68 metų buvęs ekonomistas išgarsėjo komunistinėje Čekoslovakijoje prieš pat totalitarinio režimo žlugimą 1989 metais, kai viename žurnale paskelbė straipsnį, komentuojantį visišką komunistinės planinės ekonomikos neveiksmingumą.
Įžengęs į politikos areną, jis tapo veikėju, kurio vardas buvo dažnai minimas kartu su pirmojo postkomunistinės Čekijos prezidento ir Aksominės revoliucijos didvyrio Vaclavo Havelo, taip pat jo įpėdinio euroskeptiko Vaclavo Klauso.
M. Zemanas įstojo į Komunistų partiją per 1968 metų „Prahos pavasario“ reformas buvusioje Čekoslovakijoje, kurių metu V.Havelas iškilo kaip disidentas. Tą trumpai gyvavusį didesnės laisvės laikotarpį šiurkščiai nutraukė sovietų invazija.
Dar po dviejų metų M. Zemanas buvo pašalintas iš partijos ir prarado ekonomikos profesoriaus postą. Tačiau jis priminė apie savo komunistinę praeitį pernai, siekdamas užsitikrinti didesnį palaikymą prezidento rinkimų kampanijoje.
„Noriu būti prezidentas visiems žmonėms“, įskaitant komunistus, pareiškė M. Zemanas, kurio populiarumas prieš rinkimų dieną siekė 25 proc., todėl jis laikomas turinčiu didžiausias galimybes laimėti iš visų devynių kandidatų.
Žlugus komunistiniam režimui, M. Zemanas įstojo į kairiąją Socialdemokratų partiją, o 1993 metais tapo jos pirmininku.
Dar po penkerių metų jis suformavo mažumos vyriausybę, kuri atliko didelį indėlį derybose dėl Čekijos stojimo į Europos Sąjungą (ES), kuris buvo realizuotas 2004 metais.
Dirbdamas premjero poste 1998-2002 metais, M. Zemanas ne kartą buvo išprovokavęs pasipiktinimą - pavyzdžiui, kai palestiniečių lyderį Yasserą Arafatą (Jasirą Arafatą) prilygino nacių lyderiui Adolfui Hitleriui.
Jis taip pat žinomas dėl savo nepalankumo žurnalistams, kuriuos vadino „mėšlu“ ir „paviršutiniškais“.
„Mano didžiojo idealo - sero Winstono Churchillio - žodynas buvo daug atžaresnis negu maniškis“, - aiškino M. Zemanas.
Nesugebėjęs pakeisti V. Havelo prezidento poste 2003 metais, kai balsavimą parlamente laimėjo V. Klausas, M. Zemanas iš naujo apsvarstė savo prioritetus ir pasitraukė į užmiesčio vilą toli nuo Prahos - kaip jis teigė, kad galėtų „apkabinti medžius“.
Tačiau jis nesugebėjo atsiriboti nuo politikos, teikdamas patarimus ir kritikuodamas tiek kairiuosius, tiek dešiniuosius.
M. Zemanas politinę karjerą atnaujino 2010 metais, įkūręs kairiosios pakraipos Piliečių teisių partiją (SPOZ).
Jis buvo dažnai kritikuojamas už bičiuliavimąsi su buvusiu komunistų nomenklatūrininku Miroslavu Šloufu, kuris, kaip teigiama, nevengdavo pasigirti palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos korporacijomis, įskaitant energetikos milžine „Lukoil“.
1944 metų rugsėjo 28-ąją gimęs žilaplaukis M. Zemanas gyvena su 47 metų žmona Ivana ir turi du vaikus.
Prisiekęs rūkalius M. Zemanas taip pat dažnai matomas su alaus bokalu arba populiarios čekiškos trauktinės „Becherovka“ taurele.
Varžosi su tatuiruotu profesoriumi
Tarp Čekijos prezidento rinkimų kampanijos plakatų daugelio dėmesį atkreipia besišypsantis Vladimiras Franzas, kurio mėlynos akys sudaro kontrastą visiškai tatuiruotėmis padengtam veidui.
Nors šis 53 metų dramos profesorius, klasikinės muzikos kompozitorius ir vaizduojamojo meno meistras, kurio visą kūną taip pat dengia tatuiruotės, neturi jokios patirties politikoje, kai kurios apklausos rodo, kad jis yra trečias populiariausias iš devynių kandidatų užimti Čekijos vadovo postą.
10,5 mln. gyventojų turinčios Čekijos žmonės penktadienį pradės balsavimą per pirmuosius tiesioginius prezidento rinkimus, kurių nugalėtojas pakeis dvi kadencijas dirbusį valstybės vadovą - prisiekusį euroskeptiką Vaclavą Klausą.
Rinkimų laimėtojas neišvengiamai bus lyginamas su Vaclavu Havelu, 1989 metais įvykusios taikios Aksominės revoliucijos ikona, tapusiu pirmuoju prezidentu po komunistinio režimo žlugimo. Šis dramaturgas mirė 2011 metais.
Kailinį paltą, smailianosius batus dėvintis ir trumpai plaukus nusikirpęs V.Franzas tikisi, kad jo dalyvavimas rinkimų kampanijoje įneš šiek tiek paprašo sąžiningumo į Čekijos politiką.
Save vadinantis piliečių kandidatu, V.Franzas ragino rinkėjus peržengti apatiją, kurią jiems gali kelti tradiciniai politikai.
„Meno pasaulis suteikia galią tikroviškai kalbėti apie gyvenimą; nesi užsikrėtęs žiniasklaidos tekstais, kurie žmonėms yra labai įkyrėję šiomis dienomis“, - V.Franzas sakė naujienų agentūrai AFP.
„Be to, manau, kad lašelis atviraširdiškumo politikai nepakenks“, - pridūrė jis, sakydamas, kad savo prioritetais laiko švietimą, toleranciją ir kultūrą.
Jo požiūris patinka jauniems rinkėjams šalyje, kurią pastaraisiais metais apėmė recesija ir kurioje tebėra giliai išsikerojusi korupcija.
V. Franzo kampanija pirmiausiai prasidėjo socialiniame tinkle „Facebook“, kai jame pasklido užkrečiamas įrašas, kuriame menininkas lyginamas su konservatyvių pažiūrų V.Klausu.
Dėl tatuiruočių melsvą atspalvį įgijusio V. Franzo veido nuotrauka buvo sugretinta su V. Klauso portretu, o prie kiekvieno iš jų buvo pridėtas užrašas „mėlynasis prezidentas“, su užuomina į tradicinę Čekijos konservatorių spalvą.
Nuo tada jo „Facebook“ paskyra sulaukė beveik 55 tūkst. sekėjų, o V. Franzas surinko net 88 tūkst. parašų iš piliečių, norinčių, kad jis taptų kandidatu į prezidento postą.
„Jis įkūnija gerą moralę; tai žmogus su nepriekaištinga praeitimi, neįtikėtinai išsilavinęs. Neabejoju, kad jis greitai ras savo vietą ir padarys mus labai matomus pasaulyje“, - komentatorė Verunka Zaoralova entuziastingai rašė V.Franzo „Facebook“ svetainėje.
„Jis gali atrodyti purvinas iš išorės, tačiau neabejotinai švarus viduje“, - pridūrė Mati Bruntas.
Tačiau V. Franzas turi mažai galimybių patekti į rinkimų antrąjį ratą, kuris tikriausiai vyks sausio 25-26 dienomis.
Vargu, ar šis kandidatas palaikys kairiųjų pažiūrų Milošą Zemaną, laikomą rinkimų favoritu, arba jo varžovą iš dešiniųjų stovyklos Janą Fischerį. Abiem šiems politikams, anksčiau dirbusiems premjero poste, prognozuojamas iškilimas į antrąjį turą.
Tačiau tikėtina, kad V. Franzo tikrosios šlovės valanda dar neatėjo.
Netikruose rinkimuose, surengtuose daugiau nei 400 vidurinių mokyklų, jis iškovojo triuškinamą pergalę tarp 61,5 tūkst. mokinių, kurie greitai taps tikrais rinkėjais.
Nors šiuo metu V.Franzo galimybės laimėti menkos, prieš balsavimo dieną jis uoliai stengėsi patraukti visuomenės dėmesį.
Jo rinkimų kampanijos automobilis „Air Franz One“ - limuzinas, pagamintas iš dviejų suvirintų mažųjų automobilių „Mini Cooper“ - tapo spalvingu atributu istoriniame Prahos senamiestyje, kur V. Franzas dėsto dramą Vaizduojamojo meno akademijoje.
Jo naujausios operos, sukurtos pagal Čekoslovakijos rašytojo Karelo Čapeko 1936 metais išleistą mokslinės fantastikos romaną „Karas su salamandromis“ (Valka s mloky), tapusį prieškariniu perspėjimu civilizacijai, premjera taip pat įvyko balsavimo išvakarėse.
