Didžiausios Lenkijos opozicinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) aktyvistai pastarosiomis dienomis be gailesčio plūsta garsųjį tautietį už tai, kad jis Vašingtone per interviu Varšuvos televizijai sukritikavo minėtos partijos lyderį ekspremjerą Jaroslawą Kaczynskį.
Tiesa, kritikuodamas politiką, skleidžiantį absurdiškus gandus apie prezidentinio lėktuvo katastrofą Smolenske, Z. Brzezinskis net neįvardijo konkrečios pavardės.
Bet visiems aišku, kad galvoje turimas J. Kaczynskis, netekęs brolio dvynio prezidento Lecho ir ėmęs kalbėti apie Rusijos ir Lenkijos premjerų sąmokslą.
Ragino mokytis iš JAV
Šio neatsakingo gando platinimą Z. Brzezinskis pavadino niekšišku elgesiu, kenkiančiu Lenkijos demokratijai bei įvaizdžiui, ir retoriškai paklausė, ar tuo užsiimantys asmenys nėra ligoniai.
Z. Brzezinskis niekingu žaidimu įvardijo sąmokslo teorijos skleidimą neturint tam jokių prielaidų ir pareiškė, kad tokiems žmonėms ne vieta politikoje.
Profesorius pareiškė viltį, kad opozicijoje atsiras atsakingesnių asmenų, turinčių kitokį požiūrį į minėtą tragediją.
Kartu Z. Brzezinskis palinkėjo Lenkijos politikams imti pavyzdį iš JAV, kur prezidento rinkimus pralaimėjęs kandidatas ir nugalėtojas demonstruoja vienas kitam ne neapykantą, o pagarbą.
Tuo metu Lenkijoje politinis dialogas esą tapo ypač brutalus, o kai kurie lyderiai atvirai rodo nepagarbą valstybei ir demokratijos principams.
Pakartojo sąmokslo teoriją
Varšuvoje niekas neabejoja, kad Z. Brzezinskis savo kritiką skyrė būtent J. Kaczynskiui, kuris po pralaimėtų prezidento rinkimų Bronislawui Komorowskiui pareiškė, jog nelaiko jo prezidentu.
J. Kaczynskis viešai įtarinėja B. Komorowskį kartu su premjeru Donaldu Tusku prisidėjus prie sąmokslo prieš jo brolį Lechą.
Pats J. Kaczynskis nekomentavo Z. Brzezinskio kalbos, tačiau po kelių dienų demonstratyviai pareiškė, kad 99 proc. yra įsitikinęs, jog prezidentinis lėktuvas buvo susprogdintas, o ne sudužo dėl prastų orų ir pilotų kaltės.
Pataikauja Rusijai?
TTP frakcijos Seime pirmininkas Mariuszas Blaszczakas pareiškė, jog dėl tokio pareiškimo Z. Brzezinskio autoritetas labai smuko. Vienas pagrindinių dešiniųjų ideologų publicistas Rafalas Ziemkiewiczius pareiškė, kad Z. Brzezinskis pataikauja Maskvai, nes yra ne lenkas, o amerikietis, o šios šalies vadovybė siekia gerinti santykius su Rusija.
Tokius kaltinimus pasišaipymu iš istorijos įvardijo žurnalo „Newsweek” lenkiškas leidinys ir priminė, kad dėl antikomunistinių įsitikinimų Z. Brzezinskis Maskvai ilgam buvo tapęs vienu nekenčiamiausių JAV politikų.
Net buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis pasibaisėjo TTP retorika. Jis pareiškė, kad joks Vašingtono politikas nenusipelnė Lenkijai labiau nei Z. Brzezinskis.
Knygos apie Z. Brzezinskį autorius Andrejus Lubowskis priminė, kad būtent Z. Brzezinskis paskatino JAV prezidentą J. Carterį imtis griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu, dėl ko kritikai jį praminė antirusiška manija sergančiu lenku.
Z. Brzezinskis neslepia kritiško požiūrio ir į dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir be užuolankų vadina jį šios šalies demokratizavimo stabdžiu.
Beje, įdomu tai, kad patys dešinieji prieš 20 metų siūlė Z. Brzezinskiui kelti kandidatūrą į Lenkijos prezidentus. Be to, garsų tautietį nesyk gyrė ir broliai Kaczynskiai, tačiau jiems atėjus į valdžią Z. Brzezinskis neoficialiai ėmė kritikuoti jų politiką.
Vienas garsiausių lenkų
Lenkijos diplomato šeimoje gimęs Z. Brzezinskis vaikystėje tik trejus metus praleido tėvų žemėje.
Nuo dešimties metų gyveno Kanadoje, čia pradėjo universitetines studijas, bet vėliau mokslinę karjerą tęsė JAV, kur tapo pripažintu sovietologu.
Vedęs buvusio Čekijos prezidento Edvardo Benešo giminaitę Z. Brzezinskis natūraliai domėjosi komunistinių Rytų Europos šalių gyvenimu ir šioje srityje neprarado autoriteto iki dabar.
Šio sovietologo patarimų klausė daugelis JAV prezidentų. Net dabar valdantis Barackas Obama prisipažino, kad užsienio politikos mokėsi iš Z. Brzezinskio knygų.
Maskva tvirtino, jog būtent užkulisinė Z. Brzezinskio veikla lėmė, kad popiežiumi buvo išrinktas lenkas Jonas Paulius II.
