Šitokia 58 metų autokrato aukšta savivertė, regis, pralinksmino „Reuters” žurnalistą Richardą Balmforthą, kuriam teko užduotis susitikti su paskutiniu Europos diktatoriumi, rašo „Lietuvos rytas“.
Jis vaizdingai aprašė, kaip sėdėdamas ornamentuotame krėsle A. Lukašenka užsieniečiams rodė savo nuotaikų paletę. Čia barėsi ir raudonavo iš pykčio, čia vėl dėjosi abejingas ar kreivai šypsojosi.
Save liaupsino kaip vienintelį tokį diktatorių pasaulyje, o po kelių minučių vaizdavo nesavanaudišką ir atsidavusį liaudies tėvelį ir Europos gynėją.
Bene žymiausias pasaulio baltarusis svečius priėmė savo prabangioje rezidencijoje, kur kabo prašmatnūs sietynai, o žingsnių aidą sugeria žali kilimai.
Paklaustas, kaip vertina Vakaruose jam klijuojamą diktatoriaus titulą, Baltarusijos lyderis susimąstė: „Aš savęs klausiu: o kas yra diktatorius? Nesuprantu.
Tai turi būti kažkoks siaubingas asmuo, blogas žmogus. Bet aš nekeliu baimės, visai nesu blogas žmogus.”
„Kita vertus, jūs atvažiavote čia ir pažvelgėte į gyvą diktatorių. Kur kitur tokį pamatysite? Kaip sakoma, net blogas viešumas yra geras viešumas”, – samprotavo jau 18 metų šalį valdantis A. Lukašenka.
Šis atsakymas veikiausiai žurnalistui nepasirodė aiškus, todėl jis pasiteiravo, ar prezidentas ketina siekti penktosios kadencijos.
„Aš nesilaikysiu įsikabinęs šio darbo visą gyvenimą. Kai tik žmonės atsisakys mano paslaugų, pasikišiu portfelį po pažastimi ir dingsiu”, – paaiškino britui „batka”.
Nors A. Lukašenka save ir įvardijo diktatoriumi, jis vis dėlto neigė, kad rengia sau įpėdinį.
„Niekada. Yra vertinimų, kad aš neva paveldėtoju numatęs savo vaikus, savo vyriausią sūnų. Aš jums prisiekiu, kad šios idėjos niekada nesvarsčiau, netgi su savo šeima ir sūnumis. Čia yra mūsų šalies penktosios kolonos fantazijos”, – karščiavosi Baltarusijos vadovas.
Į svečio klausimą apie žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje A. Lukašenka numojo ranka. Jis garantuojąs svarbiausią teisę – gyventi.
„Jūs neseniai atsiuntėte lėktuvą su juokingais žaislais. Tai buvo Baltarusijos oro erdvės pažeidimas. O kas, jeigu kariškiai būtų pradėję šaudyti ir būtų žuvę žmonės?” – vikriai klausimą apsuko prezidentas.
A. Lukašenka savo svečiui taip pat paaiškino, kad tik Minsko dėka į Europos Sąjungą masiškai neplūsta imigrantai, sprogmenys ir radioaktyviosios medžiagos, kurias baltarusiai sulaikantys pasienyje.
„Mes giname Europą. O kokios padėkos iš jos sulaukėme? Jūs pradėjote mus smaugti. Bet mes jus įspėjame – liaukitės mus smaugti, vaikinai.
Arba mes prieš visus tuos dalykus užsimerksime.
Nepamirškite, kad 80 procentų savo naftos gaunate per Baltarusiją ir tokiu pat keliu per mus tekės pusė jūsų dujų”, – pagrūmojo A. Lukašenka.
O prabilus apie artimus Baltarusijos santykius su Rusija pašnekovas įniršo, kad Europai ši draugystė amžinai kliūva.
„Per paskutinį karą mes apkasuose drauge kovėmės su naciais. Mes išgelbėjome jus, Europą, kad netaptumėte savo fiurerio vergais”, – išraudęs ir palinkęs į priekį, beveik šaukdamas žurnalistą protino A. Lukašenka.
