Ilgojo nuotolio raketos paleidimas vainikuoja itin audringus Šiaurės Korėjai metus, per kuriuos netikėtai mirė Kim Jong-ilas, o į jo vietą buvo paskirtas net 30 metų nesulaukęs jo sūnus Kim Jong-unas, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis NPR ir „The Guardian”.
Pchenjano propaganda ištisus metus plyšavo, kad 2012-ieji – išskirtiniai Šiaurės Korėjai. Juk praėjo lygiai 100 metų nuo valstybės įkūrėjo Kim Il-sung’o gimimo. Tad režimas žadėjo: būtent šiemet Šiaurės Korėja suklestės ir netgi paleis raketą, kuri iškels į orbitą palydovą.
Tačiau balandį paleista raketa subyrėjo ore. Naujosios startas dėl techninio gedimo ne kartą buvo atidėliojamas. Vienintele permaina, kurią įmanoma vadinti teigiama, tapo tai, kad valdžia pripažino nesėkmę. Iki tol žmonėms buvo teigiama, kad pavyksta absoliučiai viskas.
Gedėti buvo privaloma
Prieš metus atrodė, kad gedi visa Šiaurės Korėja. 24 milijonai sulysusių šalies gyventojų vienu balsu raudojo gailėdami mirusio Kim Jong-ilo.
„Turėjome gedėti 15 dienų po lyderio mirties. Kasdien. Visi turėjo eiti prie didžiulių Kim Jong-ilo portretų bei statulų ir raudoti”, – prisimena dabar į Kiniją jau pabėgusi Song Miha.
Pabėgėliai tikina, kad gedulas buvo privalomas. Esą visiems tiems, kurie, akylų Kim Jong-ilo kulto sargų manymu, elgėsi nenuoširdžiai, grėsė pusmetis sunkiųjų darbų kolonijoje.
„Kas žino, ką žmonės iš tiesų manė? – gūžčioja pečiais Song Miha. – Aš nei džiaugiausi, nei liūdėjau. Mano gyvenimas toks sunkus, tad tiesiog mąsčiau, kas dabar bus.”
Kitas pabėgėlis, saugumo sumetimais prisistatantis tik Kimu, dar atviresnis: „Valdant Kim Jong-ilui nebuvo maisto ir elektros, sunyko sunkioji pramonė. Jo sūnus galbūt stengsis dėl žmonių, tačiau gyvenimas jau per sunkus.”
Klaidos – sėkmės dalis?
Regis, būtent su Kim Jong-uno atėjimu į valdžią siejamos viltys dėl bent mažumėlę geresnio gyvenimo. Pavyzdžiui, jaunasis Šiaurės Korėjos vadovas elgiasi visai kitaip nei velionis jo tėvas – jis viešai kutena kūdikius, pozuoja nuotraukoms su paprastų korėjiečių šeimomis.
Itin neįprasta ir tai, kokį svarbų viešą vaidmenį vaidina Kim Jong-uno sužadėtinė Ri Sol-ju. Kai kurie Kinijoje kalbinti pabėgėliai iki šiol stebisi, kad Ri Sol-ju buvo leista viešai liestis prie Kim Jong-uno.
Pastarasis įsakė Pchenjane pastatyti pramogų parką, delfinariumą, naujų daugiabučių. Be to, Kim Jong-unas pats reguliariai lankosi statybvietėse.
„Jis protingas. Jis studijavo užsienyje, tad greičiausiai laikysis tarptautinių standartų. Drąsos jam nestinga, tad gal atsinaujins prekyba su užsienio šalimis”, – tikisi į Kiniją pabėgusi Chon.
Korėjiečius ypač nustebino tai, kad režimas viešai pripažino nesėkmę balandį paleidžiant raketą. Apie tai buvo pranešta per valstybinės televizijos žinias.
„Mes negalėjome tuo patikėti. Mano širdis buvo sudaužyta, – atsimena Chon. – Bet tada partija mums prisakė neabejoti – esą klaidos yra kelio į sėkmę dalis.
Tuomet televizija ėmė transliuoti visas sporto varžybas, net tas, kurias Šiaurės Korėja pralaimi. Anksčiau apie pralaimėjimus niekada nesužinodavome.”
Maitinosi tarsi kiaulės
Bet viltys greičiausiai nepamatuotos, mat milijonai korėjiečių ir toliau badauja, o galimos permainos ir lieka tik gandai.
„Per televiziją mačiau, kad padėtis Pchenjane gerėja. Bet tai tik Pchenjane. Provincijoje yra kur kas blogiau”, – įsitikinusi Won Ok-geum.
Tiek ši Šiaurės Korėjoje ūkininkavusi moteris, tiek tūkstančiai kitų korėjiečių nelegaliai kirsti sieną su Kinija pasiryžo ne protestuodami prieš politinę sistemą, o nebegalėdami kęsti nuolatinio bado.
„Mūsų šeima maitinosi prasčiau nei kiaulės. Sumaišydavome šieną su kukurūzų milteliais ir valgydavome beskonę košę”, – teigė Won Ok-geum.
Daugelio korėjiečių galvose sukasi vienintelė mintis – kaip nemirti iš bado. Jėgų mąstyti apie kokias nors permainas paprasčiausiai nėra.
„Neturime tiek energijos. Kasdien sukame galvą, iš kur gauti pinigų maistui. Provincijoje apie politiką niekas negalvoja”, – mano moteris.
Kim Jong-ilas – dviveidis tironas
Iki šiol nėra tiksliai žinoma, kada gimė pernai miręs Kim Jong-ilas. Oficialioje biografijoje nurodomi 1942 metai, bet Vakaruose manoma, kad pasaulį jis išvydo 1941-ųjų vasarį.
Kim Jong-ilas yra Šiaurės Korėjos – Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos įkūrėjo Kim Il-sung’o sūnus. Valdžią perėmė 1994 metais po tėvo mirties.
2009 m. pakeitus Šiaurės Korėjos konstituciją, Kim Jong-ilas buvo įvardytas kaip Didysis lyderis. Po metų jis atsidūrė 31-ojoje žurnalo „Forbes” skelbiamo įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašo vietoje.
Valdant Kim Jong-ilui ekonominė situacija Šiaurės Korėjoje nuolat blogėjo. Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje šalyje įsisiautėjo badas, nusinešęs milijonų žmonių gyvybę.
Vis dėlto korėjiečiai tiesiog garbino Kim Jong-ilą. Pavyzdžiui, daug šalies gyventojų tikėjo, kad jis galėjo kontroliuoti orus pagal savo nuotaiką. Be to, jis esą buvo pasaulinės mados tendencijų vėliavnešys.
Pats Kim Jong-ilas nevengė jo šalyje nematytų vakarietiškų malonumų. Pavyzdžiui, jis garbino vakarietiškus filmus – jis buvo sukaupęs daugiau nei 20 tūkst. vaizdajuosčių ir DVD diskų, tarp jų ir pornografinių, kolekciją. Be to, jis dievino Elvį Presley, prancūzišką konjaką ir laikė save interneto ekspertu.
