Praėjusį savaitgalį „Lietuvos ryto” korespondentas pats nežinodamas padarė klaidą – leidosi Leningrado plentu į pagrindinį Rusijoje Šerementjevo-2 oro uostą.
Liko tik keiktis arba apsišarvuoti geležine kantrybe, bet ir jos ėmė trūkti, kai prie beprotiškų transporto kamščių mieste pripratę maskviečiai valandų valandas vėžlio greičiu slinko į priekį.
Iš kur tokios spūstys? Kodėl gatvėse tiek daug prabangių užsieninių automobilių tamsintais stiklais ir su švyturėliais?
Atostogautojai sudarė spūstis
Atsakymas paaiškėjo klausantis radijo stoties, kurioje žurnalistai ir klausytojai vienas už kitą piktesniais žodžiais kritikavo valdininkus.
„Atostogų sutrumpinimas nė kiek nepakeitė Rusijos valdininkų įpročių: jie ir toliau sau atostogauja nuo europietiškų Kalėdų pradžios iki pat rusiškų Naujųjų metų pabaigos – tris savaites.
O po tokių atostogų visi tie juodi limuzinai, aišku, suvažiuoja ne kur kitur, o į atvykimo terminalus – susemti užjūrių saulėje įdegusių ir gerai pailsėjusių biurokratų”, – piktinosi vienas klausytojas.
Ir išties automobilių gausai prilygo nebent kurtinamas lėktuvų gaudesys. Jie leidosi tarsi vyktų desantininkų pratybos – vienas po kito, kas penkias ar dešimt minučių.
Užsakomaisiais reisais paatostogavusius rusus iš egzotiškų kraštų į tėvynę grąžino dešimtys lėktuvų, kurie patys turėjo laukti oro uoste susidariusiuose kamščiuose – visų lėktuvų vienu metu net milžiniškas Šerementjevo-2 oro uostas nesuspėjo priimti.
O iš atvykimo terminalų į prabangius automobilius pasipylė ministerijų, vietos valdžios institucijų, parlamento ir kitų kabinetų valdininkai.
Ką gi jie čia veikė, jei dar praėjusią savaitę turėjo būti savo darbo vietose?
Poilsį pavertė išgertuvėmis
Tokią tvarką nesunku paaiškinti. Tai, jog sausis – ne itin darbingas mėnuo, žino beveik visi rusai. Oficiali statistika kasmet rodo, kad sausį Rusijoje sukuriama 20–30 proc. mažiau bendrojo vidaus produkto. Pagyvėja, kartais net dvigubai, nebent prekyba.
Suprantama – šventinės dovanos, maisto produktai. Jie nuo lentynų pradedami šluoti dar gruodžio 24-ąją, o siautulys parduotuvėse nurimsta po sausio 14-osios, Naujųjų metų pagal senąjį Julijaus kalendorių.
Per šį laikotarpį labiausiai ištuštėja alkoholio lentynos. Tad darbas ir jo rezultatai šventiniu laikotarpiu išties būna nekokie. Pavyzdžiui, sovietiniais laikais žmonės stengėsi šiuo laikotarpiu pagamintų produktų geriau nepirkti.
Vis dėlto išgertuvių atostogos buvo ir tebėra populiarios. Todėl kai 2007 metais valdžia nusprendė, kad nuo gruodžio 31osios iki sausio 14-osios Rusija turi atostogauti ir švęsti, tokį „nors kartą išmintingą” sprendimą palaikė net 68 proc. gyventojų.
Valdžia tiktai vėliau susiprato, kad Rusija dar nepasiruošusi švęsti tokį ilgą laikotarpį: nėra įpročio, nėra infrastruktūros ir nėra pinigų.
O ką daryti, kai šalta, į darbą nereikia, veikti nėra ko, bet ir atostogauti nėra už ką? Daugelis rusų atsigręžė į butelį.
Masinėmis išgertuvėmis virtusios atostogos padarė milžiniškos žalos valstybei – padaugėjo apsinuodijimų alkoholiu, su jo vartojimu susijusių nelaimingų ar smurtinių atsitikimų metu žuvusių žmonių.
Atsirado net naujas terminas – „nepakankamai pergėrė”, kuris reiškia, jog išgėrė per daug nei galėjo, bet per mažai nei norėjo. Sukilo ir blaivybės šalininkai, Kremliui siuntė piktus laiškus, reikalavo imtis veiksmų.
Ilsėtis turėjo už ką
Būtent tokiu pasiteisinimu – „visuomenės poreikio buvimu” Rusijos valdžia šįmet pateisino naują tvarką – visi rusai be išimties sausio 9–11 dienomis turėjo eiti į darbą. Liko tik paklusti.
Bėda ta, jog didžioji dalis valdininkų nepakluso ir lyg sutartinai prasitęsė atostogas.
3 dienas, kai didelė dalis rusų dirbo, svarbesni valstybinių įstaigų valdininkai mėgavosi paskutinėmis poilsio dienomis.
O apie tai nieko neperspėjo, tad kai piliečiai mėgindavo darbo dienomis prisiskambinti į ministerijas ar kitas panašias įstaigas, sulaukdavo arba pypsinčio signalo, arba į atsakiklį įrašytos žinutės: „Pamėginkite paskambinti po 14-os.”
Suprantama, kurgi nutrauksi atostogas Maldyvuose. Ypač jei gali tokias keliones sau leisti – valdininkai pasirūpino, kad jiems būtų skirtos solidžios šventinės premijos, kai kurios jų siekė po 2 tūkst. dolerių.
