54 metų Pamela Geller amerikiečių žiniasklaidoje jau vadinama Metropoliteno transporto valdybos (MTV) siaubu.
Dar pernai ji per teismą pasiekė, kad rudenį 10-yje Niujorko metro stočių būtų iškabinti plakatai su tokiu tekstu: „Bet kuriame kare tarp civilizuoto žmogaus ir laukinio remk civilizuotą žmogų. Remk Izraelį. Nugalėk džihadą.”
Nors MTV mėgino blokuoti šią akciją dėl žodžio „laukinis”, P. Geller kreipėsi į teismą ir liepos mėnesį laimėjo bylą. Teismas nusprendė: vieniša 4 vaikų motina turi teisę į žodžio laisvę.
Padrąsinta tokio palaikymo šį pirmadienį Niujorko metropolitene ji debiutavo su nauja šokiruojama socialine reklama. 39 stotyse iškabintuose plakatuose matyti degantys Pasaulio prekybos centro pastatai ir citata iš musulmonų šventosios knygos Korano: „Greitai mes pasėsime terorą bedievių širdyse.”
Vandalai nepasieks
P. Geller dar gruodžio mėnesį atskleidė, kad naujų reklaminių plakatų demonstravimas prie 228 stoties laikrodžių jos ir Roberto Spencerio įkurtai organizacijai Amerikos laisvės gynybos iniciatyva kainuos apie 70 tūkst. JAV dolerių. Plakatai metropolitene kabės mėnesį.
Vieniša keturių vaikų motina, kritikų kaltinama islamofobija, imdamasi naujos akcijos pasistengė išvengti pernai padarytos klaidos.
Plakatus su iš konteksto ištraukta Korano citata ji panoro demonstruoti ne ant sienų, bet šalia aukštai kabančių laikrodžių. Mat beveik visos pernai rudenį stotyse iškabintos reklamos buvo nuniokotos. Pasak P. Geller, šį kartą vandalams „reikės atsinešti kopėčias”.
Su į Ameriką „šliaužiančiu šariatu” kovojanti publicistė pažymėjo, kad vieta šalia laikrodžio taip pat pasirinkta neatsitiktinai: „Užtat, kad jis – tokia stipri metafora. Laikrodis tiksi civilizacijos atžvilgiu.”
MTV įvaizdį šiose reklamose gelbėja prierašas, kad plakato turinys nebūtinai atitinka Niujorko transporto tarnybos požiūrį.
Kaltinimai rasizmu
Federalinio teismo sprendimas, kad plakatų negalima uždrausti, nes bus pažeista teisė į žodžio laisvę, sukėlė pasipiktinimą.
Kai rugsėjį metro stotyse pasirodė šios reklamos, vos per naktį dauguma jų buvo sugadinti. Ant daugumos plakatų atsirado užrašai, skelbiantys: „Neapykantos žodžiai” ar „Rasistas”.
Laisvės ribas tuomet sumanė patikrinti ir JAV žinoma iš Egipto kilusi apžvalgininkė, kuri vieną tokių plakatų apipurškė rožiniais dažais.
„Aš naudojuosi savo pilietine teise į raiškos laisvę”, – ją filmuojantiems žurnalistams pakeltu tonu aiškino įsiaudrinusi moteris. Aktyvistę tuojau pat sulaikė policininkai, tačiau netrukus paleido.
Papiktino ir žydus
„Šie plakatai ir mane apibūdina kaip laukinę. Aš žinau, kad yra žodžio laisvė. Bet šalia žodžio laisvės turi būti ir atsakomybė. Šitai skatina neapykantą”, – apie antiislamišką reklamą atsiliepė Niujorko arabų ir amerikiečių asociacijos vadovė Linda Sarsour.
Po 2001-ųjų teroristinių išpuolių spaudimą jaučianti Amerikos musulmonų bendruomenė bei žmogaus teisių organizacijos pasmerkė plakatų seriją.
Dėl reklamų pasipiktinusių Amerikos musulmonų balsus sustiprino ir JAV žydų bendruomenės palaikymas.
„Mes visi esame vienos visuomenės dalis”, – pažymėjo žydų bendruomenės Vašingtone atstovė Rabbi Batya Steinlauf.
