„Tai, kad po pirmosios palaiminimo žinutės Šventasis Tėvas nusprendė tiesiogiai atsakyti į trijų socialinio tinklo vartotojų klausimus, manau, taip pat buvo tam tikra staigmena.
Galima neabejoti, kad šių žinučių autorius yra pats popiežius. Juk jis pats savo ranka rašo kalbas, tekstus, enciklikas.”
„Bažnyčia į komunikacijos erdvę įžengė 1931 metais, kai popiežiaus Pijaus XI iniciatyva buvo įkurtas Vatikano radijas”, – primena S.Kubilius.
Antrojo pasaulinio karo metais buvo itin populiarios trumpos popiežiaus Pijaus XII kalbos radijuje.
„Jas tam tikra prasme būtų galima gretinti su Benedikto XVI žinutėmis „Twitter” tinkle”, – teigia Vatikano radijo žurnalistas.
„Nusprendęs naudotis „Twitter” socialiniu tinklu Benediktas XVI turės mintis reikšti glaustai ir trumpai.
Bet gilių minčių galima pasakyti ir tokiu būdu. Svarbu, kad bendraujant virtualioje erdvėje, anot paties popiežiaus, atsirastų ir tam tikri tylos momentai, jie suteiktų galimybę susimąstyti apie gyvenimo prasmę.
Šventojo Tėvo nuomone, „skaitmeninė erdvė neturi virsti dykviete”. S.Kubilius neatmetė galimybės, kad kada nors gali būti sukurta ir popiežiaus „Twitter” paskyra lietuvių kalba.
„Juk tradicijos sveikinti mūsų šalies tikinčiuosius lietuvių kalba pradininkas – popiežius Paulius VI, ją vėliau įtvirtino Jonas Paulius II – tapęs popiežiumi lietuviškai jis prabilo jau pirmajame savo pamoksle.”
Naujoji Bažnyčios evangelizacija prasidėjo trimis sakiniais. Juose nei daugiau, nei mažiau – 140 ženklų. Tokia yra bendravimo socialiniame tinkle „Twitter” sąlyga – jos nuo šiol laikysis ir Romos popiežius.
Pirmoji Benedikto XVI žinutė „Twitter” vartotojams iš Vatikano buvo apaštalinis palaiminimas: „Brangūs bičiuliai, su džiaugsmu prisijungiu prie jūsų „Twitter” tinkle.
Ačiū jums už gausius klausimus. Nuoširdžiai jus laiminu.”
Jos laukė beveik milijonas popiežiškojoje paskyroje @pontifex užsiregistravusių tikinčiųjų ir pasauliečių.
Tačiau labiausiai pirmosios žinutės, arba „tweett”, iš Vatikano, matyt, laukė amerikietis Jackas Dorsey. Prieš 6 metus jis suposi sūpuoklėse viename San Fransisko parkų kramsnodamas meksikietišką maistą.
Informacinių technologijų specialistui staiga į galvą šovė idėja: o kodėl tam tikras ratas žmonių negalėtų bendrauti trumposiomis SMS žinutėmis?
Taip atsirado „Twitter” – naujo socialinio tinklo projektas, kuris iš pradžių vadinosi „twttr”.
Per šešerius „Twitter” gyvavimo metus planetoje atsirado daugiau kaip pusė milijardo vartotojų, kurie trumposiomis žinutėmis bent kartą per mėnesį skelbia savąją 140 ženklų ilgio naujieną.
Bažnyčios žingsnis į priekį
2010-ųjų sausio 22 dieną NASA astronautas Timothy Creameris pasiuntė pirmąją žinutę iš kosmoso. Benedikto XVI „tweet” mobiliųjų telefonų ir kompiuterių ekranus nušvietė praėjusį trečiadienį, bendrosios audiencijos Vatikane pabaigoje.
Pirmoji apaštalinė „Twitter” žinutė turėjo atsirasti 2012 metų 12 mėnesio 12 dieną 12 valandą. Kažin. Visuotinės pasaulio pabaigos isterijos fone tam tikros skaičių kombinacijos įgauna simbolinę prasmę.
Kad ir kaip ten būtų, popiežius nutarė įtaigios skaičių kombinacijos išvengti ir pirmąją žinutę išsiuntė ne lygiai dvyliktą, o pusvalandžiu anksčiau.
Šiaip ar taip, tai buvo įvertinta kaip ryžtingas Bažnyčios žingsnis į komunikaciją su pasauliu. Virtualiojo tipo.
Popiežius nežada vergauti
Socialinis tinklas – virtualus ir plačiai išsišakojęs, bet tiksliais skaičiais gyvenantis informatikos reiškinys. Jo nei užkalbėjimais, nei maldomis paveikti neįmanoma.
Todėl milžiniškas žiniatinklio bendruomenės susidomėjimas popiežiaus žinutėmis yra ne abstrakti naujiena, o faktas, kurį liudija sekėjų skaičius.
Antradienį, likus vienai dienai iki pirmosios apaštalinės žinutės starto, ties Benedikto XVI paskyra @pontifex rikiavosi 900 tūkstančių vartotojų.
Pontifikas su „Twitter” vartotojais bendraus aštuoniomis kalbomis, tarp jų, beje, nėra Bažnyčios kalbos – lotynų, užtat yra arabų.
Daugiausia sekėjų – 600 tūkst. buvo tarp rašančiųjų angliškai, 140 tūkst. ispaniškai ir 90 tūkst. itališkai.
„Twitter” klientams naujo vartotojo – šiuo metu Kristaus vikaro pareigas atliekančio 86 metų teologo Josepho Ratzingerio atėjimas į tinklą iškėlė daugybę klausimų. Kai kurie jų – grynai techninio pobūdžio.
Ar Romos popiežius nuo šiol nebesiskirs su kompiuteriu? Ar jis išmano glaustą „Twitter” žinučių rašymo stilių? Kokiu būdu jam pavyks sutalpinti citatas iš enciklikų, jeigu net „Tėve mūsų” netelpa į didžiausios – 140 ženklų – žinutės erdvę?
Vatikano spaudos salėje naująjį komunikacijos projektą pristatęs amerikietis Gregas Burke’as nuramino žurnalistus: „Ne, Šventasis Tėvas tikrai nevaikščios su „Blackberry” išmaniuoju telefonu ar „iPad” planšetiniu kompiuteriu rankose. Kita vertus, niekas negalės rašyti popiežiaus vardu. Jis siųs tokias žinutes, kokias norės siųsti.”
Popiežiaus darbo kabinete apaštaliniuose rūmuose ant darbo stalo nėra kompiuterio. Šventasis Tėvas labai daug rašo, bet naudojasi ne kompiuterio klaviatūra, o paprastu pieštuku.
Beje, tai, kad bendrosios audiencijos metu Benediktas XVI smiliumi paspaudė planšetinio kompiuterio klavišą „enter” ir pats išsiuntė pirmąją žinutę, anaiptol nereiškia, jog nuo šiol taip ir bus.
Trečiojoje Vatikano apaštalinių rūmų lodžijoje dirbs speciali socialinių inovacijų grupė, kuri rašys ir siųs žinutes. Pontifikas rūpinsis tik jų turiniu.
Klausinėja ir šaiposi
Popiežius kažin ar taps užkietėjusiu interneto gerbėju. Ir vis dėlto šiokia tokia Bažnyčios bendravimo su pasauliu revoliucija įvyko.
Apie tai vaizdžiai pasakojo Vatikano spaudos centro direktorius Federico Lombardi. Pirmojo popiežiškojo „tweet” proga jis sukūrė specialią biblinę parabolę, kurią išdėstė Vatikano radijo laidos metu.
Tėvas Federico netgi numatė, kad „Twitter” vartotojai iš pradžių išjuoks naujoką ir nuo jo nusisuks. Taip ir įvyko.
Paskelbęs, kad taps socialinio tinklo vartotoju, Benediktas XVI tapo pirmuoju pontifiku istorijoje, kuris yra prieinamas visiems – dvasininkams ir pasauliečiams.
Kiekvienas užsimanęs pabendrauti su Kristaus įpėdiniu gali kreiptis ir siųsti jam klausimą „Twitter” tinkle, užrašęs adresą #askpontifex.
Klausimų lavina, užgriuvusi popiežiaus paskyrą, – margaspalvė. Kai kurie interneto bendruomenės nariai, susivokę, kad į aukščiausią Bažnyčios hierarchą galima kreiptis kaip į laiptinės kaimyną, paplekšnoti (tiesa, virtualiai) jam per petį, prieš tokią pagundą neatsilaikė.
„Jeigu mes visi kilę iš Adomo ir Ievos, vadinasi, visi esame giminės?” „Ar tik nebus internetas demono įrankis?” „Kodėl Dievas troškuliui numalšinti davė vandenį, o ne kokteilį „Mojito”? „Kažin ar Juozapas ir Marija Betliejuje mokėjo nekilnojamojo turto mokestį?” „Štai jau 16 metų aš vandenį paverčiu arbata, ar galiu kurti savo religiją?”
Kai kurie „Twitter” vartotojai įsivaizduoja, kad popiežius negali gyventi be futbolo, ir klausinėjo, kuri pozicija labiau tiktų „Milan” kapitonui Riccardo Montolivo.
Kiti nerimavo dėl esą artėjančios pasaulio pabaigos ir domėjosi, ar dar spės atšvęsti Kalėdas.
Daugybė klausimų popiežiui – tai ne tiek klausimai, kiek bandymas polemizuoti su Katalikų bažnyčia ir jos požiūriu į kontracepciją, dirbtinį apvaisinimą, pedofilijos skandalus.
Buvo ir tokių, kurie paprasčiausiai klausė: „Ar Dievas yra?”
Tiki žodžio svarba
Ar atsakys Šventasis Tėvas į tūkstančius „Twitter” vartotojų klausimų – rimtus, ironiškus, piktus, nuoširdžius?
Tokio darbo, matyt, būtų neįmanoma atlikti fiziškai. Interneto komunikacijos žinovai įsitikinę, kad apaštaliniai „tweet” bus panašesni į radijo laidas: popiežius rašo, tikintieji skaito.
Buvo nemažai svarstymų, ar pontifikas ryšis atsakyti į konkrečių paskirų tinklo vartotojų klausimus.
Tačiau Benediktas XVI ir čia pateikė staigmeną: starto dieną jis pasirinko tris jam siųstus klausimus ir pateikė trumpus atsakymus.
Tačiau klausimai – taip pat bendravimas. Tai pabrėžė pats J.Ratzingeris Pasaulinės socialinės komunikacijos dienos proga: „Sudėtingame ir įvairiapusiškame komunikacijos pasaulyje aktualūs klausimai, susiję su žmogiškąja egzistencija: kas esu? Ką galiu žinoti? Ką turiu daryti? Kuo galiu tikėti?”
„Pradžioje buvo Žodis, ir Žodis buvo pas Dievą, ir Dievas buvo Žodis”, – sakoma Evangelijoje pagal Joną.
Galbūt todėl Benediktas XVI pasirinko ne vaizdais trykštantį „Facebook” socialinį tinklą, o būtent „Twitter”.
Pastarajame žodis turi ryškesnę, labiau apibrėžtą prasmę. Ilgas ir išsamias enciklikas, teologijos studijas įpratęs rašyti J.Ratzingeris dabar tikėjimo tiesas aiškins vienu dviem sakiniais.
„Tai bus savotiškos išminties piliulės”, – aiškina Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos pirmininkas arkivyskupas Claudio Maria Celli.
Kaip jos paveiks socialinį tinklą, visą interneto bendruomenę ir pačią Bažnyčią, kol kas niekas nesiima spėlioti.
Šiaip ar taip, naujoji šiuolaikinės Bažnyčios evangelizacija prasidėjo. Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios.
Biblinė „Twitter” tinklo parabolė
Vatikano spaudos centro vadovas Federico Lombardi sukūrė specialią parabolę apie biblinę tiesą, popiežių ir socialinį tinklą „Twitter”.
„Naujasis „tvitintojas” atėjo „tvitinti” į skaitmeninį žemyną. Kai kurie žemyno gyventojai pasakė: „Ką čia veikia šis įsibrovėlis? Čia tik mes žinome, kaip ir ką reikia „tvitinti”.
Išjuokė jį ir nusisuko nuo jo. Tada kiti gyventojai pasakė: „Įdomu, labai įdomu. Pasižiūrėkime, ar jis turės daugiau sekėjų nei kitos įžymybės, aktoriai ir futbolininkai.”
Ir pasvarstė apie skaičius, bet nieko nepagalvojo apie tai, kas buvo sakoma „tvituose”, ir galiausiai liovėsi domėtis.
Kiti pasakė: „Gerai. Yra kažkas, kas stengiasi kiekvienam mūsų pasakyti svarbių dalykų. Būsime budrūs, žiūrėsime ir klausysimės, mielai persiųsime žinutes savo bičiuliams, ieškantiems kaip ir mes.” Ir „tvitai” davė vaisių. Ir jie išplito.”
