Teisėja Denise Lind sakė, kad šis armijos eilinis buvo laikomas „perdėtai“ griežtomis ir kai kada neteisėtomis sąlygomis, peržengiančiomis priemones, reikalingas užtikrinti jo saugumui ir neleisti nusižudyti.
Tačiau teisėja atmetė advokatų raginimus panaikinti visus kaltinimus prieš B. Manningą dėl sąlygų per devynis mėnesius trukusį areštą JAV Jūrų pėstininkų korpuso kalėjime Kvantiko bazėje Virdžinijoje.
Ši nutartis atveria kelią kovą pradėti nagrinėti bylą, kurioje B. Manningas kaltinamas „suteikęs pagalbą priešui“, perduodamas „WikiLeaks“ didžiulį kiekį slaptų vyriausybės dokumentų.
Advokatas Davidas Coombsas argumentavo, kad teismas turėtų panaikinti visus kaltinimus, argumentuodamas, jog B. Manningas patyrė neteisėtą bausmę Kvantiko kalėjime, kur jis buvo laikomas vienutėje 23 valandas per parą, taikant griežtas savižudybės prevencijos priemones, dažnai reikalaujant, kad karys apsinuogintų.
Prokurorai teigė, kad tos griežtos priemonės buvo būtinos, nes B. Manningas galėjo mėginti nusižudyti.
Teisėja padarė išvadą, kad vyriausybė turėjo užtikrinti, jog B. Manningas nepakeltų rankos prieš save, atsižvelgiant į jo psichinę būklę. Karys pripažino galvojęs apie savižudybę, kai buvo laikomas suimtas Kuveite.
„Užtikrinimas, kad suimtasis nenusižudytų, yra teisėtas vyriausybės interesas“, - pažymėjo D. Lind.
Tačiau ji pripažino, kad Kvantiko kalėjimo pareigūnai neturėjo „pedantiškai“ taikyti B. Manningui itin griežto savižudybės prevencijos režimo, kai kariuomenės psichiatrai padarė išvadą, jog šis karys nelinkęs į savižudybę.
Kalėjimo pareigūnai neturėjo jokių priežasčių atimti B. Manningo apatinių baltinių, nes nebuvo iškilę „jokių naujų pavojų“, todėl „nebebuvo pagrįsta neišduoti apatinių baltinių“, sakė teisėja.
Ji pažymėjo, kad septynių dienų laikotarpis, kai psichiatrai jau buvo pripažinę, kad B. Manningas „nebekelia savižudybės grėsmės“, tačiau karys vis tiek buvo laikomas griežtoje izoliacijoje, prilygsta „neteisėtai bausmei iki teismo“.
Jeigu B. Manningas būtų pripažintas kaltu pagal 22 kaltinimus, skiriant bausmę kariui būtų atsižvelgta į Kvantiko kalėjime praleistą laiką: jo potencialus laisvės atėmimas gali būti sutrumpintas 112 dienų, nurodė D. Lind.
Tačiau teisėja nebuvo pasiruošusi atšaukti kaltinimus dėl elgesio su B. Manningu Kvantiko kalėjime, nes „kaltinimai šioje byloje yra sunkūs“.
25 metų eiliniui iškelta virtinė kaltinimų, įskaitant dėl „pagalbos priešui“, susijusių su šimtų tūkstančių konfidencialių JAV karinių ir diplomatinių dokumentų perdavimo vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui, įkurtam buvusio kompiuterinio įsilaužėlio Juliano Assange'o.
B. Manningas buvo suimtas 2010 metų gegužę, kai jis dirbo žvalgybos analitiku vienoje bazėje netoli Bagdado. Vėliau jam pateikti kaltinimai dėl didžiausio riboto naudojimo dokumentų nutekinimo per Amerikos istoriją.
B. Manningas buvo trumpam pasiųstas į JAV karinį kalėjimą kaimyniniame Kuveite, o 2010 metų liepą perkeltas į Jūrų pėstininkų korpuso kalėjimą Kvantike.
Po devynių ten praleistų mėnesių 2011 metų balandį B. Manningas buvo perkeltas į JAV armijos kalėjimą Fort Levenvorte Kazaso valstijoje, kur arešto sąlygos buvo švelnesnės, o jam buvo leidžiama bendrauti su kitais kaliniais.
Jeigu būtų pripažintas kaltu, B. Manningas gali būti pasiųstas už grotų iki gyvos galvos, o šis faktas neliko nepastebėtas jo šalininkų.
„Tos 112 dienų tebėra visiškai užtemdytos piktinančio 150 metų laisvės atėmimo nuosprendžio, kuris tebegresia Bradley, - jie pareiškė po to, kai teisėja paskelbė savo išvadą. - 112 dienų toli grąžu neužtikrina kariškių atsakomybės už jų veiksmus.“
Prieš paskelbiant nutartį, advokatai ir prokurorai ginčijosi, ar nagrinėjant bylą teismas turėtų leisti pateikti įrodymus dėl B. Manningo motyvų nutekinti įslaptintus failus.
Nutekindamas slaptus dokumentus B. Manningas „atrinko informaciją, kuri negalėjo būti panaudota, siekiant pakenkti Jungtinėms Valstijoms arba kokioms nors kitoms užsienio šalims“, - tvirtino D. Coombsas.
Advokatas savo klientą vaizdavo kaip aktyvistą, mėginusį informuoti visuomenę apie numanomas grėsmes, o ne „padėti priešui“, kaip teigiama kaltinimuose.
Tačiau prokurorai sakė teisėjai, jog B.Manningo įvykdyto nutekinimo motyvai neturi reikšmės.
„Kaltinamasis žinojo, kad tiesiogiai arba netiesiogiai bendrauja su Jungtinių Valstijų priešais“, - tvirtino prokuroras kapitonas Angelas Overgaardas.
Tuo tarpu D. Coombsas argumentavo, kad byla prieš B. Manningą faktiškai neturi precedento, nes paprastai JAV teisėsauga persekioja karius arba vyriausybės darbuotojus, slapta perdavusius įslaptintą informaciją tiesiogiai priešui - o ne tuos, kurie nutekina ją žiniasklaidos kanalui arba tinklalapiui.
