Kiekvienais metais Jungtinėje Karalystėje, ypač tada, kai paviešinamos metinės valstybės išlaidų ataskaitos, išgirsi tūkstančius bambančių britų: „Kodėl mes kasmet turime skirti šimtus milijonų svarų kovai su skurdu Indijoje – valstybei, kuri skiria milijardus savo kosminei programai bei ginklavimuisi?”
Indai britams atkerta, kad jiems pinigų iš Londono esą nereikia, bet paramą vis tiek paima. Ir taip kone kasmet. Kova su skurdu tęsiama ir atrodo esanti be pabaigos. Beveik tokia pat beviltiška kova Indijoje vyksta ir su prievarta prieš moteris.
Ši tema pastarosiomis savaitėmis ypač įkaitino Indiją – gatvėse šimtai tūkstančių protestuotojų, politikams skrieja anoniminiai grasinimai mirtimi.
Tačiau kiek ilgai truks tokios aistros? Ir ar apskritai įmanoma Indijoje, kuri užima paskutinę vietą tarp galingiausių 20 pasaulio valstybių pagal smurto prieš moteris rodiklius, pažaboti prievartos virusą?
Žagino geležiniais strypais
Naujausią pasipiktinimo bangą įžiebė dar praėjusių metų gruodžio 16-ąją įvykdytas nusikaltimas prievartos sostine vadinamame Naujajame Delyje.
23 metų medicinos studentė su draugu po filmo vakare įsėdo į autobusą tamsintais stiklais, kurio vairuotojas siūlėsi pavėžėti jaunuolius.
Užuot pasiekę namus, jaunuoliai patyrė baisiausią košmarą savo gyvenime, apie kurį netrukus sužinojo visa šalis bei pasaulis.
Autobuse buvę šeši girti jauni vyrai tik ir laukė savo momento. Naujojo Delio lūšnynuose gyvenantys jaunuoliai puolė porelę – merginos draugas buvo atskirtas ir sumuštas geležinėmis lazdomis. Merginai teko valandą kęsti sužvėrėjusios gaujos prievartavimo seansą.
Vyrai savo auką mušė ir prievartavo apie valandą.
Geležiniais strypais pažeidę merginos vidaus organus vyrai ją pasmerkė lėtai agonijai.
Galiausiai išmetę jaunuolius iš autobuso vyrai dar mėgino nutildyti merginą amžiams, tačiau planas suvažinėti auką nepavyko.
Gatvėje išniekintą merginą ir jos draugą bei iš įvykio vietos skubančius nusikaltėlius teigė matę šimtai žmonių. Tik 30 sutiko liudyti. Jų dėka prievartautojus policija greitai sulaikė ir uždarė už grotų.
Gedulą pakeitė įniršis
Cinikai netruko atkreipti dėmesio, kad šis atvejis greičiausiai pernelyg nebūtų išsiskyręs iš kitų panašių dėl paprastos priežasties: kas 14 valandų Naujajame Delyje išprievartaujama moteris. Visoje šalyje lytinė prievarta naudojama kas 21 minutę.
Be to, autobuse išniekinta mergina – jau 637-oji grupinės prievartos auka pernai Indijoje.
Tokia šiurpi statistika indams – anokia naujiena. Vis dėlto merginos, kuri, pagal Indijoje galiojančius įstatymus, iš pradžių negalėjo būti įvardyta, istorija šį kartą sukrėtė visą šalį. Kodėl?
Pirmiausia dėl žiaurumo. Tai, jog nusikaltėliai iš pradžių sugebėjo pasprukti, regis, perpildė kai kurių indų kantrybę.
Į gatves pasipylė tūkstančiai moterų. Vienos piktinosi, kitos tyliai nešė plakatus, bet dauguma tyliai meldėsi – į ligoninę nuvežtos išprievartautos merginos sveikata kasdien blogėjo.
Galiausiai jos gyvybė užgeso – neatlaikė žiauriai sužalotas kūnas: pažeistų vidaus organų buvo neįmanoma išgydyti, kilo kraujo užkrėtimas, kraujas išsiliejo į smegenis ir galiausiai sustojo merginos širdis.
Gedulą pakeitė pyktis, o Indijos moterų dažnai privačiai slepiamą pyktį – sunkiai valdomas viešas įtūžis bei keršto troškimas.
Įvykdyti mirties bausmę nusikaltėliams pakariant – tai tik vienas švelnesnių pasiūlymų, kurie aidėjo protesto akcijose. Į jas plūdo ir moterys, ir vyrai.
Būtent pastarieji siūlė viena už kitą šiurpesnes bausmes – nupjauti prievartautojams lyties organus ir juos sukišti nusikaltėliams į burną, ketvirčiuoti ar netgi atiduoti juos šunims sudraskyti.
Viename kaime panaši egzekucija netgi buvo įvykdyta penkiems jaunuoliams, kurie buvo įtarti aštuonmetės mergaitės išprievartavimu. Iš kito kaimo atklydę jauni vyrai buvo mirtinai uždaužyti lazdomis kaimo vidury, o jų lavonai atiduoti šunims. Policija nė nemėgino kištis.
Ragina imtis priemonių
Suprantama, politikai negalėjo nereaguoti į tokią juos kiek netikėtai užklupusią protestų bangą. Siekdami pasinaudoti kai kurie politikai įsitraukė į protestuotojų chorą ir vienas per kitą ėmė teikti pasiūlymus parlamentui, ką gi reikėtų daryti.
Vargu ar ką Indijoje nustebino tradiciniai, trumpalaikio poveikio pasiūlymai – pirmiausia griežtinti bausmes prievartautojams.
Be to, ketinama įdarbinti daugiau policijos pareigūnų. Jų Indijos miestų gatvėse vis dar trūksta, ypač pareigūnių moterų.
Mat joms prievartos aukos lengviau išsipasakoja, kas nutiko, kreipiasi pagalbos ir įvardija savo skriaudikus. Tačiau moterų pareigūnių kai kurie Indijos miesteliai iš viso nėra regėję.
Be to, netgi Naujajame Delyje, kur oficialiai dirba 84 tūkstančiai policijos pareigūnų, tik trečdalis realiai užsiima tiesioginėmis pareigomis – patruliuoja gatvėse, renka įkalčius, saugo piliečius.
Didesnė dalis prižiūri eismą arba užsiima pusiau legalia veikla – saugo ypač svarbius asmenis, pavyzdžiui, diplomatus, verslininkus, įtakingų šeimų ar kastų narius.
Indijoje politikai svarsto ir kitokias priemones. Pavyzdžiui, sukurti virtualiąją prievartautojų duomenų bazę, kurioje būtų nusikaltėlių nuotraukos, vardai, pavardės, net adresai.
Taip pat jau rimtai kalbama apie mirties bausmės, cheminės kastracijos taikymą.
Politikų dviveidiškumas
Visi tokie pasiūlymai vertinami ir skeptiškai. Kai kurie apžvalgininkai atkreipė dėmesį, jog tie patys politikai, kurie dabar siūlo griežtinti bausmes, pastaruosius 7 metus elgėsi priešingai – parlamente visaip stabdė griežtesnių pataisų priėmimą.
Ir tai neturėtų stebinti, mat nors kelis svarbius šalies postus užima moterys, dešimtys šalies parlamentarų, aukštų pareigūnų patys yra įtariami ar netgi pripažinę įvykdę lytinius nusikaltimus prieš moteris. O kai kurių įtariamųjų bylų tyrimai vilkinami ne pirmus metus.
Nuo 1860 metų, kai Indiją dar valdė britai, tebegalioja nežymiai pakeistas įstatymas, jog prievartautojas – „tai nusikaltėlis, kuris kėsinosi į moters dorovę”. Ir viskas.
Bausmės įrodžius kaltę ne sykį buvo griežtinamos, bet tebėra švelnios – dažniausiai nuteisiami prievartautojai išsisuka metais kalėjimo.
Jei iš viso nuteisiami, mat Indijoje tokie nusikaltimai atskleidžiami retai. Vos 26 proc. įtariamų prievartautojų nuteisiami ir tik trečdalis jų patenka už grotų.
Už merginos išprievartavimą bei žmogžudystę teisiamiems 5 nusikaltėliams (šeštasis dar laukia DNR tyrimų rezultatų, mat neaišku, ar jis pilnametis ir ar gali būti teisiamas) nebaisi gali pasirodyti ir mirties bausmė.
Mat ji skiriama ypač retai. Per pastaruosius 18 metų Indijoje mirti nuteisti 3 nusikaltėliai: du už nepilnamečių mergaičių nužudymą ir vienas už terorizmą.
Ypač trūksta pareigūnų
Beje, prievartą patyrusios moterys į pareigūnes kreiptis mieliau linkusios ir dėl kitos priežasties – lytinis priekabiavimas paplitęs netgi policijos nuovadose.
„Tiesiog nesaugumo yra visur. Prie moterų priekabiauja pareigūnai vyrai, kai jos ateina duoti parodymų apie lytinę prievartą”, – kalbėjo viena Delyje protestavusių moterų Sucheta Dey.
Ją, kaip ir kitas šalies moteris, papiktino pirmosiomis protestų dienomis dar aidėję kai kurių politikų pareiškimai, esą išprievartauta 23 metų mergina buvo pati kalta, o protestuotojai buvo vadinami „atitrūkusiais nuo realybės kvailiais, kurie patys nežino, ko nori”.
„Pandžabe tik po protestų bangos buvo suspenduotas vienas pareigūnas bei du jo kolegos, kurie įtariami tyrimo vilkinimu.
Aštuoniolikmetė mergina kreipėsi į juos dėl grupinio išprievartavimo, o jie iš jos tik pasišaipė ir juokdamiesi klausinėjo intymių detalių. Galiausiai mergina nusižudė – išgėrė nuodų. Tad apie kokią policijos apsaugą mes galime kalbėti?” – retoriškai klausė apie moterų teises rašanti Sandip Roya.
Ji priminė, jog didelio atgarsio sulaukęs 23 metų merginos išprievartavimas Naujajame Delyje – ne pirmas panašus atvejis.
Dar 1992 metais jauna mergina Bhanwari Devi buvo išprievartauta nuošaliame kaime 60 kilometrų nuo Džaipuro miesto.
Penki įtariami prievartautojai iš pradžių taip pat buvo viešai maišomi su purvais, bet galiausiai išteisinti. Išteisinamasis nuosprendis buvo apskųstas. Praėjus 20 metų skundas iki šiol nėra nagrinėtas.
Taip, anot ekspertų, galėjo nutikti dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl teisinės – vieną sparčiausiai pasaulyje augančių ekonomikų turinčiai Indijai ypač trūksta specialistų.
Indijai reikia ne tik išsilavinusių policijos pareigūnų, bet ir teisininkų, o ypač – teisėjų.
Apskaičiuota, jog milijonui indų tenka 15 teisėjų, o vienas teisėjas iš Naujojo Delio kadaise yra liūdnai pajuokavęs, kad norint išspręsti visas jo stalčiuje susikaupusias bylas prireiktų 466 metų.
Įsišaknijusios problemos
Bet yra ir kita priežastis, kuri slypi Indijos kultūroje – prievarta prieš moteris, jų žeminimas vis dar lengvai pateisinama. Moterims nepalankūs prietarai, tradicijos nėra lengvai išraunami, o žmonės nėra greitai perauklėjami.
„Išprievartavimų būna visur – tai vyksta namie, šeimose, kaimynystėje, policijos nuovadose. Didmiesčiuose bei kaimuose.
Indija keičiasi, moters padėtis taip pat, bet viena, kas nesikeičia, tai prievartavimo mastas.
O jeigu keičiasi, tai tik į blogąją pusę – jis auga”, – teigė garsi Indijos feministė rašytoja Urvashi Butalia.
Per pastaruosius kelerius metus prievartos prieš moteris atvejų šalyje išties pagausėjo. Kai kur – net 20 procentų. Moterys ne tik prievartaujamos – jos žudomos, grobiamos arba tiesiog dingsta be žinios.
Dažniausiai tai įvyksta ankstyvame amžiuje – Indijoje vis dar gajus įsitikinimas, jog gimusi mergaitė taps vienu vargu šeimai.
Todėl mergaičių besilaukiančios moterys dažnai savo šeimų verčiamos darytis abortus, naujagimės dažnai nesulaukia pirmosios savaitės – jomis tiesiog nesirūpinama arba randamos šiukšlynuose jau mirusios.
Kenčia tiek anksčiau tekėti verčiamos arba vienišos moterys bei merginos. Buitiniai konfliktai su vyrais ar šeimose Indijoje neretai sprendžiami patikrintu ir žiauriu būdu – liepsnomis.
„Netyčia” kylančiuose gaisruose kasmet žūsta per 100 tūkstančių moterų, o gaisrai paprastai nėra ištiriami.
Smurto ar mirties atvejai dažnai užglaistomi šeimų susitarimais. Esą nėra ko kelti vaido tarp artimai bendraujančių šeimų dėl išžagintos mergaitės.
Išprievartautoms merginoms dažnai kalama į galvą, kad jos yra ne aukos, o pačios kaltos – dar visai neseniai politikai ir policijos pareigūnai drąsiai kalbėjo, kad mini sijonėlius seginčios merginos „pačios prašosi”. Kaip ir tos, kurios pasikeičia telefono numeriais su vyrais – tai esą galima vertinti kaip sutikimą pasimylėti.
Pokyčiai – dar negreitai?
Sociologas Dipankaras Gupta tikino, kad kaltinti reikėtų ne tik tradiciją, bet ir modernumą.
„Šimtai milijonų vyriškosios lyties jaunuolių veržiasi į augančius šalies miestus.
Čia, nepaisant savo menkos padėties į kastas vis dar susiskaldžiusioje visuomenėje, galima lengviau iškilti, pasiekti sėkmę. Čia taip pat galima patenkinti savo hedonistinius poreikius, juk aplinkui – tiek daug moterų.
Ir problema ta, jog kai kurios už juos yra protingesnės, veržlesnės, pasiekusios ir uždirbančios daugiau.
Tai – didelis psichologinis smūgis iš kaimo atvykusiam ambicingam hormonų audrų kamuojamam vyrui, jis nori įrodyti savo viršenybę. O tai gali padaryti vieninteliu jam žinomu būdu – žemindamas silpnesnius, taigi moteris”, – teigė sociologas.
Jo manymu, šeši girti vyrai, kurie šalyje dabar sukėlė didžiulį skandalą, tiesiog įsivaizdavo, jog prievartavimas – linksmybių dalis.
„Gyvename visuomenėje, kuri moko moteris nebūti išprievartautomis, užuot mokiusi vyrus neprievartauti moterų”, – tokią Indijos ydą įvardijo viena protestuotoja.
Švietimas, anot ekspertų, kol kas beviltiškai atsilieka nuo to modernaus pasaulio, kurio dalis Indija norėtų būti. Lytinis švietimas mokyklose pabrėžia dominuojantį berniukų elgesį, jį sustiprina ir asmeninė patirtis.
„Jei berniukas mato, kad jo tėvas muša žmoną arba dukteris, didelė tikimybė, jog jis elgsis taip pat, ypač jei jam niekas nepasakys, kad gali būti kitaip”, – teigė S.Roya.
Be to, mačistinį vyro vaidmenį pabrėžia kasmet auganti Bolivudo industrija – nepaisant romantiškų scenų, meilės tarp vyrų ir moterų istorijų, filmuose vis dar galima išvysti scenų, kur herojai smurtauja prieš moteris. Tokius filmus gali žiūrėti ir vaikai, neretai palydintys šias smurto scenas džiugiais šūkiais.
„Mums, indams, lengva dabar kelti visuotinę isteriją, kalbėti apie girtus tamsuolius iš kaimų, kurie suvažiavo į miestus ir ėmė prievartauti daugiau pasiekusias moteris.
Ar kas nors pasikeis? Manau, kad ne. Nepasikeis bent jau iki tol, kol nesuvoksime, kad mes patys, visi indai, esame iš dalies kalti. Toleruojame, leidžiame tam įvykti, o tada veidmainiškai piktinamės.
Tai jokiu būdu nereiškia, jog nusikaltėliai neturi būti nubausti. Dar ir kaip – jie nusipelno viešos egzekucijos jei ne centrinėje miesto aikštėje, tai bent jau virtualiai transliuojamos.
Tačiau kol patys nesuvoksime, kad prievartos problema įsišaknijusi mūsų korumpuotoje visuomenėje, vargu ar kas nors pasikeis”, – kalbėjo S.Roya.
