Visa šalis, regis, jau užgrūdinta smurto, jaučiasi priblokšta
šio nekaltųjų žudymo. Niekas nežino, kodėl 20-metis Adamas Lanza
nužudė savo motiną, kodėl tada nusivežė jos ginklus į mokyklą
ir kodėl ten nužudė 20 vaikų ir šešis suaugusiuosius.
Penktadienį jis važiavo motinos automobiliu per šį 300 metų
istoriją turintį miestelį su puikiomis senomis bažnyčiomis ir
aukštais medžiais, atvažiavo prie mokyklos, kurioje tvyrojo džiugi
kalėdinė nuotaika. Kažkaip jis praėjo pro saugumo postą ir pateko
ten, kur vaikai turėtų būti saugūs.
Theodore'as Varga ir kiti ketvirtųjų klasių
mokytojai dalyvavo susirinkime; mokykloje dar tvyrojo šventinė
atmosfera po vakarykščio ketvirtokų koncerto.
„Buvo graži diena, - sakė T. Varga. - Visi džiaugėsi ir buvo
linksmi. Baigėme savaitę pakilia gaida“.
O tada staiga ėmė aidėti šūviai. „Net negaliu prisiminti,
kiek“, - sakė mokytojas.
Ketvirtokams, vyriausiems tos mokyklos moksleiviams, vyko
specialybės pamokos, tokios kaip sportas ir muzika. Susirinkimų
kambarys nėra rakinamas, tad mokytojams teko galvoti, kaip pabėgti,
žinant, kad jų auklėtiniai yra su kitais mokytojais.
Kažkas įjungė garsiakalbį, kad visi girdėtų, kas vyksta
raštinėje.
„Galėjai girdėti isteriją, - sakė T.Varga. - Kad ir kas tai
padarė, (jis) išgelbėjo daug žmonių. Visi mokykloje klausėsi
plintančio teroro“.
Kitame kambaryje 9 val. 30 min. buvo prasidėjęs susirinkimas,
kuriame dalyvavo direktorė Dawn Hochsprung, mokyklos
gydytoja Diane Day, mokyklos psichologė, kiti
darbuotojai ir vienas tėvų. Jie buvo susirinkę pasikalbėti dėl
vieno antroko.
„Kalbėjomės ten kokias penkias minutes ir išgirdome „Pop! Pop!,
Pop!“ Palindau po stalu“, - pasakojo D. Day laikraščiui „The Wall
Street Journal“.
Tačiau D. Hochsprung ir psichologė pašoko iš savo vietų ir
išbėgo iš kambario, prisiminė gydytoja. „Jos nedvejojo, jog gali
susidurti, bet rūpėjo pažiūrėti, kas vyksta“, - sakė ji.
Direktorė žuvo; įtariama, kad žuvo ir psichologė.
Visur lakstė sargas, perspėdamas žmones, kad kažkas šaudo,
prisiminė T. Varga.
„Jis sakė: „Žmonės! Gulkit! Slėpkitės!“ Tad jis iš tikrųjų
yra didvyris“, - sakė T. Varga.
Ar jis liko gyvas? Mokytojas nežinojo.
Policininkų radijo stotelėse pirmieji pranešimai apie šaudymą
pasigirdo 9 val. 36 min., pranešė „New York Post“.
„Sandi Huko mokykla. Skambinančioji nurodo, kad, jos nuomone,
kažkas pastate šaudo“, - perdavė Njutauno dispečeris. Pranešimų
įrašas buvo paskelbtas minėto laikraščio interneto svetainėje.
Pirmokų klasėje mokytoja Kaitlin Roig išgirdo
šūvius. Ji nedelsdama užbarikadavo 15 savo moksleivių mažyčiame
tualete, kur vieną vaiką pasodino ant klozeto. Ji užstūmė duris
knygų lentyna ir jas užrakino. Vaikams mokytoja pasakė laikytis
„visiškai ramiai“.
„Pasakiau: „Dabar čia yra blogų žmonių. Mums reikia palaukti
gerų žmonių“, - pasakojo ji „ABC News“.
„Vaikai buvo tokie geri, - sakė ji. - Jie kalbėjo: „Ar galime
eiti ir pažiūrėti, ar kas nors ten yra?“, „Aš tik noriu Kalėdų.
Nenoriu mirti, aš tik noriu švęsti Kalėdas“. Aš pasakiau:
„Švęsit Kalėdas ir Hanuką“.
Vienas moksleivis pareiškė, kad moka karatė. „Viskas gerai. Aš
parodysiu kelią laukan“, - pasakė jis.
Sporto salėje ketvirtokai verkdami gūžėsi kampe. Tarp jų buvo
10-metis Philipas Makrisas.
„Jis pasakojo, kad girdėjo didelį triukšmą, o tada -
spiegimą, - sakė jo motina Melissa Makris. - Tada
sporto mokytojai nedelsdami surinko vaikus į kampą ir juos saugojo“.
Viena sporto salėje buvusi mergaitė prisiminė girdėjusi „gal
septynis garsius dunkstelėjimus“.
„Sporto mokytojas pasakė mums eiti į kampą, tad visi
susispietėme ir toliau girdėjome tuos dunkstelėjimus, - „NBC News“
sakė mergaitė, kurios vardas neskelbiamas. - Mes visi ėmėme, na,
nešaukėme, mes ėmėme verkti, todėl visi sporto mokytojai pasakė
mums eiti į ofisą, kur niekas mūsų neras“.
Vienas aštuonmetis papasakojo, kaip mokytoja jį išgelbėjo.
„Mačiau kaip per holą, šalia kurio buvau, skrieja kulkos, o
tada mokytoja įsitraukė mane į savo klasę“, - sakė berniukas,
kurio vardo CBSNews.com neskelbia.
Robertas Licata pasakojo, kad jo šešerių
metų sūnus buvo klasėje, kai užpuolikas įsiveržė ir nušovė
mokytoją. „Tada mano sūnus pačiupo kelis draugus ir išbėgo pro
duris, - sakė jis. - Jis buvo labai drąsus. Jis laukė savo
draugų“.
Pasak jo, užpuolikas neištarė nė žodžio.
„Šaudymas, atrodo, liovėsi“, - 9 val. 38 min. radijo ryšiu
pranešė dispečeris. - Šiuo metu tylu. Mokykla uždaryta“.
9 val. 46 min. skausmingas balsas iš mokyklos praneša: „Čia yra
lavonų. Reikia greitosios pagalbos automobilių“.
Policininkai atidžiai tikrino patalpą po patalpos, išvesdami
vaikus ir darbuotojus iš pavojaus zonos. Jie surado nusišovusį
Adamą Lanza, kuris iššaudė žmones dviejose klasėse. Joks
pareigūnas nepaleido nė vieno šūvio.
Moksleivis Brendanas Murray WABC-TV
pasakojo, kad jo klasėje, kai pasigirdo garsūs poškėjimai ir
klyksmai, kilo chaosas. Įėjo policijos pareigūnas, paklausė „Ar
jis čia?“ ir išbėgo.
„Tada mūsų mokytojas (ar) kažkas sušuko „Eikit į saugią
vietą“. Tada nuėjome į sieninę spintą sporto salėje ir ten
truputį pasėdėjome, o tada policija ... beldė į duris ir ...
sakė: „Mes evakuojame žmones, mes evakuojame žmones“. Tad mes
išbėgome“, - pasakojo B.Murray.
Vaikai, kurie buvo perspėti užsimerkti, kad nematytų žudiko
darbo, buvo išlydėti iš mokyklos.
Atskubėjo mokinių tėvai. Giminaičiai ėjo iš gaisrinės, kuri
buvo naudojama kaip rinkimosi vieta, kai kurie jų verkė. Vienas
vyras, vilkėjęs tik marškinėlius, be striukės, apkabino moterį
ir ėjo su ja gatvės viduriu, nesuvokdamas nieko, kas vyksta
aplinkui.
Į gaisrinę atvyko gubernatorius Dannelis P.Malloy ir kiti pareigūnai. Taip pat - dvasininkai, tarp jų -
monsinjoras Robertas Weissas iš Njutauno
Šv.Rožės katalikų bažnyčios. Jis matė, kaip tėvai suvokdavo,
kad jau niekada nebepamatys savo vaikų gyvų.
„Visi jie vylėsi, kad jų vaikai bus rasti sveiki ir gyvi. Bet
kai buvo paskelbtas žuvusiųjų sąrašas, jie suvokė, kad jų vaiko
nebėra“, - sakė R. Weissas.
Jis prisiminė vienos aukos brolio reakciją.
„Vienam mažam berniukui jie pasakė, kad mirė jo sesuo, -
pasakojo R. Weissas. - Berniuko reakcija buvo: „Nebeturėsiu su kuo
žaisti“.