Lapkričio pradžioje pasklidusi žinia, kad JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas D.Petraeusas su 20 metų jaunesne savo biografe Paula Broadwell užmezgė romaną, jei ne nubraukė, tai kuriam laikui gerokai pristabdė sėkmingą generolo karjerą.
Nepriekaištinga 60-mečio vyro reputacija subliūško, o viso pasaulio vaizduotėje įsitvirtino primityvių geidulių „po stalu” tenkinimo vaizdiniai.
CŽV vadovui teko atsistatydinti ir viešai atsiprašyti.
Panašūs skandalai įtakingus pareigūnus iš postų verčia kone kasmet. Dėl kokių priežasčių?
Pagrindinės yra dvi – kūniški geiduliai ir pinigai. Šias silpnybes pasaulio galingiesiems įveikti sunkiausia.
Paradoksalu, bet skandalas paprastai ne tik garsiai nuaidi, bet ir greitai pasimiršta. Todėl „Lietuvos rytas” apžvelgė garsiausius šių metų atvejus pasaulyje.
Žmogžudystė Kinijoje
Bene neįtikimiausia šių metų politinė istorija – tai kinų komunisto Bo Xilai žlugimas.
Nors iki skandalo šio žmogaus pavardė pasauliui buvo menkai žinoma, Kinijoje jo žvaigždė švietė ryškiai. Dar 2012-ųjų pradžioje šis garbėtroška buvo laikomas realiu kandidatu į įtakingiausių Kinijos žmonių būrelį – Centrinio politbiuro Nuolatinį komitetą.
Tačiau vasario mėnesį šiai politiko svajonei atėjo galas kartu su pasaulį pasiekusia žinia apie šaltakraujišką brito verslininko Neilo Heywoodo nužudymą.
Paaiškėjo, kad 2011-ųjų lapkritį N. Heywoodas mirė ne dėl apsinuodijimo alkoholiu, o nuo kalio cianido kokteilio, kurį jam užsakė Bo Xilai žmona Gu Kailai.
Viso pasaulio žurnalistams ėmus domėtis šiuo skandalu, paaiškėjo, kad Bo Xilai žmonos verslo partneris N. Heywoodas padėdavo Gu Kailai rinkti iš verslininkų duoklę už savo vyro palankumą.
Be to, užsieniečiai skundėsi, kad norint pradėti verslą Bo Xilai valdomuose miestuose popierius būdavo privalu tvarkytis per advokatės Gu Kailai kontorą. Ir tai kainuodavo brangiai.
Gu Kailai pasitikėjimas N. Heywoodu esą susvyravo dėl piniginių nesutarimų ir brito grasinimų šantažu. Kinė pakvietė britą susitikti viename Čongčingo viešbučių, iš kurio jis gyvas neišėjo.
Ylai išlindus iš maišo Bo Xilai karjera buvo palaidota, o jo žmona nuteista mirti bausmę atidedant.
Beje, teismo salėje pasirodžiusios Gu Kailai veidas buvo toks nepanašus ir išpurtęs, kad tuoj imta spėlioti, ar tai – ne jos antrininkė. Kai kurie leidiniai kuo rimčiausiai tvirtino, kad tokie „atsėdėjimo” sandėriai Kinijoje įmanomi, jeigu tik turi storą kapšą pinigų.
Kinijos valdžia lobsta
Valdantiesiems kinų komunistams, kurie ruošėsi kartą per dešimtmetį vykstančiam viršūnėlių atsinaujinimui, šis skandalas buvo smūgis į paširdžius. Negana to, netrukus nuskambėjo ir daugiau pasakojimų apie kinų valdžioje klestinčią korupciją ir palaidą gyvenimo būdą.
Prezidentui artimas politikas Lingas Jihua neteko pareigų Komunistų partijos centro komitete po to, kai kovo mėnesį vairuodamas „Ferrari” užsimušė jo sūnus. Pasipiktinimą sukėlė ne tik tai, kad jaunuolis turėjo tokį ištaigingą automobilį. Pranešta, kad su juo važinėjosi dvi tibetietės merginos, kurios esą buvo pusnuogės.
Dar vieną skandalingą informaciją prieš pat Kinijos „rinkimus” publikavo „The New York Times”. Dienraštis paskelbė, jog skurdžioje šeimoje užaugusio Kinijos premjero Wen Jiabao artimieji per pastaruosius kelerius metus įgijo turto, kuris vertas 2,7 mlrd. JAV dolerių.
Žabojo žurnalistus
Faktą, kad skandalai kyla pačiu netinkamiausiu laiku, galėtų patvirtinti ir veržlioji Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Šį vasarį jos euro zonos gelbėjimo planus sujaukė Vokietijos moralinio autoriteto – prezidento – atsistatydinimas.
Vos pusantrų metų šias pareigas ėjęs Christianas Wulffas buvo priverstas palikti postą dėl įtariamų jo ryšių su turtingais žmonėmis, iš jų gautų dovanų ir galimo naudojimosi tarnybine padėtimi.
Negana to, sužinojęs, kad Vokietijos laikraštis „Bild” ketina išspausdinti apie tai publikaciją, Ch. Wulffas skambino vyriausiajam redaktoriui ir, kalbėdamas į telefono atsakiklį, pagrasino jam karu. Šie jo žodžiai netrukus buvo paviešinti.
Ch. Wulffo žlugimas buvo smūgis A. Merkel, nes būtent ji norėjo matyti šį asmenį prezidento poste. Tad oponentams pasitaikė gera proga suabejoti ir kitais kanclerės sprendimais.
Vokietijos žiniasklaida tvirtino, kad atsistatydinęs prezidentas po skandalo išvyko į vienuolyną, kur gydėsi pašlijusius nervus.
O šmaikštuoliai savo žodyną papildė nauju veiksmažodžiu: vulfuoti (wulffen). Viena jo reikšmė yra prikalbėti, pavyzdžiui, į atsakiklį. Vulfuoti reiškia ne tik, kad žmogus nesako tiesos, bet ir nemeluoja.
Prostitučių karalius
Ne ką sėkmingesni šie metai buvo ir buvusiai Prancūzijos politikos žvaigždei Dominique’ui Straussui-Kahnui.
Dar 2011-aisiais vieno Niujorko viešbučio kambarinė jį apkaltino išprievartavimu. Tuomet D. Straussui-Kahnui teko atsisveikinti su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo pareigomis ir ambicijomis siekti Prancūzijos prezidento posto.
Tiesa, šią bylą pavyko užbaigti susitarus su kambarine dėl kompensacijos.
Nepaisant to, šiemet atsivėrė tikras šio prancūzų socialisto nuodėmių gausybės ragas.
Orgijos su prostitutėmis, prostitucijos tinklo organizavimas, grupinis išžaginimas – vienas už kitą sunkesni kaltinimai pasipylė ant galvos buvusiam Prancūzijos finansų ministrui.
Neapsikentusi skandalų virtinės galiausiai D. Straussui-Kahnui parodė duris ir jo sutuoktinė, turtinga paveldėtoja Anne Sinclair.
Priekabiautojas australas
Epitetai „arogantiškas”, „ekscentriškas” šiemet iš posto palydėjo ir Australijos parlamento pirmininką Peterį Slipperį.
Slidžiojo Pete’o pravardę pelnęs anglikonų dvasininkas jau kurį laiką piktino visuomenę savo įgeidžiais.
Pavyzdžiui, jo pageidavimu į parlamentą buvo grąžinta tradicija pirmininkui dabintis peruku ir nešioti kitokias brangias senovines regalijas.
Tačiau ir jis galiausiai paržengė ribas, ėmęs lytiškai priekabiauti prie vieno savo darbuotojo, kuris neslėpė esąs gėjus.
33 metų vyras teigė, kad kartą jam apsistojus P. Slipperio namuose politikas prašė jį maudytis duše neužsidarius durų. Taip pat panoro pečių masažo, o masažuojamas seksualiai dejavo.
Pavaldiniui kantrybė trūko, kai politikas ėmė telefonu siuntinėti dar ir nepadorias trumpąsias žinutes. Jis padavė P. Slipperį į teismą. Spaudžiamas kolegų, bet kategoriškai tvirtindamas, kad nepadarė nieko bloga, P. Slipperis balandį pasitraukė iš posto.
Draugas ar pedofilas?
Be politinėje padangėje kilusių audrų, 2012-ieji taip pat buvo skaudūs pedofilijos atvejų apnuoginimo metai.
Baisūs atradimai pirmiausia smogė amerikiečiams. Čia šiemet buvo teisiamas vaikų draugu laikytas amerikietiškojo futbolo treneris Jerry Sandusky.
„Dažniausiai tai prasidėdavo kaip žaidimas, plekšnojimas”, – apie tipišką situaciją Pensilvanijos universiteto futbolo komandos trenerių dušinėje pasakojo 68 metų išnaudotojo auka.
Amerikietiškojo futbolo specialistas tvirkino mažiausiai 10 berniukų – juos glamonėdavo, vertė užsiimti oraliniu ir analiniu seksu.
Pedofilas rinkdavosi pažeidžiamiausius berniukus, prisidengdamas savo vadovaujama organizacija „Second Life”.
Ši įstaiga neva rūpinosi smurtą patiriančiais ir netinkamai prižiūrimais vaikais, o amerikiečiai ją dosniai rėmė.
Nuo 30 iki 60 metų kalėti nuteistas pensininkas dabar savo dienas leidžia kalėjime. Už J. Sandusky nusikaltimų slėpimą gal būtų buvęs teisiamas ir jo buvęs viršininkas – JAV amerikietiškojo futbolo legenda treneris Joe Paterno. Bet šių metų sausį jis mirė nuo plaučių vėžio.
Žvaigždė iškrypėlis
Neregėtas pedofilijos skandalas šiais metais sukrėtė ir Jungtinę Karalystę.
Milijonams britų spalio pradžioje lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad viena ryškiausių BBC žvaigždžių Jimmy Savile’as buvo mergaičių ir berniukų tvirkintojas.
Nors dauguma iškrypėlio aukų – paauglės nuo 12 iki 16 metų, bet tarp nukentėjusiųjų buvo ir labai mažų vaikų, protiškai ar fiziškai neįgalių mažamečių.
Kai kurie buvę J. Savile’o bendradarbiai užsiminė, kad jis buvo ir nekrofilas, tačiau policija šių teiginių nekomentavo.
Tiesa, šis grobuoniškas lytinis nusikaltėlis, aktyviai veikęs 1959–2006 metais, pernai mirė nenutuokdamas, koks skandalas kils po jo mirties.
Pareigūnai jau dabar tiria šimtus J. Savile’o prievartos atvejų, bet manoma, jog J. Savile’o aukų skaičius galėjo siekti net tūkstantį.
Mažai kas tiki, kad J. Savile’as tiek metų galėjo nebaudžiamas žaloti vaikus be kitų žmonių pagalbos. Ar BBC pavyks įrodyti savo žiūrovams, kad ji neleido savyje tarpti pedofilų klanui?
Kai kurių apžvalgininkų prognozės labai pesimistiškos. Jų nuomone, visuomenės pasitikėjimą praradęs nacionalinis transliuotojas apskritai gali žlugti.
Širšių lizdas Vatikane
Dėl J.Savile’o nusikaltimų teko apgailestauti ir Vatikanui. Dar 1990-aisiais popiežius Jonas Paulius II britų garsenybei suteikė Šv. Grigaliaus Didžiojo ordino Komandoro kryžiaus kavalieriaus titulą, kurio dabar nėra kaip atimti.
Šventajam Sostui šis atvejis dar sykį primena bene opiausias bėdas – dvasininkų lytinius nusikaltimus.
Tačiau galvos skausmą dėl kunigų ištvirkavimo Vatikanui šiemet užgožė vadinamasis „VatiLeaks” – popiežiaus asmeninių dokumentų nutekinimo skandalas. Labiausiai šokiravo faktas, kad slaptą, tik popiežiui skirtą informaciją kopijavo vienas artimiausių Benedikto XVI patikėtinių – liokajus Paolo Gabriele.
Taip jis padėjo italų žurnalistui Gianluigi Nuzzi sukurpti bestselerį „Jo Šventenybė: slapti popiežiaus Benedikto XVI dokumentai”.
Gegužės mėnesį pasirodžiusioje knygoje atskleidžiamos Vatikane verdančios intrigos, vidaus rietenos, įtarimai dėl korupcijos ir homoseksualių ryšių Katalikų bažnyčios vadovybėje.
Nors P. Gabriele atgailavo ir tvirtino, jog šitaip norėjo „išgelbėti Bažnyčią nuo blogio bei korupcijos”, liokajui vis tiek nepavyko išvengti kalėjimo.
Už šią nuodėmę Vatikano „juodvarniui” skirta už grotų praleisti pusantrų metų.
Tiesa, prieš Kalėdas popiežius liokajui dovanojo malonę, tačiau visiems laikams ištrėmė iš Vatikano.
