Kai 1996 metais belgas Alainas Billet siūlė euro logotipą, matyt, sunkiai galėjo įsivaizduoti, kad vienybę turėjęs simbolizuoti ženklas vieną dieną taip skaldys Europą. Vienybę, regis, galima laidoti.
Europos Sąjungos lyderiams tariantis dėl 2014–2020 m. Bendrijos biudžeto dūžta senos šalių sąjungos, o solidarumo idėja tampa antraeilė.
Net ir daugėjant ženklų, kad susitarti nepavyks, belgų spauda optimistiškai žiūrėjo į šias derybas. Juk prie jų vairo – buvęs belgų ministras pirmininkas Hermanas Van Rompuy, pagarsėjęs kaip puikus derybininkas.
Tačiau jo kabinetas puikiai suprato, kad derybos dėl bendro ES biudžeto šįkart bus labai sudėtingos.
„Laimei, toks iššūkis kyla tik kartą per septynerius metus!” – į 27 šalių lyderius su optimizmo gaidele bandė kreiptis ES Tarybos vadovas. Jo užduotis – surasti aukso vidurį, tenkinantį visas Sąjungos nares, – žlugo.
Diplomatiškai paskelbta, jog šalims paprašius 30 milijardų eurų mažesnio biudžeto, derybose daroma pertrauka iki kitų metų pradžios.
„Tikiuosi, kad turėtume gauti ne mažiau nei mėginome šiomis dienomis, bet gali būti ir sunkiau. Šalys negali ir nenori daugiau mokėti.
Tad pasiūlymas, kuris buvo jau ore, praktiškai nebeegzistuoja”, – pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kritikuoja skaičiavimą
Penktadienio naktį pateiktame daugiametės finansinės perspektyvos projekte Taryba siūlė 972 mlrd. eurų biudžetą, kuriame turėjo ūgteli parama žemės ūkiui.
Tai būtų buvusi nebloga žinia Lietuvai, vidutinė Prancūzijai, kuri siekia didesnio žemės ūkio finansavimo, ir visiškai netinkamas pasiūlymas Nyderlandams, Jungtinei Karalystei, Vokietijai ir Švedijai. Pastarosios siekia, kad visas ES biudžetas ar bent atskiros jo eilutės vis dar būtų mažinama.
Mažiau išsivysčiusios šalys ES senbuves kaltina solidarumo trūkumu. Esą jos galvoja tik apie įnašus, o ne apie ES ateitį.
Neturtingąsias šalis iš dalies palaiko Europos Komisija ir Parlamentas, motyvuodami tuo, kad didesni mokėjimai neturtingoms šalims įvairiomis formomis duoda naudos ir šalims mokėtojoms.
Už ES biudžeto didinimą pasisakantys diplomatai taip pat pabrėžia, kad buhalterinis skaičiavimas, kas kiek gauna, o kas kiek moka – netikslus. Už gautą paramą šalys narės tam tikras paslaugas ir investicines prekes perka iš turtingųjų šalių, kurios tokiu būdu išlaidas susigrąžina.
Bandydamas tuo įtikinti ir politinius lyderius Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pateikė Slovakijos pavyzdį: tiesdama kelius ir geležinkelius, techniką ir paslaugas ši šalis perka iš kitų šalių narių, pavyzdžiui, Vokietijos.
Be to, skaičiuojama, kad iš vieno Lenkijai skirto euro Vokietija per glaudžius ekonominius ryšius susigrąžina per 80 centų. Nepaisant to, penktadienį šioms šalims rasti bendrą sutarimą buvo sunku.
Lenkija aršiai gynė savus interesus žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityse, o Vokietija nenusileido dėl „protingų išlaidų” ir didesnio biudžeto mažinimo. Vokietiją tenkintų dar apie 12 mlrd. eurų apkarpymai.
Netinka agrarinis biudžetas
Regis, šiame susitikime išaiškėjo ir kitkas: tradiciniai aljansai byrėjo, o diplomatai karštligiškai ieškojo naujų sąjungininkų. Nusilpo ilgą laiką Europoje lyderiavusi Berlyno ir Paryžiaus ašis? Vokiečiai sąjungininkų ieško už Lamanšo. O prancūzai gręžiasi į Pietų šalis ir Lenkiją, ieškodami sąjungininkų bendrajai žemės ūkio politikai ginti.
O štai ne agrarinio, o modernaus, į ateitį nukreipto biudžeto norintys skandinavai ieškojo, kas juos parems dėl kitokio biudžeto paskirstymo idėjų.
Antai Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas teigė, kad finansai turėtų būti skirti mokslinių tyrimų programoms, inovacijoms ir modernėjimui.
Prieš tokius pasiūlymus šiaušiasi Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Rumunijos ir net Latvijos vadovai, grasindami pasinaudosiantys savo veto teise.
Tačiau nė vienos šalies grasinimai vetuoti derybas neskambėjo taip garsiai kaip britų „ne”. Jų premjeras Davidas Cameronas nuolat kartojo, kad neleis skriausti britų mokesčių mokėtojų ir kovos už ES biudžeto mažinimą.
Be to, Londonas įspėjo neliesti jam skirtų nuolaidų sistemos. Pagal ją dėl sąlyginai mažos paramos iš žemės ūkio fondų Didžioji Britanija kasmet iš ES biudžeto susigrąžina 4 mlrd. eurų. Bet ar tai ne šou dalis?
„Britai visada pasisako labai griežtai, o derybose būna vėl visai kitaip. Tokia mano patirtis”, – tvirtino Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.
Planas B – ignoruoti britus?
Atsirado netgi manančių, kad šiose derybose lyderio vaidmens galėtų imtis būtent D.Cameronas.
Atstovaudamas šalims, kurios mano, kad žemės ūkio politikai vis dar skiriama per daug lėšų, jis galėtų pasiūlyti jas karpyti mainais už tai sutikdamas pakeisti britų privilegines nuolaidas.
Drąsus D.Camerono veiksmas? Galbūt. Bet vargu ar realus. Priešingai, daug kas tik ir laukė, kad premjeras pratęs savo pirmtakų tradiciją į Londoną lauktuvių iš europinių derybų parvežti panaudotą veto.
Baiminantis tokios britų pozicijos Briuselio koridoriuose ėmė sklandyti mintis kompromiso ieškoti tarp 26 narių, ignoruojant Jungtinę Karalystę. Tokią mintį garsiai „Lietuvos rytui” išdėstė Europos Parlamento Biudžeto komiteto pirmininkas Alainas Lamassoure’as.
„Britanijos valdžioje yra dvi euroskeptiškos partijos. Britai grasina ES palikti 2015 metais, bet iki to laiko norėtų gerokai apmažinti ES biudžetą.
Manau, kad jiems Europos sostinėse skiriama per daug dėmesio.
Reikia veikti kitaip: susitarti tarp likusių šalių. Jei britams tiks – gerai, jei ne – tada žiūrėsime, nes kol kas britai užsiima šantažu, kurį reikia visiškai atmesti”, – griežtai nukirto biudžeto sritį Europos Parlamente kuruojantis politikas.
Apie planą B, kuriuo būtų ignoruojama Didžioji Britanija, yra užsiminusi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tokiu atveju dėl 2014–2020 metų biudžeto būtų priimtas 26 šalių politinis sprendimas, o ne daugiametė finansinė perspektyva.
Tačiau nei plano A, nei plano B tiesiog neprireikė, nes šaltai, be didesnių nervų, kurie jau ir taip buvo išeikvoti, nutiko prognozuotas planas C – jokio susitarimo.
„Jei bus susitarta kitų metų pradžioje arba per pirmąjį pusmetį, dar laiko prasme viskas yra gerai. Tai rodo labai svarbų dalyką: pirmą kartą istorijoje šalys narės nori mažinti europinį biudžetą. Tai rodo ne tik požiūrį į Europą, bet ir tai, kad Europoje tikrai yra sudėtinga situacija”, – pabrėžė Lietuvos vadovė.
„Diskusijas dėl daugiametės perspektyvos nukėlus į kitų metų žiemą ar net pavasarį pinigų nepadaugės”, – bendro sprendimo būtinybę „Lietuvos rytui” pabrėžė Lietuvos diplomatai.
Naudingas siūlymas Lietuvai?
Penktadienio popietę diskusijos už uždarų durų dar buvo tokios įtemptos, kad gandai apie galimą susitarimą ir derybų fiasko keitėsi kas keliolika minučių. Tiesa, daugumos diplomatų vertinimu, tokio lygio deryboms tam tikra dramaturgija ir aistros tiesiog būtinos.
„Kitaip nė vienas politikas grįžęs namo negalėtų įrodyti, kad kovėsi už savo šalies interesus”, – koridoriuose kalbėjo derybų žinovai. Bet galiausiai paaiškėjus, jog derybos žlugo, nuplaukė ir palankus Lietuvai pasiūlymas.
Pagal jame pateiktus duomenis, Ignalinos atominei elektrinei uždaryti 2014–2020 metais siūloma skirti 400 milijonų eurų vietoj anksčiau siūlytų vos 210 milijonų eurų.
