2008-ieji Kinijai buvo labai svarbūs metai – sparčiai augančioje valstybėje vyko vasaros olimpinės žaidynės.
Todėl Pekinas įtariai žvelgė į bene didžiausiu savo rūpesčiu jau daugiau nei 60 metų laikomą Tibeto autonominį regioną šalies vakaruose.
Ne be reikalo – tūkstančiai tibetiečių, tvirtindami, kad yra diskriminuojami, iš pradžių sostinėje Lhasoje, vėliau ir kituose miestuose sukėlė masines riaušes.
Kinijos atsakas buvo negailestingas – visą pasaulį apskriejo nuotraukos, kuriose matyti nušautų budistų vienuolių kūnai.
Tikslus per neramumus žuvusių tibetiečių skaičius nežinomas, bet manoma, jog aukų skaičius viršija 80.
Apžvalgininkų teigimu, centrinė Kinijos valdžia, viešai aiškinusi, esą riaušes sukurstė Tibeto lyderis tremtyje Dalai Lama, iš tikrųjų suprato, kad tibetiečiai sukilo dėl prastų gyvenimo sąlygų.
Ir jas išsyk ėmė gerinti. Regione pakeltos algos, pastatyti nauji gyvenamųjų namų kvartalai, nutiestas geležinkelis. Visa tai – tikintis, kad tokie patogumai numalšins bet kokį nepasitenkinimą.
Bet šitaip neatsitiko. 2011-ieji Tibete buvo pažymėti ugnies ženklo – susidegino mažiausiai 11 jaunų budistų vienuolių. Šie metai pareikalavo dar daugiau aukų, o iš viso nuo 2009-ųjų vasario tibetiečių gyvenamose Kinijos vietovėse susidegino mažiausiai 75 žmonės.
Saugo degtukų dėžutę
Naujausių galvos skausmą Pekinui keliančių incidentų epicentras – netgi ne Tibete, o Abos mieste, Kinijos Sičuano provincijoje.
Būtent čia esančiame Kirti vienuolyne prasidėjo ir, atrodo, kol kas neketina nuslopti vienuolių susideginimų banga.
„Vienuolis apsipylė žibalu ir prikišo prie savo drabužių degantį degtuką. Jis apie 200 metrų liepsnodamas bėgo žemyn gatve, kol galiausiai vienas prekeivis užpylė ant jo kibirą vandens.
Tada jį pagriebė ir išsivežė policija. Mano žiniomis, vienuolis mirė po dviejų dienų”, – dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį pasakojo vienas savižudybės liudininkas.
Maždaug po mėnesio toje pat vietoje susidegino 21 metų Lobsang Phuntsog’as.
„Buvau vienas pirmųjų, atbėgusių į incidento vietą. Bet vienuolį jau buvo išsivežusi policija – radau tik degtukų dėžutę”, – pasakoja iš Tibeto į Indiją neseniai pabėgęs 17-metis Dontikas.
„Iškart supratau, kad susidegino kuris nors saviškių. Bet tik vėliau sužinojau, kad jis buvo mano geras draugas. Degtukų dėžutė dabar laikoma mano tėvų namuose Aboje – kaip mūsų, tibetiečių, kovos simbolis”, – teigia jaunas vienuolis.
Radikali protesto forma
Dontikas tvirtina, jog jauni vienuoliai deginasi iš nevilties. Jie esą nebeištveria iš Pekino diriguojamų represijų, cenzūros ir padaro išvadą, kad vienintelis būdas būti išgirstiems – būtent taip atimti sau gyvybę.
Į Indijos miestą Dharamšalą, kuris yra ir Dalai Lamos namai, pabėgęs vaikinas sako ir pats svarstęs apie susideginimą, tačiau jam pritrūkę drąsos.
„Neabejokite – visa tai vyksta dėl vyriausybės Pekine vykdomų represijų Tibete. Tibetiečiai neturi nei žodžio, nei susirinkimų laisvės.
Negalime net laisvai vaikščioti. Kitose šalyse protestuoti, be abejo, galima ir kitaip, bet Kinijoje pareikšti neigiamą nuomonę apie priespaudą tibetiečiui įmanoma tik save padegant”, – aiškina Dontikas.
Kinijos vyriausybė šykšti informacijos apie įvykius Tibete. Tačiau valstybinėje žiniasklaidoje kartkartėmis pasirodo pranešimų, kad Tibeto vienuolius susideginti ragina pats Dalai Lama.
„Konkretaus susideginimų organizatoriaus tikrai nėra, viskas vyksta spontaniškai. Vienuoliai savo noru atima sau gyvybę, nes puikiai suvokia, kad tiktai taip gali atkreipti pasaulio dėmesį. Jie taip parodo kitiems, kas vyksta Tibete”, – tvirtina Dontikas.
Kada grįš Dalai Lama?
Kirti vienuolyne, kuris buvo įkurtas prieš 540 metų, burnos praveriamos ne taip noriai – vienuoliai supranta, kad juos atidžiai stebi policijos ir saugumo pajėgos. Ypač – į Abą atvykus užsienio žurnalistams.
Vis dėlto nors ir atsargiai, dažnas tibetietis pripažįsta: „Mes tikrai turime ką pasakyti.”
„Maždaug prieš aštuonis mėnesius susidegino pirmieji vienuoliai, ir nuo to laiko mūsų laisvė visiškai apribota, – teigė vienas vienuolis. – Kodėl jie susidegino? Juk tai paprasta: mes trokštame laisvės.
Esame priversti išsišiepę kartoti, kokia puiki yra Komunistų partija, bet mums vis tiek neleidžiama kartu melstis. O valdžios akys ir ausys – visur.”
Kitas tibetietis, kuris nėra vienuolis, bet tvirtina suprantantis jų kančias, sutinka: „Jie žudosi todėl, kad nori, jog į Tibetą grįžtų Dalai Lama.”
Pareigūnai išvarė vienuolius
Centrinės Kinijos valdžios atsakas į įvykius Aboje buvo tradiciškai ryžtingas. Į miestą buvo atsiųsta šimtai papildomų saugumo pareigūnų, kurie kone apsupo Kirti vienuolyną.
Pekine puikiai prisimenama, kad būtent ši budizmo šventovė 2008 metų pavasarį buvo tapusi vienu tibetiečių sukilimo centrų.
Į vienuolyną atvykę pareigūnai išvarė šimtus vienuolių atgal į jų gimtuosius kaimus. Kiti turėjo išklausyti papildomą „patriotinio išsilavinimo” kursą.
Tačiau Dontikas tikina, kad Kinijos valdžios pastangos būtent naujais suvaržymais ar areštais suvaldyti tibetiečius greičiausiai nueis perniek.
„Jų veiksmai tiktai sustiprins mūsų tikėjimą tuo, ką darome. Jei Kinija ir toliau spaus tibetiečius, susideginimo atvejų daugės”, – įsitikinęs jaunuolis.
Ieškos kitų kovos būdų
Tiesa, vienuolių veiksmus su nerimu stebi ne tik Pekinas, bet ir tibetiečių bendruomenė užsienyje. Nutraukti deginimosi akcijas jau paragino netgi vienas įtakingiausių Tibeto dvasininkų – Karmapa Lama.
„Be jokios abejonės, situacija labai sudėtinga. Bet tokiomis aplinkybėmis mums reikia dar labiau susitelkti.
Tibetiečių nėra daug, tad kovai už laisvę reikalinga kiekviena gyvybė. Nors ir sunku, mums reikia gyventi ilgai ir nepamiršti ilgalaikio tikslo – laisvo Tibeto”, – kalbėjo Karmapa Lama. Su šiuo dvasininku sutiko ir Tibeto vyriausybės vadovu praėjusiais metais paskirtas Lobsang Sangay, ir Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.
„Svarbiausias klausimas: koks yra tokių susideginimų rezultatas? Klausimas – tik toks. Aišku, tai drąsu, labai drąsu. Bet kas iš to? Vien drąsos neužtenka”, – BBC pareiškė Dalai Lama. („The Independent”, BBC, AP, LR)
Pagrindiniai faktai apie Tibetą
* Tibetas yra istorinis-kultūrinis regionas, kurio dalis dabar priklauso Kinijai. Oficialus pavadinimas – Tibeto autonominis regionas.
* Dalai Lama sako, kad Tibetas buvo nepriklausomas, o po to kolonizuotas. Kinija teigia, kad Tibetas jai priklauso istoriškai, nors oficialiai Kinija Tibetą kontroliuoja nuo 1951 m.
* 1959 metais po numalšinto sukilimo prieš Kinijos valdymą Dalai Lama pabėgo į Indiją ir šios šalies Dharamšalos mieste įsteigė tremtyje dirbančią vyriausybę.
* Kai kuriais apskaičiavimais, visame istoriniame-kultūriniame regione ir kitose Kinijos vietose šiuo metu gyvena apie 6 mln. tibetiečių. Apie 140 tūkst. tibetiečių gyvena tremtyje, daugiausia Indijoje.
* Pačiame Tibete yra beveik 3 mln. gyventojų. 93 proc. jų sudaro tibetiečiai. Dominuojanti religija – Tibeto budizmas. Taip pat yra krikščionių ir musulmonų mažumų.
Parengė Gintaras Radauskas
