Visa šalis, regis, jau užgrūdinta smurto, jaučiasi priblokšta šio nekaltųjų žudymo. Niekas nežino, kodėl 20-metis Adamas Lanza nužudė savo motiną, kodėl tada nusivežė jos ginklus į mokyklą ir kodėl ten nužudė 20 vaikų ir šešis suaugusiuosius.
Penktadienį jis važiavo motinos automobiliu per šį 300 metų istoriją turintį miestelį su puikiomis senomis bažnyčiomis ir aukštais medžiais, atvažiavo prie mokyklos, kurioje tvyrojo džiugi kalėdinė nuotaika. Kažkaip jis praėjo pro saugumo postą ir pateko ten, kur vaikai turėtų būti saugūs.
Theodore'as Varga ir kiti ketvirtųjų klasių mokytojai dalyvavo susirinkime; mokykloje dar tvyrojo šventinė atmosfera po vakarykščio ketvirtokų koncerto.
„Buvo graži diena, - sakė T. Varga. - Visi džiaugėsi ir buvo linksmi. Baigėme savaitę pakilia gaida“.
O tada staiga ėmė aidėti šūviai. „Net negaliu prisiminti, kiek“, - sakė mokytojas.
Ketvirtokams, vyriausiems tos mokyklos moksleiviams, vyko specialybės pamokos, tokios kaip sportas ir muzika. Susirinkimų kambarys nėra rakinamas, tad mokytojams teko galvoti, kaip pabėgti, žinant, kad jų auklėtiniai yra su kitais mokytojais.
Kažkas įjungė garsiakalbį, kad visi girdėtų, kas vyksta raštinėje.
„Galėjai girdėti isteriją, - sakė T.Varga. - Kad ir kas tai padarė, (jis) išgelbėjo daug žmonių. Visi mokykloje klausėsi plintančio teroro“.
Kitame kambaryje 9 val. 30 min. buvo prasidėjęs susirinkimas, kuriame dalyvavo direktorė Dawn Hochsprung, mokyklos gydytoja Diane Day, mokyklos psichologė, kiti darbuotojai ir vienas tėvų. Jie buvo susirinkę pasikalbėti dėl vieno antroko.
„Kalbėjomės ten kokias penkias minutes ir išgirdome „Pop! Pop!, Pop!“ Palindau po stalu“, - pasakojo D. Day laikraščiui „The Wall Street Journal“.
Tačiau D. Hochsprung ir psichologė pašoko iš savo vietų ir išbėgo iš kambario, prisiminė gydytoja. „Jos nedvejojo, jog gali susidurti, bet rūpėjo pažiūrėti, kas vyksta“, - sakė ji. Direktorė žuvo; įtariama, kad žuvo ir psichologė.
Visur lakstė sargas, perspėdamas žmones, kad kažkas šaudo, prisiminė T. Varga.
„Jis sakė: „Žmonės! Gulkit! Slėpkitės!“ Tad jis iš tikrųjų yra didvyris“, - sakė T. Varga.
Ar jis liko gyvas? Mokytojas nežinojo.
Policininkų radijo stotelėse pirmieji pranešimai apie šaudymą pasigirdo 9 val. 36 min., pranešė „New York Post“.
„Sandi Huko mokykla. Skambinančioji nurodo, kad, jos nuomone, kažkas pastate šaudo“, - perdavė Njutauno dispečeris. Pranešimų įrašas buvo paskelbtas minėto laikraščio interneto svetainėje.
Pirmokų klasėje mokytoja Kaitlin Roig išgirdo šūvius. Ji nedelsdama užbarikadavo 15 savo moksleivių mažyčiame tualete, kur vieną vaiką pasodino ant klozeto. Ji užstūmė duris knygų lentyna ir jas užrakino. Vaikams mokytoja pasakė laikytis „visiškai ramiai“.
„Pasakiau: „Dabar čia yra blogų žmonių. Mums reikia palaukti gerų žmonių“, - pasakojo ji „ABC News“.
„Vaikai buvo tokie geri, - sakė ji. - Jie kalbėjo: „Ar galime eiti ir pažiūrėti, ar kas nors ten yra?“, „Aš tik noriu Kalėdų. Nenoriu mirti, aš tik noriu švęsti Kalėdas“. Aš pasakiau: „Švęsit Kalėdas ir Hanuką“.
Vienas moksleivis pareiškė, kad moka karatė. „Viskas gerai. Aš parodysiu kelią laukan“, - pasakė jis.
Sporto salėje ketvirtokai verkdami gūžėsi kampe. Tarp jų buvo 10-metis Philipas Makrisas.
„Jis pasakojo, kad girdėjo didelį triukšmą, o tada - spiegimą, - sakė jo motina Melissa Makris. - Tada sporto mokytojai nedelsdami surinko vaikus į kampą ir juos saugojo“.
Viena sporto salėje buvusi mergaitė prisiminė girdėjusi „gal septynis garsius dunkstelėjimus“.
„Sporto mokytojas pasakė mums eiti į kampą, tad visi susispietėme ir toliau girdėjome tuos dunkstelėjimus, - „NBC News“ sakė mergaitė, kurios vardas neskelbiamas. - Mes visi ėmėme, na, nešaukėme, mes ėmėme verkti, todėl visi sporto mokytojai pasakė mums eiti į ofisą, kur niekas mūsų neras“.
Vienas aštuonmetis papasakojo, kaip mokytoja jį išgelbėjo.
„Mačiau kaip per holą, šalia kurio buvau, skrieja kulkos, o tada mokytoja įsitraukė mane į savo klasę“, - sakė berniukas, kurio vardo CBSNews.com neskelbia.
Robertas Licata pasakojo, kad jo šešerių metų sūnus buvo klasėje, kai užpuolikas įsiveržė ir nušovė mokytoją. „Tada mano sūnus pačiupo kelis draugus ir išbėgo pro duris, - sakė jis. - Jis buvo labai drąsus. Jis laukė savo draugų“.
Pasak jo, užpuolikas neištarė nė žodžio.
„Šaudymas, atrodo, liovėsi“, - 9 val. 38 min. radijo ryšiu pranešė dispečeris. - Šiuo metu tylu. Mokykla uždaryta“.
9 val. 46 min. skausmingas balsas iš mokyklos praneša: „Čia yra lavonų. Reikia greitosios pagalbos automobilių“.
Policininkai atidžiai tikrino patalpą po patalpos, išvesdami vaikus ir darbuotojus iš pavojaus zonos. Jie surado nusišovusį Adamą Lanza, kuris iššaudė žmones dviejose klasėse. Joks pareigūnas nepaleido nė vieno šūvio.
Moksleivis Brendanas Murray WABC-TV pasakojo, kad jo klasėje, kai pasigirdo garsūs poškėjimai ir klyksmai, kilo chaosas. Įėjo policijos pareigūnas, paklausė „Ar jis čia?“ ir išbėgo.
„Tada mūsų mokytojas (ar) kažkas sušuko „Eikit į saugią vietą“. Tada nuėjome į sieninę spintą sporto salėje ir ten truputį pasėdėjome, o tada policija ... beldė į duris ir ... sakė: „Mes evakuojame žmones, mes evakuojame žmones“. Tad mes išbėgome“, - pasakojo B.Murray.
Vaikai, kurie buvo perspėti užsimerkti, kad nematytų žudiko darbo, buvo išlydėti iš mokyklos.
Atskubėjo mokinių tėvai. Giminaičiai ėjo iš gaisrinės, kuri buvo naudojama kaip rinkimosi vieta, kai kurie jų verkė. Vienas vyras, vilkėjęs tik marškinėlius, be striukės, apkabino moterį ir ėjo su ja gatvės viduriu, nesuvokdamas nieko, kas vyksta aplinkui.
Į gaisrinę atvyko gubernatorius Dannelis P.Malloy ir kiti pareigūnai. Taip pat - dvasininkai, tarp jų - monsinjoras Robertas Weissas iš Njutauno Šv.Rožės katalikų bažnyčios. Jis matė, kaip tėvai suvokdavo, kad jau niekada nebepamatys savo vaikų gyvų.
„Visi jie vylėsi, kad jų vaikai bus rasti sveiki ir gyvi. Bet kai buvo paskelbtas žuvusiųjų sąrašas, jie suvokė, kad jų vaiko nebėra“, - sakė R. Weissas.
Jis prisiminė vienos aukos brolio reakciją.
„Vienam mažam berniukui jie pasakė, kad mirė jo sesuo, - pasakojo R. Weissas. - Berniuko reakcija buvo: „Nebeturėsiu su kuo žaisti“.
