Ši kovos su korupcijos kampanija prasidėjo spalį, triukšmingai atleidus gynybos ministrą Anatolijų Serdiukovą. Jis buvo nušalintas tyrėjams vieną su politiku susijusią bendrovę susiejus su maždaug 100 mln. dolerių dingimu iš ministerijos biudžeto.
Tai, kad aukšto rango pareigūnas, artimai susijęs su V. Putinu, galėjo būti taip viešai išmestas iš posto, Rusijoje yra tikrai netikėta.
Tačiau tuomet žiniasklaida išsiaiškino, jog iš palydovinės navigacijos sistemos GLONASS kūrimo programos fondų dingo dar 200 mln. dolerių.
Šiuo atveju jau subraškėjo prezidento administracijos vadovo Sergejaus Ivanovo kėdė – būtent jis 2010-aisiais, dirbdamas vicepremjeru, buvo atsakingas už kosminės pramonės sektorių.
O lapkričio pabaigoje televizija „Rossija-1“ parodė dokumentinį filmą, kuriame tvirtinama, kad buvusi žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik pasisavino apie 1,2 milijardo dolerių.
Biurokratai jaučiasi nepaliečiami
V. Putinui tokia kova su korupcija savo paties aplinkoje naudinga keliais aspektais. Visų pirma, tai populiaru: nuo 2005-ųjų iki 2012-ųjų korupcija pakilo iš 10-osios į trečiąją vietą labiausiai paprastiems rusams rūpimų problemų sąraše.
Be to, korupcijos žaizda vienija prezideno oponentus. V. Putinui gal ir nerūpi kritika dėl demokratijos stokos šalyje, tačiau jis save mato kaip populiarų lyderį, kuriam rūpi žmonių skausmas. Tad tam tikras legitimumas svarbus.
Praėjus aštuoniems mėnesiams po laimėtų prezidento rinkimų, V. Putino reitingai svyruoja – žemyn. Apklausų duomenimis, jo populiarumas dabar mažiausias nuo pat atėjimo į valdžią 2000-aisiais.
„Todėl V. Putinas jaučia pareigą tęsti populistinę politiką, tarsi rinkimai būtų tik prieš akis, - teigia Maskvos Carnegie centro analitikas Nikolajus Petrovas. – Be to, kova su korupcija taip pat užgožia pagrindinius nusiskundimus iš opozicijos stovyklos.
Žinoma, galbūt V. Putinas tiesiog mato, kaip per daugiau nei dešimtmetį išsikerojo korupcija biurokratų sluoksnyje. Išsikerojo taip, kad prezidentas jau pažeidžiamas politine prasme.
„Biurokratai per 12 metų užsiaugino nebaudžiamumo šarvus. Valstybės tarnautojai dabar vagia kaip niekada drąsiai. Galbūt kelių aukštų pareigūnų pašalinimu V. Putinas nori pagąsdinti korumpuotus valdininkus”, - svarsto „Transparency International“ atstovė Jelena Panfilova.
Karas su korupcija, regis, sudrumstė vandenis ir su politika persipynusiame Rusijos verslo pasaulyje. Pavyzdžiui, du bendrovės „Rostelecom“ vadovai buvo apklausti dėl įtartinos 225 mln. dolerių paskolos iš valstybinio banko VTB.
Abejonės dėl sveikatos būklės
Ir vis dėlto visas šis sujudimas V. Putinui gali ir pakenkti. Pasak N. Petrovo, visas šis sujudimas sutrikdė Maskvos valdantįjį elitą.
Štai dviejų bylų dėl korupcijos Gynybos ministerijoje dokumentai buvo surašyti jau prieš kelerius metus, tačiau paviešinti tik dabar. Kodėl? Keičiasi nerašytos taisyklės? Kas bus atkasta rytoj ir kas kentės tuomet?
Nuotaikos Maskvoje dar blogesnės neseniai kilus abejonėms dėl V. Putino sveikatos. Beveik visą spalį ir lapkritį prezidentas dirbo savo rezidencijoje Pamaskvyje – Kremliuje jis apsilankė vos keliskart ir atšaukė keliones į Bulgariją, Indiją ir Turkiją.
Pasirodė svarstymų, kad V. Putinas kenčia nugaros skausmus. Kremlius iškart tai paneigė – esą prezidentas tiesiog mankštindamasis pasitempė raumenį.
Šalyje, kurios politinė sistema kitokia, istorija ir būtų pasibaigusi. Bet ne Rusijoje – čia V. Putino sveikatos būklę, o kartu ir ateitį politikoje, ėmė aptarinėti netgi valstybės kontroliuojamos televizijos, taip peržengdamos tam tikrą tabu.
Nebeklauso patarėjų nuomonės
Didžiausia V. Putino problema – jo izoliacija. „The Economist“ teigimu, Rusijos prezidentas vis dažniau nebežino, į ką kreiptis patarimų ir ką kalbėti viešai.
Pavyzdys – V. Putino paaiškinimas Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kad pankroko grupės „Pussy Riot“ narės 2008 metais buvo sudeginusios žydo iškamšą. Toks teiginys buvo ir keistas, ir visiškai neteisingas – grupės narės, atvirkščia, kovoja prieš antisemitizmo apraiškas Rusijoje.
Anot liberalaus savaitraščio „Novoje Vremia“ redaktorės Jevgenijos Albats, V. Putinio jau galima diagnozuoti „tipišką senstančio partijos generalinio sekretoriaus sindromą“.
Lyginant su ankstesniais metais, kai V. Putinas atidžiai klausydavo savo patarėjų ekonomikos klausimais – Germano Grefo ir Aleksejaus Kudrino, dabar jis aplinka taip nebepasitiki ir mano, kad pats priims teisingiausius sprendimus.
„Po nelengvų metų ir ne taip užtikrintai kaip anksčiau laimėtų rinkimų V. Putinas yra įsitikinęs, kad turi teisę neklausyti patarimų“, - tvirtina Naujosios ekonomikos mokyklos Maskvoje specialistas Sergejus Gurjevas.
Buvęs V. Putino patarėjas priduria: „Daugeliu klausimų prezidentas mano suprantantis situaciją, tačiau iš tiesų informaciją jis virškina sunkiai“.
Turbulencija lėktuve – taip šiandieninę situaciją Maskvoje apibūdina radijo stoties „Echo Moskvy“ apžvalgininkas Aleksejus Venediktovas: „Valdančioji klasė žino, kur skrenda ir kas pilotuoja orlaivį, tačiau lėktuvas nepaliaujamai dreba“.
Parengė Gintaras Radauskas
