„Mane visada žavėjo teisininkai ir juodos jų mantijos. Jie man atrodė tarsi dievai“, - teigė E. Borrell, išpildžiusi savo svajonę ir po praktikos teisme Versalyje bei studijų Vienoje įsidarbinusi vienoje Austrijos sostinės teisininkų kontorų. Tačiau čia jos laukė staigmena.
„Žinojau, kaip „popieriuje“ išnagrinėti bylas, bet patekusi į teisės firmą suvokiau, kaip tai juokinga. Viršininkas manęs paprašė paskambinti vienam teisėjui, o aš visiškai nežinojau, kaip elgtis. Neįsivaizdavau, ką man reikia sakyti“, - prisiminė E. Borrell.
Dabar jauna prancūzė jau grįžusi į Prancūziją, kur tęsia teisės studijas ir ieško kito darbo. Kol kas nesėkmingai – paryžietė savo akimis įsitikino tuo, apie ką kalba tiek švietimo specialistai, tiek darbo rinkos lyderiai, tiek Europos Sąjungos (ES) šalių valdžia.
Globalizacijos akivaizdoje augant konkurencijai ir vis dar slegiant ekonominės bei jaunimo nedarbo krizės šešėliui, Europos universitetai, įkurti dar viduramžiais, nesugeba paruošti studentų XXI a. pasaulio iššūkiams.
Studentai Prancūzijoje šąla
Bent jau Prancūzijoje – net Sorbonos universitete – dėstytojai ir studentai labiausiai skundžiasi pasenusiomis dėstymo technikomis, perpildytomis auditorijomis ir net išdaužytais jų langais.
Paskaitos dažnai prasideda laisvų vietų medžiokle – mat į auditorijas, kuriose oficialiai telpa 20 studentų, susigrūda daugiau nei 40 jaunuolių. Kai kada studentai yra priversti sėdėti ant stalų ar net ant grindų.
Socialiniame tinkle „Twitter“ studentai nuolat skelbia įvairius skundus. Tokius kaip, pavyzdžiui, šis: „Pirmadienio rytas, 9 val., konstitucinės teisės paskaitoje 8-oje auditorijoje. Baigia nušalti kojų pirštai, nelabai linksma“.
Neseniai grupė Paryžiaus universiteto dėstytojų dienraštyje „Liberation“ paskelbė atvirą laišką Prancūzijos švietimo ministrui Vincentui Peillonui, kuriame pareikalavo atšaukti universitetų decentralizavimo reformą. Esą būtent ši pertvarka kalta dėl daugelio aukštųjų mokyklų problemų.
Ispanijoje universitetams sunku ir finansiškai. Maždaug 50 valstybinių šalies universitetų vadovai neseniai kartu įspėjo apie „nepataisomą švietimo situacijos blogėjimą“ – esą net ir per krizę nepagrįstai karpomos valstybės išlaidos aukštajam mokslui.
Darbo paieškos užsitęsia
ES pareigūnai pripažįsta problemą. Europos Komisija (EK), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros asociacija ir Europos darbdavių federacija (EDF) šiuo metu kaip tik vykdo studijas, kuriomis bandoma nustatyti, kodėl Europos universitetai vis klumpa.
Specialiais tyrimais siekiama atrasti būdus, kaip universitetų auklėtiniams geriau atitikti darbdavių poreikius ir apskritai padidinti įsidarbinimo galimybę Europos studentams.
Europos universitetų problemos atsispindi ir įtakingame pasaulio universitetų reitinge, kurį kasmet skelbia Šanchajaus Jiaotongo universitetas. 2012-aisiais tarp 20 geriausių vertinamų aukštųjų mokyklų pasaulyje atsidūrė tik du Europos universitetai – Oksfordo ir Kembridžo.
Žinoma, specialistai Šanchajuje didžiausią dėmesį skiria akademiniams tyrimams – Nobelio premijų skaičiui ir citatoms geriausiuose akademiniuose leidiniuose. Tačiau ekspertai sutinka, kad ryšys tarp universiteto akademinio pasirodymo ir studijų kokybės neabejotinai yra.
O būtent apie studijų kokybę dabar dažniausiai kalbama. Nesenas tyrimas Jungtinėje Karalystėje parodė, kad vis daugiau baigiančiųjų studijas šalyje nesugeba rasti darbo pagal ką tik įgytą specialybę. Per pastaruosius 10 metų jaunų žmonių, dveji metai po studijų baigimo vis dar ieškančių darbo, padaugėjo net 40 proc.
Tiesa, daug kaltės tenka ir Europą stabdančiai ekonominei krizei. Tačiau problema – ir patys universitetai, labiau rūpinantys teorinėmis abstrakcijomis, kurių realiame gyvenime praktiškai nepritaikysi.
Patarimai - pamiršti studijas
Kai kurie ekspertai tvirtina, kad studentai, vos palikę universitetą, turi kone iš naujo išmokti mąstyti.
„Socialiniai mokslai, menai, informacinės technologijos… Visose šiose srityse situacija tokia, kad šviežiam universiteto auklėtiniui dažnai reikia tiesiog pasakyti: „Pamiršk, ką mokeisi, kad praregėtum“, - teigia EDF generalinis sekretorius Robinas Chateras.
EDF atstovauja tarptautinėms ES veikiančioms įmonėms, kurioms pataria įdarbinimo klausimais. Organizacija taip pat veikia kaip vadinamoji „idėjų kalvė“ („think tank“), nagrinėjanti daugiausia rūpesčių tarptautiniam verslui keliančias problemas.
R. Chatero teigimu, studentų praktinės patirties realaus gyvenimo situacijose trūkumas jau tapęs tikra problema EDF priklausančioms kompanijoms. Tam pritaria ir pernai mados mokslus Londone baigusi 22 metų Lucy Nicholls.
„Nesakau, kad universitetai turėtų mums surasti darbą. Bet jie privalo paruošti mus psichologiškam didžiajai scenai ir paraginti suprasti, ko iš mūsų bus reikalaujama. Aš tokios pagalbos nesulaukiau“, - teigė L. Nicholls.
Mergina teigia labai nusivylusi savo studijomis Jungtinėje Karalystėje: „Tikėjausi kokių nors paskaitų, kaip dirbti laisvai samdoma darbuotoja. Juk toks darbas – neatsiejama mados pasaulio dalis“.
JAV dėmesys - didesnis
EK sutinka, kad Europos universitetams reikalingos permainos. Europos švietimo komisaro atstovo Denniso Abbotto teigimu, nors universitetą baigusių jaunuolių nedarbo lygis siekia vos 5,4 proc. ir yra kur kas žemesnis nei bendras jaunimo nedarbo lygis, „universitetų programos per lėtai reaguoja į sparčiai besikeičiančius poreikius platesniame pasaulyje“.
D. Abbottas mano, kad dėstomi dalykai turėtų būti pritaikyti prie darbo rinkos realijų, o studentams turėtų būti suteikta daugiau galimybių pritaikyti teorines žinias praktikoje.
Kaip galima spręsti iš EK pateikiamos statistikos, viena priežasčių, kodėl Europos universitetams nesiseka, yra nepakankamas aukštojo mokslo finansavimas – tiek privatus, tiek valstybinis. Bent jau lyginant su JAV.
Bendrijoje iš viso aukštajam mokslui kasmet atseikėjama 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo tarpu Amerikoje universitetams skiriama net 3,3 proc. BVP. Kalbant apie vienam studentui skiriamą sumą, skirtumas dar didenis: ES studentui skiriama 8,7 tūkst. eurų, o JAV – net 36,5 tūkst. eurų.
E. Borrell Vienoje pati patyrė, kad pinigų aukštajam mokslui stinga. Jos teisės fakulteto biblioteka darbo dienomis dažnai užsidarydavo jau 16 val., o savaitgaliais išvis neveikia.
„Galite įsivaizduoti, ką tai reiškia. Kai artėja egzaminai, bibliotekoje susigrūda daugybė studentų, tad tinkamai pasirengti testams yra sunku“, - teigė prancūzė.
