Senoji Maskva, kurioje didžiąją gyventojų dalį sudarė slavai, sparčiai virsta daugianacionaliniu miestu, kuriame musulmonai iš Centrinės Azijos yra sparčiausiai auganti gyventojų grupė. Jų skaičius auga, jie kyla karjeros laiptais ir užima vis svarbesnes vietas visuomenėje, keisdami Maskvos veidą.
Demografinis sprogimas
Rusijos sostinės prekybos gatvėse į akis krenta musulmonės moterys su hidžabais. Barzdoti vyrai demonstruoja musulmoniškas kepuraites, o automobiliuose kabo niekučiai su eilutėmis iš Korano. Dar daugiau yra nepraktikuojančių musulmonų, kurie savo apranga susilieja su sekuliaria minia, bet tamsesnė jų oda, kalbos akcentas ir keisti įpročiai dažnai priverčia tikruosius, čia gimusius, maskviečius į juos žiūrėti šnairai. Tuo tarpu jų vaikai, kai kurie jau gimę ir augę Maskvoje, plūsta į jos vaikų darželius ir mokyklas.
Rusijos federalinė migracijos tarnyba apskaičiavo, kad 2011 m. į Rusiją dirbti atvyko apie 9,1 mln. užsieniečių. Daugiau kaip trečdalis jų atvažiavo iš trijų skurstančių šalių, kurios kadaise buvo Sovietų Sąjungos dalimi – apie 2 mln. iš Uzbekistano, 1 mln. iš Tadžikistano ir daugiau kaip 500 tūkst. iš Kirgiztano. Šių šalių ekspertų skaičiavimais, šie skaičiai bent dvigubai didesni. Šimtai tūkstančių Centrinės Azijos imigrantų jau yra gavę Rusijos pasus ir išnykę iš migracijos tarnybos akiračio.
Migracija iš Centrinės Azijos išpūtė Rusijos musulmonų skaičių iki daugiau kaip 20 mln. Prieš 10 metų jų buvo apie 14 mln. Šį reiškinį ekspertai vadina vienu radikaliausių demografinių Rusijos pokyčių per visą jos istoriją.
„Šiandien mes stovime ties galingo demografinio sprogimo riba, tai didelės migracijos laikotarpis, kurį galima lyginti su tuo, kuris vyko pirmaisiais mūsų eros amžiais“, - sakė buvęs etninių reikalų ministras, prezidento patarėjas etninės politikos klausimais Viačeslavas Michailovas.
Manoma, kad iki 2030 m. musulmonų skaičius Rusijoje išaugs iki 19 proc. Šiuo metu jų yra 14 proc., o bendras gyventojų skaičius – 142 mln., rašoma gruodį paskelbtoje JAV vyriausybės Nacionalinės žvalgybos tarybos ataskaitoje dėl pasaulinių tendencijų.
Socialinės įtampos šaltinis
„Didžiausias demografinis iššūkis Rusijai – integruoti sparčiai augančią etninę musulmonų bendruomenę, mažėjant etninei rusų bendruomenei“, - rašoma ataskaitoje. Dėl etninių pokyčių jau dabar kyla papildoma socialinė įtampa.
Pagal pačius kukliausius skaičiavimus, šiuo metu Maskvoje – mieste, kuriame beveik 12 mln. gyventojų – gyvena 2 mln. musulmonų.
Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė rusų nemėgsta imigrantų iš Centrinės Azijos ir Rusijai priklausančio Kaukazo – tai kitas musulmonų migracijos šaltinis. Jie tampa Rusijos nacionalistų baubais, yra kaltinami vagiantys darbo vietas, sudarantys etnines gaujas ir negerbiantys Rusijos papročių.
„Jeigu tu statai mečetę Maskvos centre, per savo šventes pjauni avis ir mums primetinėji savo tradicijas, niekas nenorės būti tavo kaimynas“, - sako Rusijos neonacių skustagalvių judėjimo veteranas, vadovaujantis nacionalistinei partijai Dmitrijus Demuškinas.
Migrantai darbininkai iš Centrinės Azijos daug metų dirbo mažiausiai apmokamus darbus – sargais, gatvių šlavėjais, statybų darbininkais, lauko prekyviečių pardavėjais ir nelegalių taksi, žinomų kaip „džihadiniai taksi“, vairuotojais. Dauguma jų gyvendavo statybų aikštelėse pastatytose priekabose, apleistuose rūsiuose, perpildytuose butuose ar miegodavo tiesiog savo automobiliuose. Neaiškus daugelio migrantų darbininkų teisinis statusas darė juos pažeidžiamus, juos galėjo žeminti ir išnaudoti darbdaviai. Jie dažnai tapdavo ir ksenofobų atakų aukomis.
Sėkmingų musulmonų – ne vienas
Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau jų gauna geresnius darbus. O kai kurie, tokie kaip Bulgakovas, sėkmingai pradeda ir nuosavą verslą.
Neabejotina žvaigždė tarp Rusijos verslininkų, kilusių iš Centrinės Azijos, yra uzbekų tautybės Ališeris Usmanovas. Pelnas iš kasybos, telekomunikacijų ir interneto padarė jį vienu turtingiausių Rusijos žmonių. Jo turtas vertinamas 18,1 mlrd. JAV dolerių. Jis yra britų futbolo klubo „Arsenal“ bendraturtis.
Režisierius Timuras Bekmambetovas, gimęs Kazachstane, mokęsis Uzbekistane, režisavo kai kuriuos iš pačių pelningiausių Rusijos filmų. Jis kuria Holivude - režisavo 2012 m. filmą „Abraomas Linkolnas. Vampyrų medžiotojas“ ir 2008 m. trilerį su Angelina Jolie „Ieškomas“.
Uzbekų tautybės Mirzakarimas Norbekovas išleido pustuzinį bestselerių, paremtų musulmonų viduramžių mokslininko Avicenos, gimusio dabartinio Uzbekistano teritorijoje, medicininiu mokymu. Jo sveikatos mokymo centras Maskvoje už trumpus gydymo kursus ima po kelis šimtus dolerių.
Ir nors migrantų iš Centrinės Azijos antplūdis sukelia trintį, yra nemažai ženklų, kad nemusulmonai maskviečiai gana noriai perima dalykus, kurie laikomi išskirtinai musulmoniškais. Visur plinta uzbekų restoranai, greitojo maisto užkandinės ir kepyklos su molinėmis krosnimis, kur kepami populiarūs paplotėliai ir mėsos pyragai. Mados gerbėjos pamėgo rytietiškus šilkinius šalikus ir šalius, primenančius hidžabus. Daugelis rusių namų šeimininkių perka „halal“ (leistiną) mėsą, manydamos, kad ji yra sveikesnė ir neturi cheminių konservantų.
Maskvoje – ne naujokai
Ši tendencija turi gilias šaknis Rusijos istorijoje. Kitaip, nei dauguma Vakarų Europos sostinių, Maskvoje jau daug amžių gyvena musulmonai.
Maskvos kunigaikštystė svarbia regiono jėga tapo maždaug prieš 700 metų, kai dabartinę pietų Rusiją, Kaukazą ir Centrinę Aziją kontroliavo Aukso orda, kurioje dominavo mongolai ir musulmonai totoriai. Kai Maskva atėmė ordos teritorijas ir įsiveržė į žemes, kurios buvo užkariautos arabų, persų ir turkų, musulmonų kilmingieji tapo Rusijos elito dalimi. Musulmonams carinė valdžia leido laisvai praktikuoti jų tikėjimą.
Rašytojas Vladimiras Nabokovas didžiuodamasis rašė, kad jo aristokratiška šeima kilusi iš Nabako, neteisėto Čingischano sūnaus. Kompozitorius Sergejus Rachmaninovas ir rašytojas Michailas Bulgakovas taip pat buvo totorių didikų palikuonys.
„Musulmonai čia nėra naujokai, ir visos dabartinės problemos yra laikinos“, - sako Vladilenas Bokovas, pamaldus musulmonas ir Visuomenės rūmų narys, patarinėjantis Kremliui socialiniais klausimais.
Atvykėliai iš Centrinės Azijos yra anaiptol ne vienalytė grupė. Kirgizai didžiuojasi savo kariniu ir klajoklišku paveldu, o uzbekai ir tadžikai liaupsina savo kultūras, išauginusias poetus ir mokslininkus, prisidėjusius prie viduramžiškos musulmonų civilizacijos.
Carinė armija baigė užkariauti Centrinę Aziją XX a. pradžioje. Stalinistiniai valymai sunaikino jų elitą. Sovietinė era performavo jų ekonomiką ir žemės ūkį ir keletui kartų raktu į sėkmę padarė „rusifikaciją“. Devintajame dešimtmetyje Centrinės Azijos šauktiniai tapo dauguma sovietinėje armijoje, nes etninių rusų gimstamumas nusmuko.
Komunistinė Maskva bandė pelnyti Centrinės Azijos gyventojų simpatijas ir išrauti jų musulmoniškas tradicijas, statydama mokyklas ir universitetus. Jų absolventai ir dabar tinkami Rusijoje dirbti bankų tarnautojais, kompiuterių inžinieriais, menininkais ir gydytojais. Darbdaviai dažnai juos giria už mokėjimą sunkiai dirbti, karjeros ambicijas ir abejingumą alkoholiui, kuris yra tikra Rusijos rykštė.
1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, jų didžiulį gyventojų skaičių turinčiose respublikose vyko neefektyvios ekonominės reformos, politiniai neramumai, islamiškų tradicijų atgimimas ir laipsniškas sovietinio mentaliteto praradimas. Tačiau rusiškai kalbančiųjų skaičius čia išlieka aukštas. Jie lankosi Rusijoje be vizų ir gali pasilikti čia iki trijų mėnesių – arba ilgiau, jeigu gauna darbą ar leidimą gyventi.
Dirbti, o ne skųstis
Statybos įmonei vadovaujantis T. Bulgakovas jau atsiėmė savo sunkumų dalį.
Prie garuojančios arbatos puodelio augalotas vyras prisiminė, kaip praradęs darbą pavogė bendrabučio virtuvėje verdančius ryžius. Kitą darbą jis prarado sumušęs savo darbų prižiūrėtoją už tai, kad šis jį pavadino „čiurka“. Lankydamasis ligoninėje T. Bulgakovas išgirdo, kaip gydytojas priekaištauja jo žmonai, etninei rusei, kad ji nesugebėjo „susirasti padoraus vyro ruso“.
Keletą metų pardavinėjęs statybinius dažus T. Bulgakovas įkūrė savo kompaniją.
Dabar jo kompanija renovuoja apartamentus pasiturintiems maskviečiams ir dirba pagal sutartis su Gynybos ministerija. Jis įstojo į Kremliaus partiją „Vieningoji Rusija“ ir ketina kandidatuoti į vietos valdžią Ivantejevkoje – Maskvos priemiestyje, kur gyvena kartu su žmona ir dviem vaikais.
T. Bulgakovas, mūvintis baltojo aukso žiedą su spindinčiu deimantu, turi patarimą savo tautiečiams iš Centrinės Azijos, ieškantiems Maskvoje geresnio gyvenimo.
„Jeigu norite dirbti – tiesiog dirbkite, - sako jis. - Jeigu nenorite, rasite tūkstančius pasiteisinimų: mane engia, skriaudžia, muša.“
Parengė Jurgita Noreikienė
