Madrido rūpestis: apie nepriklausomybę trimituojanti Katalonija

Barselonos centre plėvesuojant tūkstančiams raudonai geltonų Katalonijos vėliavų, Lluisas Recoderas drąsiai žada: „Nepaisant Ispaniją krečiančios krizės, katalonai gali būti tokie pat turtingi kaip skandinavai“. Dažną ekonomistą tokia vizija verčia tik ironiškai šyptelėti. Tačiau, kaip rašo dienraštis „The Guardian“, vis daugiau Katalonijos gyventojų neabejoja, kad tokia ateitis – įmanoma. O ar tokiu keliu bus pasirinkta žengti, paaiškės jau lapkričio 25-ąją.

Katalonijos nepriklausomybės šalininkų eisena Barselonoje neseniai sutraukė daugiau nei 1 mln. žmonių.<br>AP
Katalonijos nepriklausomybės šalininkų eisena Barselonoje neseniai sutraukė daugiau nei 1 mln. žmonių.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 21, 2012, 10:52 AM, atnaujinta Mar 15, 2018, 6:18 AM

„Jei būtume nepriklausoma Europos valstybė, Europoje pagal vidutinį atlyginimą užimtume septintąją vietą – po Danijos ir Švedijos“, - tokiomis prognozėmis žarstosi L. Recoderas – vienas aktyviausių Katalonijos nepriklausomybės šalininkų regione.

Politiko kalba pasitinkama entuziastingai. Nors skaičiai abejotini („Eurostat“ duomenimis, klumpanti Airija turtingesnė nei klestinti Vokietija), 8 mln. Katalonijos gyventojų jie reiškia, kad nuo Ispanijos atsiskyręs regionas galėtų būti ne tik nepriklausomas, bet ir turtingas.

„Žinoma, tai tikrai įmanoma, - įsitikinęs Katalonijos prezidentas Arturas Masas. – Neįmanoma ir nepakenčiama – dabartinė padėtis“.

Katalonai separatistinę kampaniją užkūrė jau prieš kelis mėnesius, o kulminaciją ji pasieks paskutinįjį lapkričio savaitgalį. Sekmadienį regione įvyks pirmalaikiai rinkimai, kartu laikomi ir referendumo dėl Katalonijos ateities Ispanijos sudėtyje.

Potencialą parodytų greitai?

Katalonijos ir Ispanijos romanas – šimtų metų senumo. Tačiau kad ir kiek gilintumeisi, dabartinio katalonų nepasitenkinimo šaltinis, be abejo, yra pinigai. Tiksliau, jų stygius.

Mat Ispanija gyvena didžiausio per pastaruosius dešimtmečius ekonominio nuosmukio laikais. Bendrasis vidaus produktas (BVP) smunka, o nedarbo lygis artėja prie 30 proc.

Krizė, žinoma, nepasigailėjo ir Katalonijos. Tačiau regiono politikai tvirtina, kad iš Katalonijos į likusią Ispanijos dalį kasmet išvežama per 16 mlrd. eurų pajamų. Esą tokios lėšos, prilygstančios 8 proc. regiono BVP, ištrauktų Kataloniją iš skolų ir padėtų kurti naują gerovės valstybę.

„Be abejo, pereinamasis laikotarpis kažkiek kainuotų, tačiau per kelerius metus Katalonija jau parodytų savo potencialą“, - teigė Barselonos universiteteo ekonomistė Elisenda Paluzie.

Kiti tuo ne tokie tikri. „Bendrovių kapitalas iškart išplauktų į Madridą ir kitas Europos sostines“, - tvirtino Djuko universiteto (JAV) profesorius Juanas Rubio-Ramfrezas.

Kai kurie specialistai įžvelgia ir kataloniškų prekių boikoto grėsmę. Taip jau buvo nutikę 2004-aisiais, kai katalonai priešinosi Madrido pastangoms gauti teisę rengti olimpines žaidynes.

Referendumą siekia uždrausti

Ispanai katalonų ambicijas stebi su susirūpinimu. Kai regionas 1934 metais paskelbė atsiskiriantis nuo Ispanijos, Madridas atsakė paskelbdamas karą. Sostinėje bijomasi, kad Katalonijos nepriklausomybė sukurs pavojingą precedentą ir taip decentralizuotoje šalyje.

„Per pastaruosius 150 metų Ispanija iškentė keturis pilietinius karus, tad šia tema juokauti negalima“, - teigė prieš katalonų atsiskyrimą pasisakantis socialistas Marcelino Iglesias.

Savo ruožtu A. Masas tikina, kad jo vadovaujama kova už nepriklausomybę bus tik taiki – net jei nesibaigs sėkmingai. Tačiau Katalonijos prezidentas, matydamas, kad 51 proc. regiono gyventojų pritaria atsiskyrimui nuo Ispanijos, siekia surengti referendumą.

O Ispanijai tai nepatinka. Užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Garcia-Margallo jau įspėjo, kad vyriausybė kreipsis į Konstitucinį teismą, kuris uždraus surengti referendumą.

Kur rungtyniaus „Barcelona“?

Valdančiosios Liaudies partijos nariai susirūpinę, kad Katalonijos atsiskyrimas reikštų visos Ispanijos pabaigos pradžią.

„Žmonės kalba apie Kataloniją tarsi tai būtų ranka, kurią amputavus likusi Ispanija galėtų toliau gyventi. Tačiau šio regono nepriklausomybė signalizuotų visos Ispanijos išnykimą“, - įspėjo teisingumo ministras Alberto Ruizas-Gallardonas.

O problema – ne tik Katalonija. Spalį rinkimai jau įvyko kitame - autonominiame baskų regione. Čia beveik du trečdalius balsų laimėjo nacionalistinės ir separatistinės partijos, nemaža dalimi suformuotos iš buvusios teroristinės organizacijos ETA politinio sparno.

Skaičiuojama, kad jei Katalonija ir Baskija atsiskirtų nuo Ispanijos, šios šalies ekonomika susitrauktų net 25 proc.

Madride katalonai nuo nepriklausomybės baidomi įvairiai. Nors Katalonija turi savo policiją, regionui reiktų ir centrinio banko, diplomatinio korpuso ir aibės kitų institucijų. O kaip armija?

Galiausiai, užsimenama apie bene svarbiausią katalonų pasididžiavimą – futbolo klubą „Barcelona“. Dabar ši ekipa varžosi Ispanijos čempionate, tačiau kaip bus Katalonijai atsiskyrus?

Parengė Gintaras Radauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.