Netikėti praėjusio sekmadienio rinkimų rezultatai sudrebino Katalonijos politinę padangę. Jie sugriovė visas apklausas ir prognozes, vieniems sukeldami nusivylimą, kitiems – euforiją. Ar katalonai bus nepriklausomi? Ne viskas taip paprasta.
Nors daugumą balsų katalonai atidavė separatistams, jie buvo paskirstyti priešingų ideologijų politinėms partijoms.
Dabar Katalonijos laukia sunkus politinis kelias nepriklausomybės link.
Balsai išsibarstė
„Balsuokite už mus, mums reikia naudingo balso, dabar mes turime vienytis ir kartu keliauti nepriklausomybės link”, – taip iki paskutinės minutės rinkėjus ragino Katalonijos vyriausybės pirmininkas, krikščionių demokratų partijos CIU vadas Arturas Masas.
Rinkėjai nepaklausė prezidento. Jie užplūdo urnas – rinkimuose dalyvavo beveik 70 procentų rinkėjų, bet nesusivienijo.
Priešingai, nei rodė visos apklausos ir skelbė dienraščių politiniai analitikai, išankstinius rinkimus sušaukęs ir absoliučios daugumos tikėjęsis A.Masas prarado net dvylika deputatų.
Katalonai nepriklausomybės vardan nepaaukojo savo balso dvejus metus visuomenei diržą veržusiems dešiniesiems.
Jie pasirinko už referendumą dėl nepriklausomybės pasisakančias kairiąsias partijas – istoriniai nepriklausomybės siekėjai kairieji respublikonai („Esquerra Repubicana”) padvigubino rezultatą, kairieji žalieji taip pat pagerino rezultatus.
Į parlamentą įžengė ir ligi šiol socialinę lygybę gatvėse gynę alternatyvūs kairieji CUP – jie pirmą kartą kelia kandidatūras į parlamentą ir ten dabar turės tris deputatus.
Puikių rezultatų sulaukė ir nauja politinė jėga, pasisakanti prieš regiono nepriklausomybę. „Piliečiais” (kat. „Ciutadans”) pasivadinusi progresyviųjų katalonų partija patrigubino deputatų skaičių nuo 3 iki 9.
Tokie išsibarstę balsai įrodo, jog katalonams svarbu ne tik nepriklausomybė, bet ir socialinė šalies politika.
Krizės drebinamame krašte žmonės nebepasitiki didžiaisiais, kurie yra prie vairo.
O tai lemia naujų mažų partijų sustiprėjimą.
Tiesa, šitaip pasiskirstę balsai žada katalonams sunkesnį kelią nepriklausomybės link.
Sugrįžo į realybę
Po rugsėjo 11-osios, kai per Katalonijos nacionalinę dieną į Barselonos gatves nepriklausomybės reikalauti išėjo pusantro milijono katalonų, Katalonija gyveno tarsi muilo burbule. Daug kam atrodė, jog nepriklausomybė jau ranka pasiekiama.
Lapkričio 25-osios rinkimai sugrąžino katalonus – politikus ir liaudį – į realybę.
Dabar tiksėti pradėjęs nepriklausomybės laikrodis sustojo – atsiskirti nuo Ispanijos bus sunkiau, nei atrodė.
Bet minties ir toliau skintis kelią nepriklausomybės link katalonai neatsisako.
Kadangi A.Masas ir jo partija, gavę tik 50 vietų parlamente, vieni valdyti negali, jiems į pagalbą teks šauktis antrojoje vietoje po rinkimų atsidūrusią kairiųjų respublikonų partiją ERC (21 deputatas).
Ši separatistinė partija mainais už paramą iš CIU reikalauja aiškumo dėl referendumo ir teisingesnės socialinės politikos.
Žada palaikyti vyriausybę
„Lietuvos rytas” paklausė kairiųjų respublikonų prezidento, kandidato į Katalonijos vyriausybės prezidentus Oriolo Junqueraso, kaip jų partija po rinkimų vertina Katalonijos kelią nepriklausomybės link.
„ERC sėkmę nulėmė du veiksniai – nepriklausomybės šalininkai pasislinko į kairę, o kairieji pasislinko arčiau nepriklausomybės.
Bendrai vertinant, nepriklausomybės šalininkai sustiprino daugumą parlamente ir dabar jie įvairesni, nei buvo prieš rinkimus”, – sakė O.Junquerasas.
Pasak kairiųjų respublikonų vado, Katalonijos liaudis neturėtų jaudintis dėl vyriausybės stabilumo.
„Jis priklauso nuo to, kiek parlamentas palaikys vyriausybę.
Jeigu CIU išlaikys savo pažadą netrukus surengti referendumą dėl nepriklausomybės ir pakeisti savo fiskalinę politiką, jie parlamente turės mūsų palaikymą”, – sakė ERC vadas, kol kas nežarstantis lengvų pažadų.
O.Junquerasas tiki, jog referendumas bus surengtas artimiausiu metu.
„Referendumą dėl politinių, socialinių ir ekonominių priežasčių turime surengti kuo greičiau.
Šaliai reikia politinio ir ekonominio stabilumo, todėl mes sieksime, kad referendumas būtų surengtas jau 2013 metais arba vėliausiai 2014-aisiais”, – „Lietuvos rytui” prognozavo antrųjų Katalonijos parlamento pajėgų vadas.
Madridas trina rankomis
Madridas į Katalonijos rinkimų rezultatus reagavo euforiškai – lyderio A.Maso partijos deputatų sumažėjimą parlamente jie sulygino su separatistų sutriuškinimu.
„Masas – jau istorija”, „Katalonijai patinka Ispanija”, „Maso planas paskęsta urnose” – tokios drastiškos antraštės mirgėjo kitą dieną po rinkimų Ispanijos spaudoje.
Katalonijos spauda taip pat pripažino A.Maso pralaimėjimą.
„Jis negalės to padaryti vienas”, „Paslydimas” – vietos spauda pabrėžė, jog dabar A.Masui teks dalytis lyderio pozicija su kairiaisiais.
Kad ir kaip Madridas vadintų CIU balsų praradimą, pasak daugelio Katalonijos dienraščių apžvalgininkų, tereikia mokėti aritmetiką, kad suvoktum, jog A.Masas nebuvo vienintelis nepriklausomybės šalininkas.
O ir Katalonijos rinkimuose sutriuškinta buvo ne nepriklausomybės idėja, juk dabar parlamente bus 85 už ir 48 prieš nepriklausomybę pasisakantys deputatai.
Tarp kaimo ir miesto
Rinkimai, kuriuos daugelis laikė pasisakymu nepriklausomybės atžvilgiu, tik dar sykį įrodė katalonams jau seniai žinomą tiesą – Katalonija yra nevienalytė.
Kas jūs – ispanas ar katalonas?
Į šį klausimą miestų ir kaimų gyventojai dažnai atsakytų labai skirtingai.
Turbūt dažnas Barselonoje bei jos priemiesčiuose gyvenantis sakytų jaučiasi esąs ir ispanas, ir katalonas.
Daug Barselonos gyventojų yra įsitikinę, kad anaiptol ne visi Katalonijos gyventojai nori nepriklausomybės.
Galbūt nemažai jų mano, jog separatistai – tai mažuma.
Tą rodo ir kalbinis rodiklis – Barselonoje ispanų ir katalonų dvikalbystė yra gerokai gyvesnė nei kituose Katalonijos miestuose ar gyvenvietėse.
O Katalonijos glūdumoje ne vienas gali įsižeisti pateikus tokį klausimą.
„Aš nieku gyvu nesu ispanas ir juo būti nenoriu.
Mes nieko bendro su ispanais neturime”, – tokį atsakymą mažuose Katalonijos miesteliuose teko girdėti daugybę kartų.
Pavažiavus į Kataloniją giliau susidaro įspūdis, kad visi katalonai trokšta nepriklausomybės – beveik ant kiekvieno namo stogo plazda nepriklausomos Katalonijos vėliavos.
Čia ispanakalbiams susišnekėti jau sunkiau – kuo giliau į kaimą, tuo mažiau žmonių sugeba laužyti liežuvį ispaniškai.
Katalonai iš Andalūzijos
Toks Katalonijos pasidalijimas iš dalies yra susijęs ir su imigracija iš Ispanijos.
Francisco Franco diktatūros laikais į Katalonijos fabrikus dirbti suplaukė šimtai tūkstančių imigrantų iš Andalūzijos ir kitų Ispanijos regionų.
Viena tokio antplūdžio interpretacija – tai diktatoriaus F.Franco politika pripildyti Kataloniją ispanų ir taip susilpninti Katalonijos nacionalizmo dvasią, kuri buvo ypač stipri Ispanijos pilietinio karo metu.
1936–1939 metais vykusiame kare Katalonija buvo respublikonų stovyklos ir pasipriešinimo F.Franco režimui centras.
Rezultatas – dabar Barselonoje net 35 procentai gyventojų yra 1950–1960 metais imigravę iš Ispanijos.
Kai kuriuose Barselonos priemiesčiuose ispanų imigrantų skaičius siekia net 50 procentų.
Dabar Katalonijoje jau auga trečioji šių imigrantų karta – jų seneliai ispanai, tėvai gimę Katalonijoje, o kas gi jie patys? Imigrantų vaikai ir anūkai jaučiasi visaip.
„Mano tėvai – ispanai. Aš gimiau Katalonijoje ir esu katalonas. Tegyvuoja laisva Katalonija!” – „Lietuvos rytui” sušuko Manresoje gyvenantis keturiasdešimtmetis Davidas.
„Mano tėvai ispanai, aš esu ispanas ir mano vaikai taip pat bus ispanai.
Norėčiau, kad mokyklose jie turėtų daugiau galimybių kalbėti ispaniškai, bet visi kalba tik kataloniškai”, – visai kitaip kalbėjo taip pat keturiasdešimtmetis vietinio Manresos baro savininkas Jose.
Geriau kartu nei atskirai
Tokį miesto ir kaimo, ispaniškosios ir kataloniškosios Katalonijos pasidalijimą atspindi ir rinkimų rezultatai.
Neseniai atsiradusi partija „Piliečiai”, kurių vadai kreipiasi į savo rinkėjus tik ispaniškai ir pabrėžia, jog jie yra „ir ispanai, ir katalonai”, Barselonoje bei jos priemiesčiuose surinko pakankamai balsų – net 8 iš 9 deputatų, kuriuos turės Katalonijos parlamente.
Partijos šūkis rinkimų kampanijoje buvo „Geriau kartu” (isp. „Mejor unidos”).
„Ir vėl ta Barselona!” – girdėti pasipiktinimo šūkiai Katalonijos centre esančioje Manresoje, kai kurių Ispanijos dienraščių vadinamoje Katalonijos nacionalistų lopšiu.
Mažuose kaimuose sužinojus, jog du ar trys kaimo gyventojai balsavo už „antinacionalistus”, kaimo gyventojai iškart pradėjo sukti galvą, kas jie tokie galėtų būti.
„Tikriausiai iš tų naujų namų kitoje tilto pusėje”, – įtariai žvilgsniais varstė katalonai.
Tačiau Barselonos priemiesčiuose už „Piliečius” balsavo ne du ir ne trys.
Ši partija Katalonijoje surinko 8 procentus balsų.
„Lietuvos rytas” pasiteiravo partijos sąraše penktojo įrašyto Jose Manuelio Villegasaso, ką gi siūlo savo rinkėjams už vienybę su Ispanija pasisakanti partija.
Separatizmas – atgyvena?
„Manome, jog geriau yra spręsti sunkumus kartu.
Iš šios krizės išbrisime tik tuomet, jei dirbsime išvien su Ispanija ir Europos Sąjunga.
Separatizmas šiais globalizacijos laikais yra atgyvenęs”, – mano J.M.Villegasas.
Jis tiesiog nemato Katalonijos ateities be Ispanijos.
„Katalonijai atsiskyrus nuo Ispanijos, rizikuojama jos naryste Europos Sąjungoje, katalonai gali netekti priėjimo prie ES fondų ir tokių socialinių garantijų kaip pensijos.
Taip pat dėl sienos su Ispanija atsiradimo ir eksporto sumažėjimo į Ispaniją gali kristi Katalonijos vidaus produktas.
Mes esame įsitikinę, kad neverta rizikuoti ir eiti nežinomybės link.
Ką jau kalbėti apie emocinius ryšius, kuriais dauguma katalonų yra prisirišę prie Ispanijos”, – sako Ispanijos ir Katalonijos vienybės šalininkas.
Pasak būsimo „Piliečių” parlamentaro, nepriklausomybės pulsas po šių rinkimų Katalonijoje susilpnėjo: „Ponas A.Masas sušaukė išankstinius rinkimus, nes separatizmo banga užplūdo Katalonijos gatves.
Ši banga rinkimuose pavirto tuo, jog parlamente CIU prarado net dvylika deputatų. Peršasi vienintelė išvada – A.Maso siūlomas separatizmas yra sutriuškintas.”
Plakatas sulaukė prieštaringų vertinimų
„Už Masą gal geriau nebalsuosiu – plakate stovi išskėtęs rankas kaip koks dievas. Ką jis sau mano?” – tokį komentarą girdėjau rinkimų dieną prie biuletenių krūvelių.
Rinkimų CIU plakatas, kuriame prezidentas Arturas Masas tarsi apkabina liaudį Katalonijos vėliavų jūroje, tarp A.Maso priešininkų ir šalininkų sulaukė daugybės komentarų.
„Tautos valia” – toks A.Maso vadovaujamos krikščionių demokratų partijos rinkimų šūkis buvo užrašytas plakato fone.
„Twitter” socialinį tinklą užplūdo žinutės, lyginančios A.Masą su populiariu amerikiečių aktoriumi Charltonu Hestonu, kuris atliko Mozės vaidmenį filme „Dešimt Dievo įsakymų”.
„Jis stovi kaip Mozė, skiriantis Raudonosios jūros vandenis”, – rašė „Twitter” dalyviai. Katalonijos televizijos ryto programoje žurnalistė Ariadna Oltra prieš rinkimus paklausė prezidento, ar jis tikrai jaučiasi kaip pranašas. „Ne, moterie, ne!” – juokdamasis atsakė prezidentas.
„Jis su šituo plakatu tikrai persistengė – tikriausiai dabar ir pats patikės, kad yra mesijas”, – taip prezidento laikyseną rinkimų plakate pašiepė ir populiarios Katalonijos humoristinės laidos „Polonia” herojai.
Tačiau po rinkimų katalonų mesijui teko greitai nusileisti iš padangių. Dabar jis jau tikrai nebesijaučia pranašu – A.Masui teks sukti galvą, kaip valdyti į sunkią ekonominę ir politinę padėtį patekusį regioną be daugumos.
Analizėse po rinkimų garsiajam plakatui taip pat teko dalis kaltės – pasak analitikų, jis galėjo suerzinti kai kuriuos rinkėjus.
„Man buvo pasiūlyta išskėsti rankas, tarsi mes visi apsikabintume. Man ši idėja patiko”, – po rinkimų dėl plakato teisinosi ir pats A.Masas.
