedidelę dalį pajamų. Amerikiečių pinigai tenka paskiroms programoms, o ne tiesiogiai Gruzijos biudžetui.
Kita vertus, Gruzija įgyvendino nemažai liberalių reformų, kurioms prieštarauja netgi Europos Sąjunga.
Tai komplikuoja mūsų derybas dėl integracijos į Bendriją, nes ES pateikia itin daug reikalavimų, nustato reguliavimų, pernelyg brangių Gruzijai, o tuo pat metu nieko negarantuoja.
Pavyzdžiui, Gruzijoje lėšos socialinėms reikmėms ir valdžios subsidijoms yra itin nedidelės, palyginti su kitomis valstybėmis. Aš pats esu valdžios paramos priešininkas ir manau, kad reformos galėtų būti dar liberalesnės.
Nes būtent tos reformos per pastarąjį dešimtmetį leido Gruzijai pakilti į tą lygį, kurį esame pasiekę.
Neturime vienos ryškiai išsiskiriančios šakos, kuri mus maitintų (pavyzdžiui, Azerbaidžanas turi naftą). Gruzijoje yra daug smulkiojo verslo – automobilių perpardavimas, žemės ūkio produkcijos pardavimas ir pan.
Tačiau tai rodo, kad Gruzija – labai dinamiška, tranzitinė šalis, itin atvira verslui, jokių nereikalingų reguliavimų, papildomų mokesčių, vizų ar korupcijos.
Žmonės čia verslūs – prieš 10 metų visi kiaušiniai parduotuvėse buvo iš Turkijos, o dabar – beveik vien vietiniai. Vietos gyventojai rado būdų, kaip prisitaikyti, įgijo daugiau patirties ir pažinčių.
– Tačiau galbūt žmonėms toks liberalizmas atsibodo, kaip parodė rinkimai?
– Na, taip, esama ir pavojų, ir nesusipratimų dėl visuomenės reikalavimų.
Pavyzdžiui, kai žmonės prašo didesnės pensijos ar kitų geresnių socialinių garantijų, tai nereiškia, kad jie prašo iš valdžios.
Tad dabar iškilo klausimas – ar valdžia turi prie to prisidėti ir skirti daugiau lėšų toms reikmėms, taip išlošdama trumpuoju laikotarpiu, bet sustabdydama šalies plėtrą, ar tęsti reformas.
Mano nuomone, dabartinė valdžia nepasiruošusi liberalioms reformoms, o tai reiškia, kad vyriausybei iškils sunkumų ir greitai joje matysime daug permainų.
Galbūt net panašiai, kaip nutiko Prancūzijoje, kur daug prieš rinkimus žadėjęs François Hollande’as dabar yra ne toks populiarus ir priverstas atsisakyti savo pažadų.
Tad dabartiniai valdantieji Gruzijoje kitais metais gali lengvai pralaimėti prezidento rinkimus Michailui Saakašviliui, nors pagal naują sistemą premjero postas turėtų būti stipresnis nei prezidento.
– Ar yra tiesos pareiškimuose, kad Gruzijoje rinkimus laimėjo prorusiškos jėgos?
Juk B. Ivanašvilis savo verslą turėjo Rusijoje, pasisakė už geresnius santykius su Kremliumi.
– Buvo kalbų, kad jis – Maskvos marionetė. Aš tuo netikiu. Jis pastaruosius 8 metus net negyveno Rusijoje, kur buvo su kažkuo rimtai susipykęs. Be to, jis pasisako prieš Gruzijos teritorijų okupaciją ir prioritetiniais laiko santykius su Vakarais.
Antra, jis tiesiog naudojasi Gruzijoje tebevyraujančia nuomone, kad su Rusija, kaip kaimyne, vis dėlto reikia draugauti. Ir ne tik draugauti, nes Rusija – didelė rinka gruziniškoms prekėms.
Ar tokia draugystė reali – kitas klausimas, nes Rusijoje sunku ką nors prognozuoti. Reguliavimų, kuriais motyvuodama Rusija neįsileidžia gruziniškų prekių, vieną dieną gali būti, o kitą – jau ne.
Bet žmonės tikisi pokyčių, ir B. Ivanišvilis puikiai pateisino tokias viltis. Nors, mano asmenine nuomone, Rusijos rinka tiesiog negalima pasitikėti.
Be to, tie, kurie tvirtina, kad B. Ivanišvilis parduos Gruziją Rusijai, pamiršta, kad būtent M. Saakašvilis atidavė daug strateginių sektorių, pavyzdžiui, aukso kasybą, elektros energiją, Rusijai arba su ja susijusiems verslininkams ir bendrovėms.
Pats nematau problemų dėl investicijų, ar jos būtų iš Rusijos, ar iš Kosta Rikos.
Juolab kad įrodyti, jog yra ryšių su Kremliui ar jie kenkia Gruzijai, labai sunku. Ką jau kalbėti apie M.Saakašvilio politiką, kuri lėmė, kad Abchazija ir Pietų Osetija kontroliuojama Rusijos kariškių.
– O ar yra grėsmė, kad vadovaujant B. Ivanišviliui Gruzija taps panaši į Ukrainą, kur valdo, kai kurių nuomone, prorusiškas, bet greičiau sau ir savo oligarchams asmeninės naudos siekiantis Viktoras Janukovyčius?
– Manau, kad Ukraina yra atskiras atvejis, labiau primenantis Aliaksando Lukašenkos valdomą Baltarusiją.
Ukrainoje sistema niekada realiai nesikeitė, net po Oranžinės revoliucijos.
Be to, Ukrainoje nevyko tokios liberalios reformos ir vargu ar galėjo vykti kaip Gruzijoje.
Tai yra tipiška oligarchinė valstybė, kuri vieną dieną draugauja su Rusija, o kitą džiaugiasi įsigijusi dujų iš Vokietijos – kaip iš alternatyvaus šaltinio. V. Janukovyčius nesukūrė oligarchijos, jis ja tiesiog naudojasi.
O Gruzijoje niekada nebuvo arba bent jau nėra tokių tikrų oligarchų, kurie turėtų įtakos.
Net paties B. Ivanišvilio partija nėra vieninga ir bet kokie tik jam vienam naudingi žingsniai parlamente susidurtų su daugybe kliūčių, juk ir M. Saakašvilio partija tebėra stipri.
Priešingai, žmonės norėjo teisingumo, nes jautė, kad prezidentaujant M. Saakašviliui būtent teisėtvarka ignoravo prezidento aplinkos žmonių nusižengimus.
Tad vienintelis panašumas su Ukraina būtų naujos vyriausybės veiksmai prieš buvusius politikus.
To nepavadinčiau kerštu, kaip nutiko su Julija Tymošenko Ukrainoje. Aš turiu draugų abiejose stovyklose – tiek M. Saakašvilio, tiek B. Ivanišvilio ir pats norėčiau sužinoti, ar per pastaruosius metus visi „privilegijuotieji” elgėsi teisėtai.
– Tad ar visos šios permainos į gera Gruzijai?
– Manau, kad vis dėlto į gera. Problemų, žinoma, bus, nes reformos vyks lėčiau, nei reikėtų, bet jos vyks, tai neišvengiama.
Atsirado daugiau erdvės visiems pasireikšti – ir verslui, ir politikams.
Nematau ir grėsmių Gruzijos demokratijai valdant B. Ivanišviliui, priešingai, susiformuos labiau pliuralistinė atmosfera, gal net tapsime nuobodžia Europos valstybe, kur keičiasi valdžia, – o tai yra gerai.
Vaizdas ne toks baisus, kaip jį galbūt stengiamasi nupiešti.
