Tokioje padėtyje atsidūrę kinai pasiryžę kovoti.
Vienas svarbiausių naujai išrinktos Kinijos valdžios iššūkių – auganti socialinė įtampa. Nors daugiausia bėdų kelia smarkiai padidėjęs atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, kinai vis dažniau sukyla ir prieš kitas nelygybės formas.
Tarp skubančiųjų ginti savo teises yra ir žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtę gyventojai.
Jie vis garsiau reikalauja užtikrinti jų teisę į gydymą.
Kinijoje užsikrėtusiųjų ŽIV atskirties šaknys itin gilios. Pagal neoficialias taisykles, viruso nešiotojai negauna darbo valstybės tarnyboje ir net yra išmetami iš mokyklos.
Gydyti užsikrėtusiųjų ŽIV nenori ir ligoninės, nors už tai baudžiama.
Būtent į ligoninę niekaip negali patekti 28 metų kinas Wangas Pinghe'as, sergantis ŽIV sukelta liga AIDS. Jaunas vyras siekia, kad būtų išoperuotas jo kepenų auglys, kol šis nekelia pavojaus gyvybei.
Tačiau rasti ligoninę, kurios medikai sutiktų tai padaryti, sudėtinga.
„Mano gimtame miestelyje nė viena ligoninė nenori operuoti žmonių, užsikrėtusių ŽIV“, - naujienų agentūrai AP pasakojo Henano provincijoje gyvenantis kinas.
Ieškodamas pagalbos Wangas Pinghe'as nuvyko į Pekiną, kuriame kalbėdamasis apie savo problemą su užsienio žiniasklaida, siekia atkreipti valdžios pareigūnų dėmesį.
„Diskriminaciją vykdo ne vienas žmogus, bet visa šalis“, - tikina jaunas vyras.
Medikų delsimas pakenkė dar labiau?
Tą patį patvirtintų ir 31 metų valstybės tarnautojas, prisistatantis Xiaobai slapyvardžiu. Kinijos Čongčingo mieste gyvenantis vyras nenori atskleisti savo tikrosios pavardės, nes bijo prarasti darbą.
Xiaobai medikai buvo nurodę atlikti kepenų biopsiją, tačiau išsiaiškinę, kad vyras nešioja ŽIV, nenorėjo su juo turėti reikalų.
Tik po metų kepenų biopsija Xiaobai buvo atlikta Šanchajuje. Ši parodė, kad vyro kepenų funkcijos smarkiai sutrikusios.
Xiaobai dabar belieka tik beviltiškai klausti, kiek jo sveikatai pakenkė medikų delsimas padėti.
Infekuotasis gelbėjosi melu
Tikras sąmyšis Kinijoje kilo, kai savo istoriją viešai papasakojo dar vienas ŽIV nešiotojas, prisistatantis Xiaofengo slapyvardžiu. Vyrui reikėjo išoperuoti plaučių vėžį, tačiau tai padaryti atsisakė dviejų ligoninių medikai.
Tuomet Xiaofengas griebėsi melo ir pakeitė savo ligos istoriją – šioje nebeliko informacijos apie ŽIV. Tik tada kinui buvo atlikta operacija.
Kai Xiaofengas papasakojo apie tai valstybinei žiniasklaidai, kilo didžiulis pasipiktinimas. Kritikuotos ir operuoti ŽIV nešiotoją atsisakiusios ligoninės, ir informaciją nuslėpęs ir dėl to ligoninės darbuotojams grėsmę sukėlęs kinas.
„Xiaofengas buvo protingas. Pajutęs, kad jo gyvybė pavojuje, jis rado būdą išsigelbėti. Tačiau toks kelias niekam nenaudingas - ir pacientams, ir medikams. Ar mes galime rasti visiems priimtiną būdą?“, - klausia kinų aktyvistas Li Hu, publikavęs Xiaofengo istoriją.
Per neatsargumą užkrėtė tūkstančius žmonių
Į ŽIV nešiotojų teisių pažeidimus, regis, dėmesį atkreipė ir nauja Kinijos valdžia, ypač būsimasis premjeras Li Keqiangui. Pirmadienį jis susitiko su daugiau nei dešimčia aktyvistų grupių ir juos patikino, kad už viruso nešiotojų diskriminaciją bus griežtai baudžiama.
Bausmės ligoninėms už tai skiriamos ir dabar, tačiau aktyvistai pastebi, kad jos labai švelnios. O gydymo negaunantys infekuotieji neturi laiko ir pinigų kovoti su gydymo įstaigomis teisme.
Li Keqiangui ŽIV – jautri tema. Politikas buvo Henano provincijos gubernatorius, kai 1998 metais dešimtys tūkstančių žmonių buvo infekuoti virusu dėl verslininkų ir pareigūnų kaltės.
Verslininkai kinų valstiečius iš įvairių šalies vietų tada sugundė tokiu pasiūlymu: jūs mums duodate kraujo, mes paimame iš jo plazmą, o visą likusį kraują jums grąžiname.
Už tai žmonėms buvo mokami pinigai.
Tačiau raudonieji kraujo kūneliai žmonėms buvo grąžinti užkrėsti.
Henane, priešingai nei kituose regionuose, kraujo paėmimą organizavo ne tik verslininkai, bet ir provincijos sveikatos apsaugos departamentas.
Dėl to virš tuometinės valdžios atstovų tvyro šešėlis.
Aktyvistai ne kartą ragino Li Keqiangą pripažinti valdžios atsakomybę už tragediją ir skirti žmonėms kompensacijas. Tiesa, šie raginimai kol kas buvo mažai sėkmingi.
Nepaisant to, kinų valdžios pasiekimai kovojant su ŽIV epidemija – ryškūs. Nuo 2002-ųjų iki 2011-ųjų mirtingumas nuo AIDS Kinijoje sumažėjo 64 procentais.
Praėjusiais metais vyriausybė užsikrėtusiųjų ŽIV gydymą išplėtė 50 proc. - taip pasiekta trys ketvirtadaliai suaugusiųjų ir vaikų, kuriems reikia pagalbos.
Kinijoje ŽIV nešioja apie 780 tūkst. žmonių. Tačiau vis dažniau virusas čia plinta ne intraveniniu, o lytiniu keliu.
Parengė Jurgita Žilinskaitė
