Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja ketvirtadienį triuškinama dauguma balsavo už Palestinos pripažinimą narystės neturinčia valstybe, užtikrindama svarią pergalę palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui, nors šiam žingsniui įnirtingai priešinosi JAV ir Izraelis.
M. Abbasas pareikalavo, kad Jungtinės Tautos išduotų „gimimo liudijimą“ palestiniečių valstybei ir buvo apdovanotas 139 šalių balsais.
Tik devynios šalys įsiklausė į Izraelio perspėjimus, kad šis žingsnis gali vesti į didesnį smurtą ir balsavo prieš. Dar 41 valstybė, tarp jų Lietuva, susilaikė.
Šis balsavimas Palestinos savivaldos, anksčiau turėjusios stebėtojos statusą, paaukštino iki „neprisijungusios valstybės stebėtojos“ - tokio paties, kokį turi Vatikanas.
Nors tai nėra visateisė narystė, Palestina dabar galės stoti į JT agentūras ir potencialiai tapti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) nare.
Įspėjo, kad kantrybės virvė trumpėja
Palestiniečių vadovai sako norintys panaudoti šį „istorinį“ balsavimą kaip starto aikštelę deryboms su Izraeliu, kurios buvo įšaldytos jau ilgiau nei dvejus metus.
M. Abbasas, kuris po balsavimo apkabino savo užsienio reikalų ministrą ir kelis kartus buvo pasveikintas atsistojusių delegatų ovacijų, sakė, kad šis žingsnis buvo „paskutinė galimybė išsaugoti dviejų valstybių sprendinį“.
Per 22 minutes trukusią kalbą, kurioje dažnai buvo minimas šį mėnesį Izraelio surengtas didelis karinis puolimas prieš raketomis žydų valstybę apšaudančius kovotojus Gazos Ruože, M. Abbasas sakė, kad palestiniečiai nepriims „nieko kita nei Palestinos valstybės nepriklausomybę su jos sostine Rytų Jeruzale“.
„Privalome čia pakartoti mūsų perspėjimą: galimybių langas siaurėja, o laikas greitai baigiasi. Kantrybės virvė trumpėja, o viltis blėsta“, - pridūrė jis.
M. Abbasas pareiškė, kad JT narės turi „išduoti gimimo liudijimą Palestinos valstybės tikrovei“.
Palestiniečiai aiškina, kad 132 šalys dabar pripažįsta jų valstybę dvišaliu pagrindu ir kad balsavimo rezultatai jiems taps paspirtimi. Dar kelios šalys, kurios oficialiai nepripažįsta Palestinos valstybės, tokios kaip Prancūzija, balsavo Už JT rezoliuciją.
Ambicijos mažesnės nei pernai
Siekti Palestinos pripažinimo per JT organizaciją M. Abbasas bandė dar pernai. Tąsyk prezidentas įteikė prašymą tapti pilnateise JT nare, tačiau nieko nepešė - norint gauti šį statusą, reikia JT Saugumo Tarybos palaiminimo.
JAV, kurios yra nuolatinės Saugumo Tarybos narės, tuomet pareiškė, kad palestiniečių prašymą vetuos.
Šiemet M. Abbasas į JT grįžo su mažesnėmis ambicijomis, bet kur kas didesnėmis galimybėmis laimėti. Neprisijungusios valstybės statusui gauti pakanka paprastos daugumos balsų Generalinėje Asamblėjoje, o veto teisės čia nėra.
Jau iš anksto buvo aišku, kad palestiniečių prašymui pritars maždaug 130 iš 193 JT narių. Tiek šalių yra pripažinusios Palestinos valstybę.
„Fatah“ prarado populiarumą
„Jeigu bus daug susilaikiusių ar balsuojama neaktyviai, iš to naudos turės radikalai“, - taip į klausimą, kodėl palaiko palestiniečius, atsakė Indijos ambasadorius JT Hardeepas Singhas Puri.
Populiarumą prarandančiam M. Abbasui šis balsavimas yra gyvybiškai svarbus.
Mat Gazos Ruožą valdantis judėjimas „Hamas“ po šio mėnesio ginkluoto konflikto su Izraeliu pasigerino savo reitingus arabų šalyse.
Tuo metu M. Abbaso vadovaujamas, Vakarų Krante įsitvirtinęs nuosaikesnis judėjimas „Fatah“, kuris yra „Hamas“ politinis priešininkas, arabų pasaulyje vertinamas vis prasčiau.
Tel Avive bijoma persekiojimo
Palestiniečių pasiryžimas siekti aukštesnio statuso JT tradiciškai sulaukė didelio JAV ir Izraelio pasipriešinimo.
Šios artimos sąjungininkės reikalauja, kad Palestinos savivalda, prieš siekdama tarptautinio pripažinimo, pirmiau susitartų su Izraeliu. Iki šiol šių dviejų priešininkių derybos buvo nevaisingos.
Tel Avivo, Vašingtono ir Londono diplomatai bando palestiniečius atkalbėti nuo šio žingsnio.
M. Abbaso administracijai pademonstravus atkaklumą, jie ėmė spausti palestiniečius, kad šie garantuotų, jog po statuso paaukštinimo neskųs Izraelio Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT).
Tačiau net rizikuodami prarasti kai kurių JT narių europiečių balsus, palestiniečiai nepasiduoda ir šiam spaudimui.
Į Hagoje įsikūrusį TBT palestiniečiai kreipėsi jau anksčiau, reikalaudami ištirti galimus Izraelio nusikaltimus Gazos Ruože ir Vakarų Krante. Tačiau šį balandį skundas buvo atmestas, nes jų teritorijos nėra pripažintos JT narės.
Tel Avivas nuogastauja, kad naujas JT statusas leis palestiniečiams per TBT pradėti persekioti žydų valstybės lyderius.
Izraelis sušvelnino toną
Tiesa, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad palestiniečių laimėjimas JT iš esmės nieko nepakeistų. Esą jie nebus pripažinti valstybe, kol patys nepripažins, kad Izraelis - žydų tėvynė.
Iš pradžių kaimynus sankcijomis bauginęs Tel Avivas šiomis dienomis pakeitė toną. Esą žydų valstybė nekenks palestiniečiams, jeigu šie savo ruožtu nesiims veiksmų prieš Izraelį.
Nuosaikią poziciją palestiniečių atžvilgiu pademonstravo ir buvęs Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas.
„Nematau priežasčių tam (aukštesnio statuso suteikimui - Red.) priešintis“, - politiko žodžius cituoja naujienų portalas „Daily Beast“.
Lietuva nusprendė susilaikyti per balsavimą
Lietuva šiemet nusprendė susilaikyti per balsavimą Generalinėje Asamblėjoje dėl aukštesnio diplomatinio statuso Palestinos savivaldai. Pernai Lietuva spalį buvo viena iš vos 14 valstybių, balsavusių prieš Palestinos narystę JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO).
Lietuvos demonstruojamas palankesnis požiūris į palestiniečių bandymą sulaukti valstybingumo pripažinimo Jungtinėse Tautose (JT) atspindi Europoje vyraujančias tendencijas, tačiau nuo dar tvirtesnės paramos palestiniečiams Vilnius susilaiko bijodamas supykdyti Jungtines Valstijas ir Izraelį, teigia politikos ekspertai.
„Kai Lietuva pernai balsavo prieš, manęs argumentai neįtikino. Palestina vis dėlto kenčia okupaciją, ir Lietuva, pati kentėjusi okupaciją, turėtų labiau prijausti kitų tautų laisvės siekiams. Antra vertus, mūsų santykiai su Izraeliu yra jautrūs, todėl susilaikymas, manau, yra geriausia pozicija“, - BNS ketvirtadienį sakė K. Girnius.
„Manau, kad neutrali pozicija yra geriausia. Ji labiausiai derinsis su tuo, ką galvoja ES šalys. Tų, kurie priešinasi palestiniečių norui įstoti į Jungtines Tautas, skaičius mažėja“, - teigė jis.
Tame pat institute dėstantis islamo ekspertas Egdūnas Račius sakė manantis, kad asmeniškai didelė dalis Lietuvos politikų ir diplomatų gana palankiai nusiteikę Palestinos valstybės atžvilgiu, bet amerikiečių ir Izraelio kategoriškas nepritarimas palestiniečių žingsniams sulaiko nuo balsavimo „už“.
„Suprantame, jog konjunktūra yra nepalanki, taigi nenorėdami pykdyti nei JAV, nei Izraelio, šiuo atžvilgiu susilaikysime. Ir tai pakankamai didelis žingsnis, nes balsavimas „prieš“ parodo mūsų apskritai vergišką padėtį ir baimę turėti nuomonę“, - BNS sakė E. Račius.
Paklaustas apie komentarus, kai Baltijos šalių sovietinė okupacija lyginama su Izraelio vykdoma palestiniečių teritorijų okupacija, E. Račius teigė, kad palestiniečiai kenčia labiau.
„Mes gyvenome okupacijos sąlygomis, bet galėjome normaliai funkcionuoti, studijuoti, turėti kažkokias karjeras. Pagalvokime apie tai, kad palestiniečiai nieko negali turėti“, - sakė E. Račius.
Stebėtojų teigimu, palestiniečiai turėtų laimėti balsavimą 193 nares vienijančioje JT Generalinėje Asamblėjoje dėl naujo statuso, kuris netiesiogiai pripažintų valstybingumą.
Prieš balsuoti ketinantys Izraelis ir JAV perspėja, kad balsavimas Jungtinėse Tautose niekaip nepagerins perspektyvų atnaujinti taikos derybas, siekiant užbaigti kelis dešimtmečius besitęsiantį konfliktą.
BNS kalbinti Lietuvos politologai teigia, kad būtent Izraelis nesiima žingsnių grįžti prie taikos derybų, toliau neteisėtai statydamas gyvenvietes okupuotose teritorijose.
„Izraelis iš esmės atsakingas už tai, kad jau dveji metai nevyksta taikos derybos“, - sakė K. Girnius.
Jis atkreipė dėmesį, kad po vadinamųjų Oslo susitarimų su palestiniečiais pasirašymo dešimtajame dešimtmetyje Izraelis pastatė tiek gyvenviečių, kad dvigubai padidėjo palestiniečių teritorijoje gyvenančių izraeliečių skaičius.
„Izraelis nedaro jokių nuolaidų, užšaldė taikos procesą, toliau stato gyvenvietes“, - sakė K. Girnius.
Jam antrino ir E. Račius.
„JAV su Izraeliu tandeme nuolatos gąsdina visą pasaulį būtais ir nebūtais dalykais ir mėgina įbauginti valstybes ar veikėjus, kad jie nepriimtų sprendimų ir nedarytų judesių, nepalankių Jungtinėms Valstijoms ar Izraeliui“, - teigė jis.
Kitokios nuomonės besilaikantys stebėtojai teigia, kad naujas statusas Palestinos savivaldai gali paskatinti ekstremistus.
„Ar stebėtojo statuso suteikimas PA padėtų nutraukti ir ugnį Gazos Ruože? Ar prisidės, išpainiojant konflikto priežastis? Abejotina. Veikiau dar labiau jį pakurstys, padrąsindamas ekstremistus abejose konflikto pusėse, stiprindamas palestiniečių pasitikėjimą savo vienašališkais sprendimais ir didindamas izraeliečių nesaugumą“, - portale lrytas.lt neseniai teigė rašytojas Markas Zingeris.
Jo teigimu, „Generalinės Asamblėjos daugumą sudarant pokolonijinėms, „neprisijungusiems“ ir islamo šalims, kurių nemaža dalis traktuoja Izraelį kaip kolonijinę valstybę, o palestiniečius vien kaip aukas, Izraelio egzistavimui šiame regione iškiltų dar didesni iššūkiai“.
Lietuvos žydų bendruomenė teigia vienareikšmiškai remianti Izraelį.
„Be abejo, mes ragintume balsuoti prieš. Bet ne mes formuojame Lietuvos užsienio politiką ir negalime griežtai reikalauti, kaip elgtis, nes esame tik dalis Lietuvos piliečių. Šiuo atveju susilaikymas irgi geriau nei balsavimas už. Remiame bet kokius Lietuvos žingsnius, kurie palaiko Izraelį“, - BNS ketvirtadienį sakė laikinai einanti Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pareigas Faina Kukliansky.
Apie Lietuvos sprendimą susilaikyti per balsavimą trečiadienį pranešė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji, kaip ir kitų Baltijos šalių vadovai, apgailestavo, kad Europos Sąjungai (ES) nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos šiuo klausimu.
„Kadangi ES, kuri jau turėtų formuoti tokias pozicijas bendriau, nėra suformavusi bendros pozicijos - mūsų žiniomis, apie devynias valstybes palaiko, kitos susilaiko, tai Lietuva rytoj balsuos susilaikydama“, - žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
„Lyginti, ko gero, nelabai galima būtų, nors laisvės siekis mums suprantamas ir mes palaikome visas tautas, kurios siekia to taikiu būdu“, - apie palestiniečių ir Baltijos šalių lyginimus kalbėjo prezidentė.
