Protestuotojus, kurie svaidė plytas ir fejerverkus, riaušių policija turėjo atremti vandens patrankomis.
Devyni policininkai buvo sužeisti, sulaikyta 18 riaušininkų. Tarp suimtųjų – 38 metų vyras, kuris įtariamas šaudęs į pareigūnų koloną.
Naujausios aistros Šiaurės Airijoje kilo po to, kai Belfasto miesto taryba gruodžio pradžioje apsisprendė nutraukti šimtametę tradiciją ir prie pastato nebekelti Jungtinės Karalystės vėliavos.
Protestantiškoji Šiaurės Airijos, priklausančios Jungtinei Karalystei, dalis ištikima Londonui, o katalikai neslepia siekio prisijungti prie Airijos Respublikos.
Toks simbolinis sprendimas, kaip dažnai ir anksčiau, sukėlė protestų bangą. Protestantai reikalauja, kad vėliava prie tarybos pastato būtų vėl iškelta ir daugiau niekuomet nenuleista.
Dar gruodį kilusi smurto banga, kurią palydėjo ir grasinimai politikams, prieš Kalėdas nuslūgo, tačiau tik trumpam. Šeštadienį Belfaste žygiavo daugiau nei 1 tūkstantis protestuotojų.
Nors daugelis jų elgėsi taikiai, kiek vėliau daugiau nei šimtas agresyviausių demonstrantų protestantiškoje Belfasto dalyje užpuolė policininkus.
Vadinamieji lojalistai tikina, kad pirmieji išpuolius pradėjo airiai nacionalistai. Tai pareiškė ir britų valdomos Šiaurės Airijos pirmasis ministras Peteris Robinsonas.
Vis dėlto apžvalgininkai tvirtina, kad nacionalistai, kurie nuo 2009 metų yra nužudę tris policininkus ir du karius, šįkart nuo neramumų laikosi atokiau.
Per tamsiausią Šiaurės Airijos istorijos laikotarpį, kai susijungimo su Airija siekiantys katalikai kovojo su protestantais lojalistais ir britų saugumo pajėgomis, žuvo mažiausiai 3,6 tūkst. žmonių.
Kruvini susirėmimai ir sprogdinimai nuslopo tik 1998-aisiais pasirašius taikos sutartį.
2005 metais nusiginklavo Airijos respublikonų armija IRA.
