Tačiau į jaunos moters kalbas rimtai nereaguota – ji nebuvo atskirta nuo visuomenės, rašo „Daily Mail“.
Galiausiai praėjusį vasarį H. Bonser įvykdė šiurpią žmogžudystę. Donkasterio parke ji bedė peiliu į atsitiktinę praeivę - trylikametę Casey Kearney, ėjusią pas draugę į pižamų vakarėlį.
Praėjusią vasarą H. Bonser buvo skirta 22 metų kalėjimo bausmė.
Nors jaunos moters kaltumu neabejojama, nepriklausoma komisija atliko tyrimą dėl pagalbos, kuri iki žmogžudystės buvo teikiama H. Bonser.
Šią savaitę pristatytos tyrimo išvados parodė, kad seniai psichikos problemų turėjusi H. Bonser buvo „beveik nematoma“, jos nesiklausyta, nors pacientę konsultavo būrys specialistų.
„Visi truputį žinojo apie „Panelę G“ (taip tyrime vadinama H. Bonser – Red.), tačiau niekas nematė pilno paveikslo“, - rašoma 146 puslapių pranešime.
Tyrimui vadovavo Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos departamento pareigūnas profesorius Patas Cantrillas, kuris po analizės pateikė įvairioms įstaigoms 21 rekomendaciją.
P. Cantrillas išsiaiškino, kad iš viso su jauna moterimi yra dirbę 16 psichiatrų ir 20 bendruomenės darbuotojų.
Tačiau profesorius kritikuoja tai, jog H. Bonser psichiatrai nuolat keitėsi - niekas neprisiėmė pagrindinio vaidmens padedant jaunai moteriai.
P. Cantrillas pabrėžė, kad H. Bonser kalta dėl C. Kearney nužudymo, tačiau pastebėjo: „Ji su daugybe įstaigų pasidalijo rūpesčiu, kad gali ką nors nuskriausti“.
Pati H. Bonser P. Cantrillui sakė, kad „teikiant jai pagalbą skersai kelio stodavo specialistų ego ir ji visada būdavo išsiunčiama namo“.
Tyrime pastebima, kad likus kelioms savaitėms iki nusikaltimo H. Bonser bandė įspėti apie savo keliamą pavojų ne vieną žmogų.
Jauna moteris dviem su labdara dirbantiems asmenims, apsilankiusiems jos namuose, pasakė turinti problemų dėl pykčio priepuolių. H. Bonser taip pat tikino kelianti pavojų kitiems ir vieną dieną pratrūksianti.
Tačiau minėti darbuotojai nepasidalino šia informacija su H. Bonser gydančiais specialistais ir padarė išvadą, kad jai ar kam nors kitam „nėra tiesioginės grėsmės“.
Panašiai H. Bonser kalbėjo ir ligoninės personalui. Čia ji sakė esanti psichiškai nesveika ir susižalosianti ką nors kitą arba save pačią. Jauna moteris teigė turinti būti užrakinta.
Dar po trijų dienų H. Bonser kalbėdamasi su psichiatru pareiškė, kad „jos kūne yra užrakinti septyni žmonės“. Kai kurie jų „yra psichopatai, kai kurie niekina žmones, kai kurie nemėgsta vaikų“.
Tačiau nepaisant visų šių įspėjimų H. Bonser leista grįžti namo, kur ją aplankydavo specialistai.
Likus mažiau nei mėnesiui iki nusikaltimo, sausio 16-ąją, su psichikos ligoniais dirbanti medicinos sesuo iš H. Bonser lūpų irgi išgirdo prisipažinimą: ji neturėtų būti šalia kitų žmonių, nes nori juos nužudyti.
Pacientė taip pat tikino kasdien kenčianti blogas mintis ir bandanti būti atokiau nuo praeivių gatvėje.
Neįtikėtina, tačiau po poros savaičių nutarta nebeteikti H. Bonser pagalbos namuose, nors buvo įrodymų, kad jos būklė blogėja.
H. Bonser psichikos problemos siejamos su ne vienerius metus vartotomis kanapėmis. Be to, jos vaikystė buvo sudėtinga, ji anksti neteko motinos.
H. Bonser įvairios įstaigos prižiūrėjo 19 metų.
Parengė Jurgita Žilinskaitė
