Kad pasiektų pusketvirto kilometro gylyje esantį vandenį, 12 mokslininkų ir inžinierių naudoja aukšto spaudimo beveik verdančio distiliuoto vandens srovę, praneša BBC.
Gręžinio formavimas, manoma, turėtų užtrukti iki 5 dienų. Tuomet bus kaip galima greičiau paiimti ežero vandens mėginiai, ir ledui vėl bus leista užšalti.
Elsverto ežeras – vienas iš kelių šimtų žmonėms žinomų po ledu glūdinčių ežerų. Manoma, kad šis vandens telkinys buvo izoliuotas pakankamai ilgai, kad gyvybė jame būtų evoliucionavusi kitaip nei mokslininkams pažįstami žemės organizmai.
Tai bus pirmasis bandymas visiškai steriliais įrankiais pasemti vandens iš taip giliai esančio ir taip ilgai neliesto ežero.
Šio projekto tikslas – sužinoti gyvybės egzistavimo ribas.
„Viskas turi būti atlikta ultrašvariai. Mes nenorime užteršti šios pirmykštės aplinkos“, - pažymėjo grupės vadovas profesorius Martinas Siegertas.
Jeigu mokslininkų naudojami įrankiai nebūtų sterilūs, projektas galėtų žlugti, nes su ežero vandeniu jų mėginiuose atsirastų jų pačių ten įleistų mikroorganizmų.
Už gręžimą karštu vandeniu atsakingas inžinierius Andy Taitas šią operaciją pavadino didžiule, bet subtilia.
„Nors gręžimo karštu vandeniu technologija buvo mokslininkų naudojama ir anksčiau, tai pirmas kartas, kai bandoma pragręžti 3 kilometrų ledo sluoksnį. Tai bus giliausias iki šiol vandens srove padarytas gręžinys. Mes užkaitiname vandenį boileriuose iki 90 laipsnių Celsijaus. O iš žarnos purškiama vandens srovė yra 15-20 kartų stipresnė už tą, kuria plaunate savo automobilį. Tai – pats efektyviausias būdas greitai ir švariai pasiekti Elsverto ežerą“, - aiškino inžinierius.
Per artimiausias dvi dienas po ledu bus padarytas „kambarys“, kuris tarnaus kaip distiliuoto vandens rezervuaras ir saugos, kad į paviršių negalėtų iškilti ežero vanduo.
Profesorius M. Siegertas pažymėjo, kad šis eksperimentas galėtų padėti žmonijai išsiaiškinti, ar egzistuoja gyvybė Jupiterio palydovėje Europoje.
„Mes žinome, kad Europą dengia ledo sluoksnis, o po juo yra vandenynas. Jeigu Europoje yra kokia nors gyvybė, tai ji egzistuoja labai panašiomis sąlygomis į Elsverto ežerą – visiškoje tamsoje, didžiuliame slėgyje, ir biologinių procesų užtikrinimui naudoja ne saulės šviesą, o cheminius procesus“, - kalbėjo mokslininkas.
Jeigu visi darbai vyks pagal planą, tyrimo rezultatus turėtume sužinoti kitą savaitę.
Parengė Eglė Buiktienė
