Iš salos į salą, iš pietryčių – šiauriau į vakarus. Pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai iš Kipro perėmusi Airija nė nemėgina slėpti, kad šio pusmečio šalies tikslas – sukurti Europai taip reikalingą naują, gerą, įkvepiančią sėkmės istoriją. Bet ar pavyks?
Šį pusmetį Europa turės pamėgti airišką anglų kalbos akcentą ir išmokti airiškus žodžius „Tanaiste” (tariama Tonešta) ir „Taoiseach” (Tyšok). Pirmuoju kreipiamasi į premjero pavaduotoją, antruoju – į premjerą.
Šie politikai ir visa Airijos vyriausybė per savo pirmininkavimą tikisi Europai sugrąžinti augimą ir viltį.
Airija pirmoji iš stipriai krizės paveiktų ir tarptautinės finansinės paramos prašiusių šalių stojo prie ES vairalazdės. Ir nors šalies politikai skelbia, kad siūlys Europai pasimokyti iš skaudžių Dublino klaidų, atrodo, jog jie patys stengsis nedaryti Kipro klaidos.
2012 m. pabaigoje, pirmininkaujant ES, šios Viduržemio jūros salos finansinė būklė ėmė kelti vis daugiau nerimo.
Tad Airija, atvirkščiai, padarys viską, kad pirmininkavimas atgaivintų jos ekonomiką, pasitikėjimą ir dar, regis, visai neseniai gyvavusią legendą apie keltų tigrą.
Darbas, o ne šventės
Sakoma, kad šalies pirmininkavimas gali būti techniškas, pompastiškas arba kuklus.
Santūrus pirmininkavimo logotipas – keturios keltų spiralės motyvais sujungtos Europą ir Eirę (keltiškas Airijos pavadinimas) simbolizuojančios E raidės.
Jokių pompastiškų renginių, na, galbūt tik tradicinės Šv.Patriko dienos šventė verstų rinktis kuklaus pirmininkavimo variantą.
Kitos šalys per pirmininkavimą ir šoko, ir dainavo, o Airija, atrodo, ruošiasi dirbti iš peties.
Užsienio žurnalistams pristatydami šešių mėnesių programą Airijos politikai nė neužsiminė apie kultūrinę programą. Planuose – Europos ir, žinoma, pačios Airijos atsigavimas ir augimas.
Todėl atrodo, kad technišku, kukliu, o gal greičiau kryptingu pirmininkavimu ši šalis mėgins vėl susigrąžinti rinkų pasitikėjimą.
Juk dar visai neseniai viena sparčiausiai augusių Europos ekonomikų patyrė depresinį nuosmukį, o dėl nekilnojamojo turto ir bankų sektoriaus krizės buvo priversta prašyti Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo paramos.
Visas Europoje kuriamas antikrizines programas šalis matuosis pagal savo kurpalį, o ir pirmininkavimo šūkis – „Stabilumas. Augimas. Darbas” – subalansuotas Airijai, bet tinka visai Europai.
Airija – Europos gelbėtoja?
O vienas svarbiausių Airijos darbų šį pusmetį – sustyguoti kuriamą Bankų sąjungos mechanizmą. Airiškiems bankams gelbėti skyrusi apie 40 proc. savo BVP, šalis dabar jau puikiai žino, kokios reikšmės gali turėti atsakinga finansinių institucijų priežiūra.
Vis dar nuo paramos davėjų priklausanti Airija mėgins piešti ne nedrausmingos nevykėlės, o visos Europos gelbėtojos autoportretą.
„Pasiryžome gelbėti nacionalinius bankus, kad nuo užkrečiamų bankroto pasekmių apsaugotume Europos bankus.
To kainą dabar moka Airijos, bet ne visos Europos mokesčių mokėtojai”, – Airijos premjero pavaduotojo ir užsienio reikalų bei prekybos ministro Eamono Gilmore’o mintį kartojo ne vienas vyriausybės narys.
Kad paprasti airiai savo kailiu pajuto krizę – tikra tiesa.
Per pastaruosius metus jau atleista 29 tūkst. iš 300 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų: mokytojų, gydytojų, valstybės tarnautojų. Ateityje planuojama atsisakyti dar 10 tūkst. darbuotojų.
Šalyje didintas pensinis amžius, mažėjo atlyginimai ir socialinės išmokos.
Norintiems dirbti darbas gali būti pasiūlytas trisdešimt ar net daugiau kilometrų nuo namų. Jų teisė rinktis.
Reikia ir darbo, ir saulės
Tad tuomet, kai šaliai ir jos gyventojams svarbus kiekvienas euras, Airija planuoja per pusmetį pirmininkavimo renginiams išleisti 60 mln. eurų.
„Žinoma, dalį visuomenės tai labai piktina, bet šitaip, manau, yra visoje Europoje.
Kita dalis žino, kad iki šiol šešis kartus pirmininkavusi Airija nuveikė daug svarbių dalykų, todėl tikisi, jog ir šį kartą šaliai tai duos naudos”, – pasakojo jauna airė Anne.
Jai pačiai pavyko susirasti darbą, tačiau dėl krizės iš Anglijos namo nedrįsta grįžti statybų sektoriuje dirbantis jos brolis.
Bedarbių skaičius pačioje Airijoje viršija 14 proc. Tarp jaunimo jis dvigubai didesnis.
Be to, Airijai žengus pirmuosius pirmininkavimo žingsnius paaiškėjo, kad nedarbas euro zonoje pasiekė naują rekordą ir priartėjo prie 12 proc. ribos.
Eurą turinčiose šalyse darbo neturėjo beveik ketvirtadalis jaunimo.
„Nenorime auginti paskutinės protingų žmonių kartos ir vėliau matyti, kad visi ES protai dėl krizės ir nedarbo pasitraukė į kitas šalis.
Spręsdami šį klausimą daug dėmesio skirsime inovacijų, tyrimų ir švietimo sritims”, – teigė Airijos ministras pirmininkas Enda Kenny.
„Norime, kad visi dirbti norintys airiai šioje šalyje surastų tai, ką nori ir gali daryti”, – antrino viešųjų išlaidų ir reformų ministras Brendanas Howlinas.
Tačiau airiškų emigracijos į kitas šalis pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Nemažai jaunimo pastaruoju metu išvyko į JAV, o dar daugiau – į Australiją.
Tiesa, šalyje neretai juokaujama, kad airiai ten važiuoja ieškodami ne pinigų, o saulės. O saulėtų dienų skaičius lietingoje saloje nesusijęs su jokiomis antikrizinėmis priemonėmis.
Lietuviai į tėvynę nesižvalgo
Nedarbo problemą apsunkina dar ir tai, kad per keletą metų į Airiją atvyko šimtai tūkstančių darbo ieškančių imigrantų iš Rytų Europos.
„Didžiausia imigrantų banga pas mus atvyko klestint statybų sektoriui, tačiau jį kone labiausiai paveikė krizė, tad, mano žiniomis, nemažai imigrantų grįžo į savo šalis”, – teigė B. Howlinas.
Tačiau devynerius metus Dubline gyvenanti lietuvė Edita Wu mano kitaip. Esą nors finansinė žmonių situacija vis dar įtempta, į Lietuvą sugrįžti pasiryžo tik vienetai.
„Asmeniškai nepažįstu nė vieno lietuvio, kuris būtų apsisprendęs grįžti namo. Arba toliau ieškome naujo darbo, arba kraunamės lagaminus į kitas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją ar Ameriką”, – pasakojo jauna moteris.
Jos tvirtinimu, sunkmetį Airijoje padeda ištverti ir galimybė pasirinkti mažesnių kainų prekes ir paslaugas.
„Seniau pigiose maisto parduotuvėse apsipirkdavo tik imigrantai. Dabar jų klientai – ir patys airiai.
Marškinėlius vienur gali nusipirkti už 50, kitur – už 5 eurus, todėl net ir finansinių bėdų prispausti žmonės gali rasti sau prieinamų prekių.
Man atrodo, tokio pasirinkimo Lietuvoje vis dar trūksta”, – teigė Edita.
Kalbinta lietuvė dirba sveiko maisto ir papildų parduotuvės vadove. Tai ne pirmo būtinumo prekės, tad kelerius metus iš eilės apyvarta vis krinta.
Dar vienas lietuvius Airijoje laikantis dalykas – nemažos socialinės išmokos. Darbo netekęs žmogus devynis mėnesius iš valstybės kas savaitę gauna maždaug 190 eurų pašalpą.
Be to, yra ir kitų pašalpų bei būsto nuomos kompensacijų.
„Deja, girdėjau, kad tautiečiai neretai tuo piktnaudžiauja.
Pavyzdžiui, vaikus Lietuvoje palikusios šeimos mėgina už juos Airijoje gauti pašalpas.
Dėl to nuo šių metų valdžia žada gerokai sugriežtinti visą pašalpų mokėjimo tvarką”, – teigė Edita.
Gyrė naujuosius airius
Tačiau priešingos nuomonės laikosi sutikti Airijos vyriausybės nariai.
Paklaustas, kokios įtakos krizei šalyje turėjo imigracija, E. Kenny negailėjo gerų žodžių užsidirbti atvykusiems svetimšaliams.
„Rytų europiečiai turėjo labai daug įtakos mūsų ūkio augimui. Dirbdami žvejybos, žemės ūkio, sveikatos srityse jie demonstruoja didelį darbštumą ir neįtikėtiną darbo etiką.
Beje, skirtingai nei kai kurie airiai, lenkai ir atvykėliai iš Baltijos šalių nepiktnaudžiavo nedarbingumo pašalpomis, o stengėsi ieškoti darbo”, – susitikime su užsienio žurnalistais kalbėjo Airijos premjeras.
Viešųjų išlaidų ir reformų ministras B.Howlinas teigė, kad rytų europiečiai Airijoje lengvai prisitaikė sukurdami naujųjų airių bendruomenes.
„Per pastaruosius 15 metų mūsų šalyje vyko milžiniški etniniai pokyčiai. Džiaugiamės tuo. Mūsų visuomenė nuo to tik praturtėjo, tad stengiamės neignoruoti ir nediskriminuoti atvykėlių”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo B.Howlinas.
Neaišku, ar tai realybė, ar tik mandagūs diplomatiniai atsakymai. Tačiau po truputį bundančiai šalies ekonomikai dar tikrai gali prireikti darbščių ir nebrangių imigrantų, besiimančių tokių darbų, kokių atsisako patys airiai.
Darbo lengviau rasti internete
Beje, nedarbui mažinti airiai ketina siūlyti originalų būdą – plėtoti skaitmeninę rinką. ES Tarybai pirmininkaujančios šalies manymu, plečiant internetines paslaugas, visoje Europoje diegiant spartųjį internetą, kompiuterines paslaugas pritaikant negalią turintiems žmonėms įmanoma sukurti nemažai darbo vietų.
Vienas šalies planų – įdiegti bendrą duomenų sistemą, kad, pavyzdžiui, elektroninę medicinos kortelę ir žinias apie paciento sveikatą galėtų matyti ir gydytojas Vilniuje, ir gydytojas Londone.
„Tačiau norint tai įgyvendinti būtina didinti interneto saugumą. 35 proc. Europos gyventojų prisipažįsta vis dar bijantys finansinius reikalus tvarkyti internetu.
Būtina keisti šią situaciją”, – aiškino Airijos Europos reikalų ministrė Lucinda Creighton.
Supranta Vilniaus interesus
Tačiau svarbiausias ir artimiausias Airijos uždavinys – kartu su ES Taryba pateikti naują septynerių metų ES biudžeto projektą, kuris tiktų visoms šalims narėms.
Vasario mėnesį vyksiančiame susitikime Airijos premjeras užims vietą šalia Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy ir mėgins suderinti visų šalių interesus, nes supranta, kad tai padaryti reikia kuo greičiau.
Beje, tai gali būti naudinga Lietuvai, kurios interesai – Sanglaudos fondas ir žemės ūkio politika – buvo ar tebėra svarbūs pačiai Airijai.
B. Howlinas teigė, kad nors ir gauna mažiau pinigų iš Sanglaudos fondo, Airija puikiai žino šių investicijų vertę: „Tai būtinas instrumentas solidarumui Europoje kurti. Tokiu būdu įrodysime, kad Europa – ideali vieta pasaulyje verslui kurti.”
Derybose dėl didesnių tiesioginių išmokų žemdirbiams paramą Lietuvai pažadėjo Airijos žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės ministras Simonas Coveney: „Pastarosiose derybose dėl daugiametės finansinės perspektyvos išmokos trijų Baltijos šalių žemdirbiams buvo nemažai padidintos ir Airija palaiko tokį sprendimą.
Tokios pat nuomonės laikysimės ir per tolesnius ES biudžeto svarstymus.”
S. Coveney pripažino, kad jį piktina kalbos apie vien tik subsidijų palaikomą Europos žemės ūkio sektorių.
„Tai netiesa, tai augantis sektorius, kuriam labai svarbu inovacijos, naujos technologijos. Europos ūkininkai turi atsižvelgti į apribojimus ir standartus, kuriuos nustatė pati ES.
Tad jei norima, kad Europos vartotojai gautų sveiką, jų šalyse pagamintą, prieinamomis kainomis parduodamą produkciją, būtina į tai investuoti europiniu lygiu”, – žemės ūkio politiką gynė šios srities airių ministras.
Beje, pati Airija eksportuoja 85 proc. šalyje pagamintų maisto produktų ir gėrimų. 60 proc. jų keliauja į ES šalis.
Susidomėjimas Lietuva
Beje, pirmininkavimui persikėlus iš Viduržemio jūros salos į trijų vandenų skalaujamą Airiją, pristatant šešių mėnesių darbotvarkę pietinių narių klausimas skambėjo itin retai.
Žodis „Viduržemis” didžiausią susidomėjimą sukėlė pasakojant apie garsiąją VIII a. Škotijos ir Airijos vienuolių parašytą evangeliją – Kelso knygą. Pasirodo, jai dažyti raudonai buvo naudojami sutraiškyti Viduržemio jūros regiono vabalai.
Nauja žurnalistus dominanti tema – britų narystė ES. Pabrėždamas savo gerus santykius su britų premjeru Davidu Cameronu Airijos premjeras teigė, jog, būdama artima kaimynė ir gera draugė, Airija dės visas pastangas, kad Jungtinė Karalystė ir toliau liktų Bendrijos nare.
Tad Airijai pakeitus Kiprą pasikeitė ir kai kurie ES dėmesio centrai. Bet tokia ir yra besikeičiančio pirmininkavimo idėja – iš pietų į šiaurę, iš didelės į mažą, iš senos į naują narę.
Septintą kartą ES Tarybai pirmininkaujantys airiai juokauja, kad jei kas nors nepavyks, klaidas ištaisyti paliks po jų pirmininkausiančiai Lietuvai. Ir nors 2013-ieji vos prasidėję, Dubline viešėję užsienio žurnalistai su smalsumu jau laukia antrojo šių metų pusmečio.
Juk labai įdomu, kaip pasirodys menkai pažįstama, pirmoji iš buvusių sovietinių valstybių pirmininkauti turėsianti Lietuva. Gal pateiks naują Europą įkvepiančią sėkmės istoriją?
Pirmininkavimas ES Tarybai
Europos Sąjungos Tarybai Lietuva pirmininkaus antrąjį šių metų pusmetį. Lietuvai teks organizuoti ir koordinuoti Tarybos darbą, atsižvelgiant į valstybių pasiūlymus, parengti jos darbotvarkę, posėdžių grafikus. Skirtingų sričių Lietuvos ministrai pirmininkaus atitinkamos srities Tarybos posėdžiams.
Su Airija ir po mūsų šalies pirmininkausiančia Graikija Lietuva šiuo metu sudaro vadinamąją Trio grupę. Bendradarbiaudamos šalys užtikrina sklandų ES reikalų perdavimą ir darbų tęstinumą.
Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetai – užimtumo didinimas, finansų tvarumas ir energetinio saugumo užtikrinimas.
Seimo nutarimu iš valstybės biudžeto ES pirmininkavimui bus skirta 214 mln. litų (apie 60 mln. eurų).
Kol kas neatskleidžiama, koks bus Lietuvos pirmininkavimo logotipas. Visuomenei jis turėtų būti pristatytas pavasarį.
Manoma, kad prieš 2014 m. gegužę vyksiančius Europos Parlamento rinkimus ir Europos Komisijos kadencijos pabaigą Lietuvai teks didelis ES teisėkūros darbo krūvis.
Antrąjį šių metų pusmetį Belgijoje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos darbų parodą.
Per pirmininkavimo atidarymo iškilmes rugsėjo mėnesį Briuselyje bus surengtas operos primadonos Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertas. Kol kas pirmininkaujančių šalių sąrašas sudarytas iki 2020 metų.
