Šio vokiečių leidinio žurnalistas pelkėtame Sankt Peterburgo priemiestyje rado grupelę vyrų, kurie užmušinėjo laiką žaisdami kortomis. Būtent čia stovi prestižinis Rusijos pramonės objektas – hibridų „Jo-mobil“ gamykla. Tačiau fabrikas stovi apleistas.
Buvęs kandidatas į Rusijos prezidentus Michailas Prochorovas buvo tas, kuris įmūrijo kertinį akmenį į šio neonine ir oranžine spalvomis švytinčio fabriko pamatus.
Milijardierius žadėjo skirti 150 mln. eurų, kad padengtų „Jo-mobil“ kūrimo išlaidas. Šis automobilis turėjo tapti tobulesne „Smart“ versija. Maža to, jo numatyta kaina - 9 tūkst. eurų.
Ši kainos ir kokybės kombinacija turėjo „Jo-mobil“ paversti tikru eksporto hitu ir paneigti mitą, kad Rusija sugeba užsieniui parduoti tik gamtines dujas, tankus ir atomines elektrines.
„Jo-mobil“ būtų buvusi tikra Dievo dovana V. Putinui, kuris trokšta užkariauti pasaulinę rinką Rusijoje pagamintais išmaniaisiais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir lėktuvais.
Prezidentas yra pažadėjęs, kad iki 2025 metų sukurs 25 mln. naujų darbo vietų, susijusių su inovacijomis ir aukštosiomis technologijomis.
Kad pasiektų šį tikslą, Kremlius pasirengęs išleisti apie 400 mlrd. eurų. To užtektų nupirkti „Toyota“, BMW, VW ir „Daimler“ pagal dabartinę šių kompanijų rinkos kainą.
Tačiau Rusija, užuot investavusi į užsienio automobilių gamintojus, kliaunasi savo valstybės valdomomis bendrovėmis ir oligarchais. Bėda ta, kad šie gali pagaminti prototipus, bet nepajėgia nuveikti ką nors daugiau.
Abejotinas patikimumas
Anot „Der Spiegel“, V. Putinas automobilius mato kaip vieną svarbiausių naujoviškos Rusijos ateities elementų.
Dėl šios V. Putino aistros, M. Prochorovas 2011-ųjų pavasarį į jo rezidenciją atvarė net du bandomuosius automobilius „Jo-mobil“.
Tiesa, V. Putinas į juos reagavo skeptiškai.
„Ar šis „Jo-mobil“ nesugrius per kelionę?“ - tuomet M. Prochorovo paklausė V. Putinas.
Vis dėlto jis ryžosi sėsti prie vairo ir nuvažiavo juo į Rusijos saugumo tarybos susitikimą, o automobilis įveikė 4 km. ruožą nesugedęs.
Tokį V. Putino politiko įtarumą galėjo sukelti prisiminimai apie viešųjų ryšių kelionę po Sibirą, kur jam buvo pasiūlyta išbandyti naują automobilių gamintojos „Lada“ modelį „Kalina“.
Tai įvyko prieš dvejus metus. V. Putiną turėjo nemaloniai nuteikti „Lada“ siekis apsidrausti nuo bėdos, jeigu kartais naujoji transporto priemonė sugestų. Mat kompanija nutarė atsiųsti ne vieną tokį ryškios geltonos spalvos automobilį.
Tuometiniam premjerui „Lada“ parūpino ir du atsarginius „Kalina“ modelius bei sunkvežimį evakuacijai.
M. Prochorovo naujovė „Jo-mobil“ buvo pristatyta 2011-ųjų Tarptautinėje automobilių parodoje Frankfurte kaip „naujas Rusijos simbolis“.
Serijinė šio automobilio gamyba turėjo būti pradėta 2012-ųjų viduryje, tačiau darbai neverda, nors gamintojai turėjo 200 tūkst. išankstinių užsakymų.
Prie fabriko budintys sargai neįleidžia į jį lankytojų, sakydami, kad projektas sustabdytas. O vienas čia dirbantis rusas žurnalisto paprašė būti diskretišku, teigdamas, kad kitu atveju jam į nugarą ims kvėpuoti Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentai.
Svajonės nesipildo
Rašinio autoriui Benjaminui Bidderiui tokia situacija priminė legendas apie rusų imperatorės Jekaterinos II favoritą Grigorijų Potiomkiną, kuris mulkino savo savo valdovę, jos kelionių maršrutuose statydamas butaforines klestinčias gyvenvietes.
„Panaši dūmų ir veidrodžių taktika naudojama ir šiandien“, - pastebi žurnalistas.
Pavyzdys galėtų būti rusiškų išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių gamyba.
Pirmąjį Rusijos išmanųjį telefoną rusų inžinieriai pristatė jau dukart.
2010-aisiais tuometis valstybinės Rusijos technologijų kompanijos vadovas įteikė prezidentui Dmitrijui Medvedevui grubų išmaniojo telefono prototipą, kuris turėjo būti gaminamas Taivane. Tačiau pasaulis daugiau nieko apie jį taip ir neišgirdo.
Praėjus vos dviems mėnesiams, į V. Putino rankas pateko aparatas, kuris, Rusijos telekomunikacijų magnato Vladimiro Jevtušenkovo žodžiais, turėjo visas „iPhone4“ funkcijas.
Oligarchas V. Putinui pareiškė, kad pradžiai bus pagaminta 500 tūkst. tokių telefonų. Tačiau netrukus pradinis skaičius buvo sumažintas iki 100 tūkst. Šio projekto ėmęsis kinų gamintojas ZTE galiausiai į rinką paleido 5 tūkst. vienetų telefonų, bet jų gamyba tuojau pat buvo nutraukta, motyvuojant nepakankama paklausa.
Panašus likimas ištiko ir elektroninių knygų skaitytuvą, kurį nuo valdžios kontroliuojama šalies žiniasklaida pakrikštijo „rusiškuoju iPad“.
Valstybinės korporacijos „Rosnano“ vadovas Anatolijus Čiubaisas šį išradimą V. Putinui pademonstravo 2011-ųjų rugpjūtį, žadėdamas labai didelę serijinę gamybą. Tūkstantis – tiek jų buvo pagaminta ir išdalinta Rusijos moksleiviams. O planuotas 700 mln. eurų vertės fabrikas ir liko tik svajonė.
Praranda viltį pasigaminti patys?
Anot „Der Spiegel“, praėjus 55 metams nuo tada, kai pirmasis žmogaus pagamintas palydovas „Sputnik“ pasėjo baimę Vakaruose dėl neregėtų sovietų inžinierių sugebėjimų, Rusija patologiškai atsilieka inovacijų srityje.
Technologinių žinių stoka į pavojų stato ir ambicingus Kremliaus aviacijos bei gynybos užmojus.
Pavyzdžiui, kompanijos „Sukhoi“ pagamintas lėktuvas „Superjet“ turėjo tapti Rusijos aviacijos pažiba. Tačiau pageidaujančių įsigyti pirmąjį po Sovietų Sąjungos žlugimo pagamintą orlaivį – maža.
Kol kas „Sukhoi“ jų surinko apie porą dešimčių. Vienas jų sudužo šių metų gegužę per parodomąjį skrydį Indonezijoje. Žuvo visi 45 juo skridę žmonės.
Kad Rusija beviltiškai atsilieka technologijų srityje nuo savo varžovų, tapo visiškai akivaizdu šį spalį, kai JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atskleidė įtariamą kontrabandos tinklą, kuriam priklausė 11 buvusių sovietinių šalių piliečių. Tariamiems rusų šnipams, regis, nerūpėjo slapta politinė informacija.
Teigiama, jog jie klastojo dokumentus, kad įsigytų pažangios įrangos. Pasak FTB, jie iš JAV gabeno mikroelektroniką, kuri buvo masinės gamybos, tačiau taip pat pritaikoma karinėje pramonėje.
Manoma, kad kontrabanda buvo skirta Rusijos armijai ir žvalgybos tarnyboms.
„Veikiausiai Rusija prarado viltį tokius komponentus pasigaminti pati", - svarstė leidinio žurnalistas.
Šią jo mintį pagrindė ir maskviečio armijos analitiko Aleksandro Goltso pastabos, neseniai išsakytos „Moscow Times“ angliškoje versijoje.
Anot eksperto, rusų bendrovės tiesiog neturi galimybių pasinaudoti pažangiosiomis technologijomis.
Pavyzdžiui, inžinieriams, surinkinėjantiems rusų penktosios kartos naikintuvą „T-50“, griežtai nurodyta jame diegti tik rusiškus aukštųjų technologijų komponentus. Bet Rusijoje sunku gauti reikiamų plazminių ekranų.
„Taigi tiesiog paimame japoniškus monitorius ir pakeičiame jų prekės ženklą“, - pripažino vienas projekto komandos narys.
Progresą stabdo ir gamtiniai ištekliai
„Progresas ir modernizacija gimsta iš pastangų tapti efektyvesniu. Tai prieštarauja visai Rusijos ekonomikos logikai“, - interviu „Der Spiegel“ teigė Maskvos ekonomistas Vladislavas Inozemtsevas.
Pasak Rusijos vyriausybės auditorių, dėl korupcijos ir prastos vadybos pastatyti vieną naujo greitkelio kilometrą šioje šalyje kainuoja pustrečio karto daugiau, nei Europos Sąjungoje.
„Visi žino, kad tai yra nepriimtina. Tačiau visi patenkinti tol, kol plaukia pinigai už dujas ir naftą“, - pridūrė V. Inozemtsevas.
Tuo metu „Jo-mobil“ ateitis – labai miglota. M. Prochorovas, būsimų automobilio pardavimų pradžią atidėjęs iki 2014-ųjų, vėliau pareiškė paliekantis verslą.
Fabrike, kur turėtų būti gaminami „Jo-mobil“, „Der Spiegel“ žurnalistas rado du plepančius vokiečių mechanikus. Juos čionai atsiuntė vokiečių automobilių dalių gamintojas „Dieffenbacher“, kad aptarnautų iš minėtos bendrovės nupirktą plastiko presą, kuris M. Prochorovui turėjo padėti gaminti jo svajonių automobilius.
„Mūsų mašinos paruoštos ir veikiančios, - šypsojosi vienas vokietis. - Jeigu rusai pagamins čia automobilį, tai bus revoliucija.“
Parengė Eglė Buitkienė
