Drausti, užmerkti akis ar legalizuoti? Tokios diskusijos dėl marihuanos užvirė ne bet kur, o rūke paskendusiame Londone. Čia pūsti „žolę” daugeliui britų anokia naujiena ar nuodėmė. Bet politikai Bendruomenių rūmuose tik dabar pradeda rimčiau svarstyti dėl lengvųjų narkotikų įteisinimo.
Prieš dešimt metų tuomet dar jaunas, savo politinę karjerą Vestminsteryje vos pradėjęs opozicinės Konservatorių partijos parlamentaras audringai argumentavo, kodėl būtina liberalizuoti požiūrį į uždraustus narkotikus.
„Mes turėtume mąstyti naujoviškai, išlįsti iš apkasų ir ieškoti būdų, kaip sumažinti tą žalą, kurią kvaišalai padaro tiek juos vartojantiems, tiek ir apskritai plačiajai visuomenei”, – raštu tuomet dėstė 36-erių parlamentaras, vienas specialaus parlamentinio tyrimo, pavadinto „Vyriausybės narkotikų politika. Ar ji efektyvi?”, autorių.
Tas jaunas 2002-ųjų politikas – tai Davidas Cameronas, dabartinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas.
Ir būtent dabar šis konservatorių lyderis turi unikalią progą įgyvendinti tai, apie ką taip karštai kalbėjo prieš dešimtmetį. Bet ar jis išdrįs?
Drąsus komiteto pasiūlymas
Klimatas radikalioms permainoms yra itin palankus. Vos prieš kelias savaites viena įtakingiausių Jungtinės Karalystės parlamento Bendruomenių rūmų institucijų – Vidaus reikalų komitetas pateikė savo dramatiškas išvadas, kuriose ragina D. Camerono vyriausybę pripažinti: dabartinė kova su narkotikais yra bevaisė.
Maža to, anot įstatymo leidėjų, jau pribrendo laikas legalizuoti marihuanos vartojimą. Ir net rimtai apsvarstyti A klasės narkotikų, tarp jų netgi heroino, dekriminalizavimą. Savo tyrimą parlamentarai pavadino skambiai: „Perkirskime užburtą ratą”.
„Narkotikai nusineša tūkstančius gyvybių ir kainuoja valstybei milijardus svarų kasmet. Esame pasiekę kritinę ribą: rimtas reformas turime įdiegti arba dabar, arba niekada.
Jeigu nesiimsime veiksmų tučtuojau, ateities kartos bus suluošintos tos socialinės ir finansinės naštos, kurią joms užkraus priklausomybė nuo kvaišalų”, – dramatiškai kalbėjo komiteto pirmininkas Keithas Vazas.
Draudimai neveiksmingi?
Įtakingas Vestminsterio komitetas šitokias kalbas pateikė ne ekspromtu. Jis savo tyrimą vykdė net 12 mėnesių. Be to, rasta nemažai argumentų.
Per tą laiką į posėdžius buvo pakviesti ir savo nuomonę išsakė daugiau nei pusšimtis mokslininkų, policininkų, medikų ir reabilitacijos ekspertų, užsienio politikų.
Išgirstos netgi buvusių narkomanų ar lengvųjų narkotikų vartotojų, tokių kaip britų aktorius ir komikas Russellas Brandas ar milijardierius verslininkas Richardas Bransonas, nuomonės.
Parlamentarų komiteto bendras verdiktas: užtenka vieno žvilgsnio į statistinius duomenis, kad suprastum, jog dabartinė, jau maždaug pusę amžiaus trunkanti kvaišalų draudimo era Jungtinėje Karalystėje ir neveiksni, ir morališkai atgyvenusi.
Lobsta tikrieji nusikaltėliai
Pirmiausia ji garbius piliečius paverčia beveik nusikaltėliais. Net 15,6 proc. suaugusių britų – apie 8 milijonus žmonių prisipažįsta, kad yra vartoję A klasės narkotikų, pavyzdžiui, kokaino.
Ir net 10 milijonų yra bandę kanapių. Formaliai visi jie vienaip ar kitaip pažeidė ir tebepažeidžia galiojančius šalies įstatymus.
Net 3 milijonai britų yra nuolatiniai kvaišalų vartotojai.
Jeigu visus juos policija iškart suimtų, šalyje kalinių skaičius išaugtų net 5 tūkst. procentų. Ir tai ne klaida. Kasdien valdžia turėtų pastatyti po naują kalėjimą ir jis per tą pačią dieną jau būtų sausakimšas.
„Nepaisant policijos ir specialiųjų tarnybų vykdomo nuolatinio karo su narkotikais, kasmet mokesčių mokėtojams kainuojančio per 5 milijardus svarų, gerai organizuotos nusikalstamos prekeivių grupuotės gyvuoja kaip gyvavusios.
Jos kraunasi pasakišką pelną: tipiškas į narkomaniją įklimpęs britas kas savaitę savo nelegaliam tiekėjui įteikia apie 90 svarų už marihuaną arba net 550 svarų už kreką.
Visiškas narkotikų draudimas sukūrė šią gigantišką nelegalią rinką, į kurią įsiurbiamas mūsų jaunimas ir net vaikai. Dabartinė tvarka jų neapsaugo. Maža to: vieni tampa vartotojais, o kiti – prekeiviais. Abiem atvejais kenčia pažeidžiamiausias mūsų visuomenės segmentas. Reikia perkirsti tą užburtą ratą.
Todėl D. Cameronas turi istorinę galimybę tai padaryti”, – „Lietuvos rytui” sakė Danielis Kushlikas, vadovaujantis strateginiam centrui „Transform”, remiančiam kvaišalų dekriminalizavimą ir valstybinį reguliavimą.
Kam naudinga esama padėtis?
Anot D. Kushliko, tarptautinėms nusikaltėlių grupuotėms dabartinis draudimas yra pats puikiausias režimas: būtent narkomafija labai trokšta išlaikyti esamą status quo ir priešinasi bet kokioms liberalioms reformoms.
„Narkomanijos verslu užsiimančių grupuočių pelno marža yra pasakiškai didelė. Kažkas apskaičiavo, kad visos Jungtinės Karalystės metinį kokaino ir heroino davinį būtų galima sudėti į vos 5 tipiškus uosto konteinerius, bet jo vertė – per 4 milijardus svarų.
Jokia kita legali prabangos prekė, gal išskyrus deimantus ir auksą, negali pasigirti tokia aukšta rinkos kaina. Blogiausia, kad visi suvokiame, jog reali heroino kaina tėra keliolika pensų”, – tvirtino „Transform” atstovas.
Policija pripažįsta, kad kriminaliniai bosai pajustų bent kokius realius smūgius savo antpelniui, britų teisėsaugininkai turėtų konfiskuoti apie 80 procentų visų įvežamų narkotikų.
Kol kas realus sėkmingų operacijų skaičius yra tris kartus mažesnis. Britų kriminologai taip pat siūlo pagaliau imti vynioti iš kito galo: kur kas griežčiau bausti aukšto rango bankininkus, per kurių gerbiamas finansines institucijas pasaulio narkobaronai kasmet išplauna nemažą dalį savo metinio pelno, siekiančio net 380 milijardų dolerių.
Siūloma neapsiriboti finansinėmis baudomis, o sodinti į kalėjimus susitepusius bankininkus ir jų vadovus. Tačiau kol kas tai tik hipotetiniai pasiūlymai.
Lygina su alkoholiu
Ne kažin kuo gali pasigirti ir su narkotikų keliama žala kovojantys britų medikai: vien 2011-aisiais nuo narkotikų perdozavimo Anglijoje ir Velse mirė per 1600 žmonių, dar 12 300 apsinuodijo nešvariais ar nekokybiškais juodojoje rinkoje pirktais kvaišalais. Per 6000 pacientų buvo paguldyta į ligonines dėl įvairaus pobūdžio mentalinės negalios.
„Visuotinis draudimas trukdo tiek gydytojams, tiek žalos mažinimo srityje dirbantiems specialistams. Neįmanoma vykdyti efektyvių, suaugusiems piliečiams skirtų edukacinių kampanijų, nes gali būti apkaltintas narkotikų propagavimu”, – „Lietuvos rytui” sakė Rogeris Howardas iš „Drug Policy Commission” nevyriausybinės organizacijos.
Jo nuomone, yra labai didelis skirtumas tarp marihuanos ir kreko.
„Esame brandi visuomenė, kurioje suaugę žmonės turi gauti tikrą informaciją apie žalą ir po to nuspręsti, ką daryti. Niekam juk ne paslaptis, kokią didžiulę žalą šeimoms daro besaikis alkoholio vartojimas. Tačiau niekas nepuola jo drausti ir kišti į pogrindį. Visa, ko dabar reikia, – tai politinė mūsų lyderių valia. Ekspertai pasakė savo žodį, tereikia priimti logiškus sprendimus dėl kvaišalų dekriminalizavimo”, – teigė R.Howardas.
Ypač vaizdžiai apie pasaulinio narkotikų draudimo klystkelius Vestminsterio parlamentarams kalbėjo vienas populiariausių britų verslininkų, verslo imperijos „Virgin” įkūrėjas, milijardierius ir žinomas filantropas R.Bransonas. Jis nė neslėpė, kad jaunystėje rūkė „žolę”.
„Per keturis dešimtmečius žmonija karui su narkotikais išleido trilijoną dolerių. O ką pasiekėme? Kvaišalų vartojimas didėja, su juo susijęs nusikalstamumas irgi šovė į viršų.
Milijonai žmonių grūdami į kalėjimus už neprievartinį nusikaltimą – kvaišalų vartojimą ar platinimą. Faktai yra akivaizdūs: jei prekyba narkotikais būtų valstybė, tai ji pagal ekonominį svorį būtų 19-a pasaulio šalis.
Kvaišalų vartojimą reikia traktuoti ne kaip kriminalinį reiškinį, o kaip sveikatos saugojimo problemą. Sutaupytume milijardus, išgelbėtume tūkstančius žmonių ir sumažintume nusikalstamumą mūsų visuomenėje”, – neabejojo R. Bransonas.
Kanapių žala neįvertinama?
Būtų klaidinga teigti, kad visi parlamentinei komisijai liudiję britų ekspertai giedojo iš vieno lapo. Narkotikų liberalizavimo idėja sulaukė ir oponentų kontrargumentų audros.
„Jei būtų legalizuotos kanapės, jų vartojimo sprogimas būtų neišvengiamas. Labai svarbu nepamiršti, kad jauno asmens smegenims marihuana daro labai didelę žalą”, – perspėjo Marjorie Wallace, vadovaujanti organizacijai „Sane”, padedančiai psichikos sutrikimų turintiems asmenims.
Be to, hipių kartos tėveliai, kurie prisimena savo jaunystę – taikos ir meilės epochą, esą turi suvokti, kad dabar rinkoje esančios kanapės yra visiškai kitokios.
Jos daug stipresnės ir jų poveikis sunkiau prognozuojamas.
Aktyvaus psichoaktyvinio ingrediento – THC koncentracija dabar britų policijos konfiskuotose kanapėse yra mažiausiai tris kartus didesnė, nei ji buvo 7-ąjį XX amžiaus dešimtmetį.
Britų parlamentarų pasiūlymą Jungtinei Karalystei pasimokyti iš Nyderlandų, Portugalijos ir kai kurių JAV valstijų, kur kanapių vartojimas buvo bent iš dalies ar visiškai dekriminalizuotas, griežtai sukritikavo strateginio centro „DrugScope” vadovas Harry Shapiro.
„Britai klaidingai suvokia, kas iš tiesų vyksta Olandijoje: daugelis mano, kad ten prekyba „žolyte” buvo legalizuota. Nieko panašaus. Kiek liberalesnės taisyklės taikomos tiktai tada, jeigu surūkai labai mažą kiekį marihuanos vadinamosiose kavinėse.
Labai abejoju, ar tokį variantą būtų galima įdiegti Jungtinėje Karalystėje: mūsų kultūra gerokai skiriasi nuo kontinentinės.
Portugalijos pavyzdys aiškiai rodo: kanapių vartotojų skaičius po dekriminalizavimo ten spėriai auga.
Kita vertus, ten tikrai sumažėjo narkomanų, apsikrėtusių ŽIV dalijantis švirkštais”, – „Lietuvos rytui” argumentus vardijo prieš kvaišalų legalizavimą pasisakantis H. Shapiro.
Prisimins pamirštus pažadus
Perkirsti užburtą ratą norintys reformatoriai iš įtakingo Bendruomenių rūmų komiteto pasiūlė D. Cameronui paskirti specialią Karališkąją komisiją.
Ji iki 2015-ųjų turėtų išanalizuoti visas esamas alternatyvas ir parengti įstatymų pataisas, pabaigsiančias visuotinę narkotikų draudimo epochą.
Parlamentarai taip pat rekomendavo vyriausybei pradėti derybas su Jungtinių Tautų narkotinių medžiagų komisija ir kartu ieškoti alternatyvių metodų, kuriais būtų galima spręsti pasaulinę kvaišalų vartojimo problemą.
Vestminsteryje suvokiama, kad bendri valstybių ar tarptautinių blokų, pavyzdžiui, ES, veiksmai būtų kur kas efektyvesni nei pavienės pastangos.
Tačiau pirmoji britų premjero reakcija nustebino daugelį.
Atrodo, D. Cameronas nėra linkęs prisiminti, apie ką jis pats taip aistringai kalbėjo prieš 10 metų, kai tebuvo eilinis Vestminsterio narys.
D. Cameronas leido suprasti, kad jo vyriausybė atmes bet kokius raginimus atsukti varžtus karo su narkotikais politikoje.
„Aš neremiu dekriminalizavimo. Vyriausybės vykdoma politika yra gera. Narkotikų vartojimo lygis mažėja, ir mes teisingai darome akcentuodami gydymo svarbą. Mes toliau laikysimės tokios krypties. Kitas mūsų prioritetas – išnaikinti šalies kalėjimuose narkotikus”, – sausai ir lakoniškai parlamentarams atsakė D. Cameronas.
Bet vargu ar premjeras tokia lengva ranka sugebės tiesiog nuvyti šalin įtakingą komitetą. Juolab kad jį sudaro absoliučiai visų parlamentinių politinių partijų atstovai, net ir konservatoriai.
Nėra jokios abejonės, kad yra ir kitas veiksnys, kurio ignoruoti prieš 2015-ųjų rinkimus D. Cameronas tikrai neišdrįs, – spėriai kintanti plačiosios britų visuomenės nuomonė.
Maždaug 2010-aisiais šalyje įvyko esminis lūžis: iki to laiko didesnė piliečių dalis rėmė ilgalaikį karą su narkotikais, o prieš porą metų svarstyklės pakrypo į kitą pusę.
Viena po kitos visuomenės apklausos Jungtinėje Karalystėje nuolat rodo tą patį rezultatą – 60 ar 70 proc. suaugusių britų remia marihuanos, „magiškųjų grybukų” ir amfetaminų legalizavimą bei valstybinį reguliavimą.
Tik dėl heroino ir kokaino legalizavimo britai atsargesni: tokį žingsnį remia mažiau nei trečdalis apklaustųjų.
