Norvegijos sostinės Oslo rotušėje publika atsistojusi plojo trims Europos Sąjungos (ES) lyderiams, kuriems buvo įteikta Nobelio taikos premija.
Pastaraisiais metais ES krečianti ekonominė krizė gerokai užgožė šios organizacijos nuopelnus dedant vieningos Europos pagrindus. Taiką ir glaudų bendradarbiavimą Europoje šiandien gyventojai priima kaip savaime suprantamą dalyką, tačiau dar prieš keletą dešimtmečių situacija buvo visai kitokia. ES įdėjo didžiules pastangas kovodama už demokratiją, žmonių laisves, toleranciją ir įrodė, kad taikiu būdu galima išspręsti net pačias sudėtingiausias krizes ir išlaikyti taiką.
ES ne tik sugebėjo sukurti draugiškus santykius tarp Antrojo pasaulinio karo priešininkių Prancūzijos ir Vokietijos. Ji taip pat padėjo užtikrinti stabilumą bei demokratiją pokomunistinėse Europos šalyse po sovietinio bloko subyrėjimo. Būtent dėl šių priežasčių Nobelio premiją skiriančiam komitetui ES atrodo vienas sėkmingiausių taikos projektų.
Stebint būriui ES valstybių ir vyriausybių vadovų, šį garbingą apdovanojimą iš Norvegijos Nobelio komiteto pirmininko Thorbjoerno Jaglando atsiėmė Europos Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Europarlamento vadovas Martinas Schulzas.
Nobelio taikos premija ES suteikta už jos vaidmenį suvienijant Europą po dviejų pasaulinių karų: už taiką, susitaikymą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms.
Kritikų teigimu, ši premija ES buvo suteikta ne laiku, nes ekonominės krizės kamuojama Bendrija yra ypač susiskaldžiusi. Dėl nepopuliarios griežto taupymo politikos, smarkiai išaugusio nedarbo per Europos šalis vilnija neramumai ir smurtas, kelia galvas kraštutinės jėgos.
Nepaisant to, H. van Rompuy prieš ceremoniją neabejojo, kad ES nusipelnė tokio įvertinimo.
„Šešiasdešimt metų taikos. Tai – pirmas kartas, kai šitaip nutiko per ilgą Europos istoriją. Faktai rodo, kad ES pirmiausia yra taikos palaikymo instrumentas“, - naujienų agentūrai „Reuters“ teigė H. van Rompuy.
Saugumui skyrė milijonus kronų
Jau nuo sekmadienio Norvegijos sostinėje buvo sustiprintas saugumas. Mieste budėjo gausios policijos pajėgos su automatais. O šįryt, atvykus daugumai ES šalių aukščiausias pareigas užimančių vadovų, miesto saugumas buvo aukščiausio lygio.
Visas Oslo centras yra uždarytas, o policijos vadovai teigia, kad yra labai gerai pasiruošę. Virš miesto uždrausta net skraidyti. Pasak Policijos direktorato, saugumui užtikrinti policija išleis 10-17 mln. kronų (5-8 mln litų). Tokių didelių saugumo priemonių buvo imtasi dėl didelio Nobelio taikos premijos atsiimti atvykusių ES vadovų skaičiaus.
Į 13 val. (14 val. Lietuvos laiku) prasidėjusią ceremoniją Oslo rotušėje rinkosi garbingi svečiai. Iš ES valstybių atvyko daugiau nei 20 aukščiausias pareigas užimančių vadovų, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą ir Didžiosios Britanijos vicepremjerą Nicką Cleggą. Šiame prestižiniame renginyje dalyvavo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė: „Ši premija - ir kiekvieno lietuvio pastangų įvertinimas“
„Po karų gimusi unikali ir vienintelė pasaulyje ES valstybių bendrija išmokė skirtingas tautas tolerancijos, pasitikėjimo, savitarpio pagalbos ir vienybės.
Ginklus pakeitė derybos, o taika tapo ilgamete realybe. Spręsti problemą europietiškai šiandien reiškia spręsti ją taikiai. Lietuvos žmonės, taikiai apgynę šalies nepriklausomybę, jau aštuonerius metus prisideda prie geresnės Europos kūrimo. Todėl ši premija - ir kiekvieno lietuvio pastangų įvertinimas“, - sakė D. Grybauskaitė.
Lietuvos vadovės teigimu, per aštuonerius narystės ES metus Lietuva taip pat tapo europietiška valstybe ir įgijo tarptautinės bendruomenės pasitikėjimą. Kitąmet Lietuvai bus patikėtas pirmininkavimas ES Tarybai.
Tai, pasak prezidentės, ne tik didelė atsakomybė už Europos ateitį, bet ir dar viena galimybė parodyti pasauliui, kad Lietuva - demokratiška, europietiškas vertybes puoselėjanti šalis.
Tiki jaunąja karta
Prieš pat ceremonijos pradžią į Oslo rotušę atvyko Norvegijos karališkoji šeima: karalius Haraldas, karalienė Sonja, kronprincas Hakonas ir kronprincesė Mette Marit.
Iškilminga ceremonija prasidėjo muzikiniu sveikinimu ir Nobelio komiteto pirmininko Thorbjorno Jaglando kalba.
Atsiimti Nobelio taikos premijos buvo pakviesti Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, ES Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy ir Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas. Salėje aidėjo gausūs aplodismentai. Visi iškilmių svečiai, netgi karališkoji šeima, atsistojo pagerbti laureatų.
Hermanas van Rompuy pirmasis kreipėsi į susirinkusius svečius. Pasak jo, ši diena primena, kokį svarbų vaidmenį atliko praėjusi, atlieka dabartinė ir atliks ateinančios kartos. ES pirmininkas pažymėjo, kad visi mes prisidėjome prie to, ką turime šiandien, prie taikos. „Karas toks pats senas kaip ir pati Europa. Po ilgų karų Europoje pagaliau vyrauja taika. ES įrodė, kad mes kartu galima pasiekti taiką. Taika galbūt būtų atėjusi ir be ES, bet šito mes niekada nesužinosim. Bet ES, be abejo, padėjo sukurti stabilią taiką.“
Europos Sąjungos pirmininkas taip pat paminėjo, kad tokie įvykiai, kaip Baltijos kelias, išgydė Europą.
Europa turi išlaikyti savo pažadą – užtikrinti taiką. Pasak H. van Rompuy, mes jau turime jaunąją kartą, kurie visi gimę ne karo metais, ir tai turi tęstis.
„Svarbu išlaikyti taiką, ten, kur ji jau yra. Taikos puslapio negalima užversti. Šiandien mes susirinkome kartu, kad įrodytumėme, kad mes kartu kursime ir saugosime Europos idėją ir išliksime europiečiais.“
Kalbos pabaigoje H. van Rompuy aidint plojimams pabrėžė, kad jis didžiuojasi esąs europietis.
Po to kalbėjęs EK pirmininkas J. M. Barosso teigė, kad taikai išlaikyti neužtenka vien gerų norų, tam reikia ir įstatymų, institucijų, kurios galėtų tą taiką apginti. Du pasauliniai karai parodė, kad šalys vienos pačios taikos išlaikyti nesugebėjo. ES, nepaisant visų trūkumų, yra galinga jėga, efektyviai kovojanti su ginkluotu nusikalstamumu, terorizmu, klimato taika.
Kalbėję ES lyderiai pažadėjo išlaikyti taiką ateinančioms kartoms.
Premijai nominuoti buvo ir J. Stalinas, ir A. Hitleris
Nobelio taikos premija teikiama nuo 1901 metų. Pagal dinamito išradėjo ir iš ginklų pramonės turtus susikrovusio Alfredo Nobelio testamentą yra teikiamos 5 Nobelio premijos: keturios iš jų teikiamos Švedijos sostinėje Stokholme ir tik viena – taikos premija visuomet yra teikiama Norvegijos sostinėje Osle. Kodėl A. Nobelis taip nusprendė, tiksliai nėra žinoma. Viena iš versijų, dėl to, kad tais laikais Norvegija ir Švedija buvo viena valstybė.
2012 m. iki vasario 1 d. buvo pateiktos 231 nominacijos Nobelio taikos premijai gauti. Iš jų 43 organizacijos. Laureatą išrenka Nobelio komitetas, kuris yra sudarytas iš 5 narių. Šio komiteto narius paskiria parlamentas.
Komiteto nariai vertina visus nominantus ir iki gegužės mėnesio sudaro trumpąjį sąrašą iš 5-20 nominantų. Ir tik spalio pabaigoje yra išrenkamas ir paskelbiamas vienas nominantas. Įdomu yra tai, kad nominantų gali būti ne daugiau nei trys. Jeigu komitetas nusprendžia, kad nėra tinkamo kandidato, tada tais metais Nobelio taikos premija nėra skiriama. Nuo 1901 m. buvo net 19 tokių atvejų, kai Nobelio taikos premija nebuvo teikiama.
Dar viena įdomi detalė, kad 50 metų nominantų duomenys yra laikomi paslaptyje.
Daugiausia, net tris kartus, Nobelio taikos premiją yra gavusi Raudonojo Kryžiaus organizacija. Paradoksalu, kad J. Stalinas ir A. Hitleris taip pat buvo nominuoti šiai taikos premijai.
O antai Indijos lyderis M. Gandhi, aktyvus kovotojas už laisvę, šiai premijai buvo nominuotas net penkis kartus, bet jos taip ir negavo.
Vienas iš A. Nobelio reikalavimų buvo, kad premija negali būti teikiama žmogui po mirties.
