Po 13 valandų Briuselyje vykusių derybų euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sutiko pervesti Atėnams 43,7 mlrd. eurų (150,9 mlrd. litų), taip pat dėl būtinybės smarkiai sumažinti Graikijos skolų naštą ateinantiems dešimtmečiams.
Graikija dar turės išpildyti kai kurias nustatytas sąlygas, tačiau šis „sprendimas aiškiai sumažins netikrumą ir sustiprins pasitikėjimą Europa bei Graikija“, sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, kuris paliko derybas prieš galutinę spaudos konferenciją.
Nuo vasaros finansinio gelbėjimo paketo lėšų negavusios Graikijos premjeras Antonis Samaras pasveikino šį susitarimą, o Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble sakė, kad nutarimas iki šios savaitės pabaigos bus pateiktas svarstyti įstatymų leidėjams Berlyne.
Kitos euro zonos šalys taip pat turės gauti savo parlamentų pritarimą šiai sutarčiai.
„Viskas vyko gerai, - A. Samaras sakė žurnalistams Atėnuose. - Visi graikai kovojo (dėl šio sprendimo), o rytoj kiekvienam Graikijos žmogui išauš nauja diena.“
Euro zonos finansų ministrai, TVF ir ECB nurodė, kad numatytos lėšos bus išmokėtos per keturis kartus nuo gruodžio 13 dienos iki kovo pabaigos - su sąlyga, kad Graikija iškart perves pinigus kreditoriams ir vykdys mokesčių reformas, sutartas su skolintojais.
Šių „intensyvių“ derybų rezultatai, pasak TVF vadovės Christine Lagarde, turėtų iki 2020 metų sumažinti Graikijos skolas nuo 144 proc. iki 124 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o iki 2022 metų įsiskolinimas turi nukristi „daug žemiau nei 110 procentų“.
„TVF norėjo įsitikinti, kad mūsų partneriai euro zonoje imsis būtinų veiksmų, siekiant nukreipti Graikijos skolą tvariu keliu, - aiškino Ch. Lagarde. - Šiandien galiu pasakyti, jog tai buvo pasiekta.“
