Sociologinių apklausų bendrovės CBOS prieš Kalėdas atlikta apklausa parodė, kad Seimą ir daugumą vadovaujančių politikų negailestingai kritikuojantys lenkai gerų žodžių negaili lietuviškų šaknų turinčiam Bronislawui Komorowskiui.
Kadencijos pradžioje dėl lėtapėdiškumo ir gausių smulkių klaidų kaimo seniūnu bei girininku pravardžiuotas Lenkijos prezidentas B. Komorowskis netikėtai pavirto daugelio lenkų mėgstamiausiu politiku.
Negana to, net labiausiai prezidentą kritikuojančių partijų atstovai jį slapta giria ir viliasi, jog jam užteks kantrybės ir išminties, kad pažabotų politinę erdvę užvaldžiusią neapykantą.
Nesutaikė šventinės nuotaikos
Kalėdoms besiruošiančius lenkus šokiravo politikų nesugebėjimas net per adventą liautis vieniems kitus įžeidinėti ir atsisakyti triukšmingų demonstracijų.
Šiame fronte, kaip ir visus pastaruosius kelerius metus, lyderiavo Teisės ir teisingumo partijai (TTP) vadovaujantis Jaroslawas Kaczynskis.
TTP lyderis sugalvojo gruodžio 13 dieną, per karinės padėties įvedimo 1981 m. metines, surengti antivyriausybinę demonstraciją. J. Kaczynskio teiginiai, kad dabartinė situacija šalyje primena tuometę diktatūrą, papiktino kitų partijų vadus ir senuosius opozicionierius.
Demonstracijoje dvidešimt tūkstančių TTP šalininkų nešė plakatus, raginančius, kad „išdavikai bei žudikai” Donaldas Tuskas ir B. Komorowskis išsinešdintų į Berlyną ar Maskvą ir užleistų valdžią tikriesiems patriotams.
Prie vyriausybės rūmų demonstrantai skandavo šūkius, kuriais buvo grasinama ant medžių šakų iškarti kairiuosius, tuo nedviprasmiškai kaltindami liberalus susimokius su buvusiais komunistais.
Kairiųjų demokratų sąjunga (KDS), J. Kaczynskio demonstraciją pavadinusi tautos kiršinimu, pati griebėsi provokacijos atkimšdama šampano butelius Seime per karinės padėties įvedimo metines.
Nors KDS lyderis ekspremjeras Leszekas Milleris teisinosi, kad šampanu minėjo derybų dėl Lenkijos įstojimo į ES užbaigimo metines, tokia puota irgi įsiutino oponentus.
Prezidento raginimas padėjo?
TTP demonstracija buvo gerokai mažesnė, nei planavo organizatoriai.
Ir kalti ne tik šaltoki orai, bet ir prezidento kreipimasis, kurį jis išsakė prie Bialolenkos kalėjimo Varšuvoje. Šiame kalėjime už opozicinę veiklą po karinės padėties įvedimo B. Komorowskis kaip tik ir kalėjo.
Prezidentas paragino tautiečius neiti tą dieną į demonstraciją, nes karinė padėtis buvo brolžudiškas blogis, kurio nereikia minėti.
Prezidentas paragino pamąstyti, kaip galima padėti žmonėms, nukentėjusiems per karinę padėtį Lenkijoje ir kenčiantiems nuo diktatūrų kitose šalyse.
B. Komorowskis pažadėjo savo šeimos vardu išsiųsti šventinį siuntinį kalėjime sėdinčiam Baltarusijos opozicionieriui.
Varšuvos žiniasklaida prezidento kreipimąsi įvertino labai teigiamai, o kritikos dozė teko J. Kaczynskiui.
Pastarasis esą drąsą rodo tik dabar, o štai B. Komorowskis už drąsius žodžius režimo laikais patyrė represijų.
Pagyros už paradą
Dar didesnių pagyrų B. Komorowskis sulaukė už tai, kad surengė paradą per Nepriklausomybės dienos minėjimą lapkričio 11-ąją.
Tą dieną mitingus iki tol rengdavo įvairios kairiųjų ir dešiniųjų organizacijos, o didžiausiu susiėjimu virto fašistuojančių radikalų eitynės, ėmusios ne juokais gąsdinti lenkus.
Prieš trejus metus savo paradą ėmę rengti dešinieji radikalai sugebėjo į jį privilioti dešimtis tūkstančių futbolo chuliganų, kasmet keldami vis didesnes riaušes.
B. Komorowskis ryžosi perimti iniciatyvą iš pavienių organizacijų ir pakvietė tautiečius į bendras eitynes.
B. Komorowskis tapo pirmuoju pokario prezidentu, padėjusiu gėlių ne tik ant daugumos tautiečių garbinamo maršalo Jozefo Pilsudskio, bet ir ant pagrindinio nacionalistų ideologo Romano Dmowskio kapų, tuo atimdamas iš radikalių nacionalistų pagrindinį jų demonstracijos kozirį.
Eitynėse miesto gatvėmis, per kurias buvo padėta gėlių prie visų prieškario lyderių paminklų, dalyvavo penkiolika tūkstančių gyventojų.
Kartu su B. Komorowskiu žygiavo ir daugumos partijų lyderiai, taip pat raginę savo šalininkus visiems kartu džiugiai paminėti Nepriklausomybės dieną.
Nors į Jaunalenkių ir Tautinių nacionalistų lygos ONR surengtas eitynes atėjo beveik dvigubai daugiau žmonių, o riaušės valandai paralyžiavo miesto centrą, neramumai buvo gerokai mažesni nei pernai.
Žiniasklaida viliasi, kad prezidentinis maršas jau kitąmet taps vyraujantis ir tą dieną sostinėje dominuos džiugi nuotaika.
B. Komorowskis skubiai reagavo ir į kairiųjų partijų sprendimą paminėti pirmojo šalies prezidento, iš Žemaitijos kilusio Gabrieliaus Narutowicziaus nužudymo devyniasdešimtąsias metines.
B. Komorowskis sukvietė visų partijų lyderius į prezidentinę koplyčią bendrai pasimelsti už G.Narutowiczių ir taip bent jau išvengė kritikos, kad ignoruoja savo pirmtako atminimą.
57 metų G. Narutowiczių, dalyvavusį naujos parodos atidaryme 1922 metų gruodį, keturiais šūviais į širdį nušovė talentingas dešiniųjų pažiūrų dailininkas Eligiuszas Niewiadomskis.
Žudikas policijai nesipriešino ir pareiškė, kad neturėjo asmeninių priekaištų G. Narutowicziui, tačiau privalėjo jį nušauti patriotiniais sumetimais, mat tas prezidentu esą tapo dėl žydų ir kairiųjų sąmokslo.
Įdomu tai, kad, kaip ir B. Komorowskis, G. Narutowiczius skelbėsi būsiąs visos tautos prezidentas ir norėjo suvienyti skirtingoms partijoms atstovaujančius seimūnus bendriems valstybės kūrimo uždaviniams spręsti.
Tačiau tokios pažiūros patiko ne visiems.
Dar ir dabar prie prezidento žudiko E. Niewiadomskio kapo dešiniųjų pažiūrų radikalai rengia iškilmingą naujų narių priėmimą ir ragina dailininko biografiją dėstyti mokyklose.
Tauta myli, Seimas kritikuoja
Tačiau tautos mėgstamą B. Komorowskį Seime atvirai arba užkulisiuose kritikuoja visos partijos. Kairieji už tai, kad B. Komorowskis afišuoja savo religingumą ir nepritaria homoseksualų santuokoms.
TTP plaka už tai, kad B. Komorowskis nepritaria abortų įstatymo sugriežtinimui ir dirbtinio apvaisinimo uždraudimui, dėl to Bažnyčiai siūlė prezidentą ekskomunikuoti.
D. Tuskas niršta už tai, kad jo pavaldiniu Piliečių platformos partijoje (PPP) buvęs B.Komorowskis vykdo vis savarankiškesnę politiką ir atmetė kelis Seimo parengtus įstatymus.
B. Komorowskis patarėjais įdarbino įvairių pažiūrų politikus ir sprendimus stengiasi aptarti su visomis partijomis. Tuo jis visiškai skiriasi nuo pirmtako, per lėktuvo katastrofą žuvusio Lecho Kaczynskio, kuris viską derindavo tik su broliu dvyniu, TTP vadu J. Kaczynskiu.
Auksinė lenkų vidutinybė
Varšuvos universiteto profesorius psichologas Norbertas Maliszewskis tvirtina, jog nuobodžia vidutinybe pravardžiuotas B. Komorowskis tautos akyse dabar pavirto auksine vidutinybe.
Profesoriaus teigimu, konfliktinėje politinėje aplinkoje tauta buvo pasiilgusi ramaus ir nešališko prezidento.
Psichologas giria ir natūralų kaimietišką B. Komorowskio elgesį, kuris tautai esą yra artimesnis ir suprantamesnis nei reklamos specialistų apdorotas dirbtinis kitų politinių lyderių pozavimas.
Įvaizdžio specialistai iš pradžių neslėpė nusivylimo, kad B. Komorowskis į visus jų patarimus numoja ranka, ir nesitikėjo, jog tai gali suteikti pliusų.
Bet net kai prezidentaudamas B. Komorowskis nepakeitė savo įpročių ir net svarbius posėdžius nutraukia vien todėl, jog privalo eiti valgyti žmonos paruoštų pietų, šis jo įprotis vertinamas dvejopai: nelabai patinka politikams, tačiau paprasti žmonės gerbia prezidento, užauginusio penkis vaikus, dėmesį žmonai ir šeimai.
Be to, spėjama, kad į labdaringą veiklą pasinėrusi prezidento žmona Anna padėjo savo vyrui ir kaip politikui – B. Komorowskis daro vis mažiau diplomatinių etiketo klaidų.
Prezidentavimo pradžioje B. Komorowskis, užkietėjęs medžiotojas, buvo įpratęs žarstyti vulgarokus anekdotus, neretai pašiepiančius moteris.
O per pirmuosius oficialius priėmimus B.Komorowskis apsijuokė, kai prie pietų stalo atsisėdo pirmiau už garbingą svečią – Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir išgėrė ne tik savo, bet ir Švedijos karalienės vyno taurę.
Už ramybę – antra kadencija?
Apžvalgininkai pripažįsta, kad B. Komorowskis tapo savotiška atsvara kitų politinių lyderių demonstruojamam chamiškumui ir agresyvumui.
Pirmuoju neapykantos orkestro smuiku jau daug metų groja TTP lyderis J.Kaczynskis, net prezidentą ir premjerą pravardžiuojantis žudikais.
Gal todėl šios partijos atstovas spaudai Adamas Hofmanas nepasikuklino pasiūlydamas pakarti PRS lyderį Januszą Palikotą.
Pastarasis atsikirsdamas pasiūlė į medžioklę susiruošusiam B. Komorowskiui nušauti J. Kaczynskį ir išdžiovintą jo odą parduoti.
Nuo TTP ir PRS lyderių neatsiliko netgi valdančiosios PPP atstovas, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, pasiūlęs „išpjauti TTP gaują”.
Tokių pareiškimų fone B. Komorowskį kritikuojantys balsai vos girdimi, o jo atvirai kritikuoti nedrįsta net įtakingi ir TTP ištikimi kunigai. Tad, matyt, ne veltui apžvalgininkai teigia, kad jei B.Komorowskis toliau tęs tokią ramią, taikingą politiką, ne tik sumažins neapykantą Seime, bet ir galės būti tikras dėl perrinkimo antrai kadencijai.
Lenkų simpatijos ir antipatijos
Vienas kitą plūstančius ir priešiškas demonstracijas rengiančius (nuotr.) politikus taikyti siekiantį B. Komorowskį šiuo metu teigiamai vertina net 69 procentai tautiečių. Beveik tiek pat kritikuoja Seimą ir neslepia nusivylimo visų partijų lyderiais.
Valdančiosios Piliečių platformos partijos (PPP) vadą premjerą D.Tuską teigiamai vertina 42, o neigiamai 40 procentų tautiečių.
Didžiausios opozicinės Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderį, ekspremjerą J. Kaczynskį mėgsta 27, o nemėgsta 55 procentai kraštiečių.
Populiariausios kairuoliškos partijos Palikoto rėmimo sąjungos (PRS) lyderio filosofo J. Palikoto nemėgsta pusė apklaustųjų, o 36 procentai lenkų nepasitiki net Seimo pirmininke medike Ewa Kopacz.
